Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1506-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
2S-1506-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14941-2014-51
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1506-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14941-2014-51Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 129.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., T. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti 2014-03-31 patvarkymą Nr. 7820140331617 vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/00617 ir vykdomąją bylą nutraukti. Nurodė, kad 2010-03-30 Vilniaus miesto 4-as apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-880-808/2010 iš pareiškėjo A. J. buvo priteistas išlaikymas dukteriai G. J., mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį. Nutraukus santuoką, pareiškėjas išlaikymą mokėjo tinkamai, po to pareiškėjas persikėlė gyventi kartu su išieškotoja ir savo dukra. Pareiškėjas iki 2013-10-12 gyveno buvusios sutuoktinės T. J. motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su dukra ir T. J.. Pareiškėjas už savo asmenines lėšas, po santuokos nutraukimo, gyvendamas kartu su buvusia sutuoktine ir dukra, pagerino T. J. motinai priklausiusio namo apdailą, apipirko kilnojamaisiais daiktais, kad dukra turėtų tinkamai įrengtą ir sutvarkytą gyvenamąją vietą ir gyvenimui reikalingus kilnojamuosius daiktus. Pareiškėjas įrengė virtuvę, miegamąjį, vonios kambarį, koridorių, dukters kambarį bei sutvarkė lauko aplinką, įrengė sandėlį. Tvirtino, kad bendra atliktų darbų ir įgytų daiktų sumą yra 27 655 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjas su buvusia sutuoktine susitarė, kad jam gyvenant kartu ir prisidėjus tiek darbu, tiek pinigais prie nekilnojamojo turto pagerinimo, įrengus dukters kambarį, įgijus buitinių prietaisų, kitų daiktų vaikui, ji iš jo nereikalaus išlaikymo dukrai. Teigė, kad tokiu atveju išieškotoja neturėjo teisės kreiptis į antstolį ir iš pareiškėjo reikalauti išlaikymo vaikui.

Antstolis I. G. 2014-04-28 patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti patvarkymą Nr. 7820140331617 dėl išlaikymo išieškojimo ir vykdomąją bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundo netenkino, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių, dėl kurių antstolis būtų negalėjęs priimti vykdyti vykdomojo dokumento – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 vykdomojo rašto Nr. 2-880-808/2010 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. J. išieškotojos T. J. naudai. Atkreipė dėmesį, kad išieškotojos T. J. raštas į vykdomąją bylą pateiktas jau po 2014-03-31 patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo priėmimo. Be to pažymėjo, jog šį raštą antstoliui pateikė ne pati išieškotoja, o skolininkas ir jis negali būti traktuotinas kaip atsisakymas nuo išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas A. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės- tenkinant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė ir nevertino vykdomosios bylos medžiagos, o tiksliau, neanalizavo T. J. rašto, kuriuo ji pati atsisakiusi išlaikymo vaikui ir neturinti pareiškėjui jokių pretenzijų. Teismas tik konstatavo, šias aplinkybes, tačiau šio rašto kaip įrodymo byloje nevertino, nors tai esantis akivaizdu įrodymas, sukeliantis teisines-materialines pasekmes. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui tokie antstolio ir teismo veiksmai gali turėti skaudžių pasekmių, kadangi iš pareiškėjo išieškotoja siekia pasipelnyti, priteisdama išlaikymą vaikui pakartotinai, tuo pažeidžiant pareiškėjo kaip sąžiningos šalies teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra duomenys, kad išieškotoja neturi pretenzijų dėl nemokamo išlaikymo nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2013 m. spalio 12 d., kadangi skolininkas tuo laikotarpiu gyveno kartu su šeima. Taip pat pažymi, kad skolininkas po patvarkymo priėmimo pateikė antstolių kontorai išieškotojos raštą, kuriuo ji atsisako išlaikymo vaikui nuo 2013 m. spalio 12 d. iki 2015 m. spalio mėnesio, todėl patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo negalėjo būti neteisėtai priimtas.

Suinteresuotas asmuo T. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, taip pat, kad apeliantas jos ir jų dukters atžvilgiu naudojo fizinį ir emocinį smurtą, stipriai išgėręs, agresyviai nusiteikęs, grasindamas suinteresuotam asmeniui jų vaikui reikalavo, kad T. T. atsisakytų išlaikymo. Todėl atsisakymas nuo išlaikymo buvo pasirašytas emocinėje ir fizinėje priespaudoje, o be to tėvai negali susitarti dėl išlaikymo atsisakymo ir toks atsisakymas negalioja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš vykdomojoje byloje Nr. 00008/14/00617 esančių duomenų matyti, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-880-808/2010 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. J. išieškotojos T. J. naudai (v. b. l. 3, 17). 2014-03-31 antstolis priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 400 Lt, indeksuojant pagal LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimą Nr. 684, t.y., nuo 2013-02-01 iki 2015-02-01 mokėtina suma 446 Lt (v. b. l. 14). Į vykdomąją bylą kartu su skundu dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas T. J. raštas, kuriame ji nurodo, jog neturi pretenzijų dėl nemokamų alimentų G. J. nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2013-10-12, kadangi A. J. gyveno kartu su šeima šį laikotarpį, taip pat, jog ji atsisako nuo alimentų mokėjimo vaikui nuo 2013 m. spalio 12 d. iki 2015 m. spalio mėnesio.

Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikęs skundą iš esmės jį grindžia tuo, jog nors Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimu išieškotojos ir skolininko santuoka buvo nutraukta, tačiau jie iki 2013 m. spalio 12 d. gyveno kartu. Taip pat, jog apeliantas už savo asmenines lėšas po santuokos nutraukimo, pagerino namo, kuriame jie gyveno, apdailą tiek viduje, tiek išorėje, nupirko kilnojamuosius daiktus, įrengė dukters miegamąjį ir atliko kitus darbus bei nupirko kitus daiktus, kurių bendra vertė- sudaro 27 655 Lt. To pasėkoje, išieškotoja T. J. atsisakė išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. J. nuo 2013 m. spalio 12 d. iki 2015 m. mėnesio, parašydama ranka raštą ir ji patvirtindama savo parašu. Ginčo dėl šio rašto tikrumo byloje nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs tiek vykdomosios bylos, tiek civilinės bylos medžiagą, susipažinęs su proceso dalyvių paaiškinimais, sprendžia, jog išieškotojos T. J. rašytinis išlaikymo atsisakymas nesudaro pagrindo tenkinti apelianto skundą ir panaikinti antstolio 2014 m. kovo 31 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, jog materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl materialinį išlaikymą jie privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, jog vaikas turi teisę į išlaikymą, o po skyrybų (teisinių ar faktinių) tėvai neišsiskiria su vaikais ir vis tiek privalo juos išlaikyti. Tai, kad turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė (šiuo atveju apelianto mokamas išlaikymas), uzufrukto teise tvarko jo tėvai (šiuo atveju motina T. J.), nesuteikia jiems teisės jo atsisakyti, kadangi jis yra skirtas ne tėvų poreikiams tenkinti, o išimtinai išlaikyti vaiką. Be to, pabrėžtina tai, jog tėvų prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra nustatyta įstatymo, kuris yra imperatyvus visiems be išimties, todėl išieškotojos T. J. atsisakymas nuo išlaikymo skirto nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, laikytinas niekiniu (CK 3.185 str. 1 d., 3.192 str.).

CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šiuo atveju apeliantas kartu su skundu pateikė sudarytą sąrašą, iš kurio matyti, kokie darbai buvo apelianto atlikti (kol jis gyveno su buvusia sutuoktine ir dukra) ir kiek jų atlikimas kainavo. Tačiau šis apelianto pateiktas įrodymas, apeliacinės instancijos teismo manymu, vertintinas kaip neįrodytas bei niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, jog iš pateiktų duomenų, negalima nustatyti, jog sąraše nurodyti darbai realiai buvo atlikti, taip pat, jog jų atlikimo kaina buvo būtent tokia, kokią nurodo apeliantas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliantas siekdamas įrodyti, jog iš tikrųjų turėjo asmeninių išlaidų už 27 655 Lt, turėjo pateikti dokumentus, kurie pagrįstų ir visas sąraše nurodytas sumas, pvz. PVM sąskaitas-faktūras, pirkimo kvitus ir kt. įrodymus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog išieškotoja šiuo atveju prašo vykdyti išieškojimą iš apelianto tik nuo 2014 m. kovo 1 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė