- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- eI-4223-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- M. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuota asmeniui M. M. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2017-06-20 raštu Nr. 1P-2316 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui – kinologui M. M..
Departamentas prašyme nurodė, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017-05-05 išvadoje Nr. 7B-1693 (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad M. M. žinodamas, jog Departamentas ieško tarnybinio šuns ir žinodamas, kokie reikalavimai taikomi tarnybiniam šuniui, nuo 2016 m. spalio mėn. ruošė (skatinant tarnybai tinkamas ir naudingas savybes reikalingas tarnybiniam šuniui) artimam asmeniui V. K. (sesers sutuoktiniui) priklausantį šunį Mobį galimai tarnybai ir, turėdamas privatų interesą (artimo asmens naudai), pasiūlė Departamento ir Muitinės mokymo centro pareigūnams, atsakingiems už kinologinę veiklą, testuoti pastarąjį šunį kaip kandidatą dėl įsigijimo.
Šia savo veika (veikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniojo inspektoriaus-kinologo pareigybės aprašymo reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.
Tai, kad Išvadoje M. M. veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, patvirtino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017-06-02 pateiktame rašte.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą (aplaidumas) ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas jam skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo yra profesinės sąjungos renkamo organo narys, Departamentas 2017-06-06 raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui, motyvuodama tuo, kad, priimtas sprendimas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
Su šiais Profesinės sąjungos atsisakymo motyvais atsakovas nesutinka ir mano, kad toks profesinės sąjungos atsisakymas yra neteisėtas dėl toliau išvardintų priežasčių.
Atkreipia dėmesį, kad 2014-10-20 sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 27.3 papunktis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar drausminę nuobaudą darbuotojui - profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.
Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą M. M. nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje, nei Profesinės sąjungos 2017-06-20 rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl trečiojo suinteresuotojo asmens narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovė, pasak pareiškėjo, minėtame rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien pareigūno M. M. buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Be to, Profesinės sąjungos rašte dėstomi argumentai neturi nieko bendro su pačiu trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu.
Nurodo, kad tarnybinę nuobaudą M. M. ketinama skirti konstatavus jo pareigybės aprašyme nustatytų pareigų pažeidimą, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su šio pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Pasak pareiškėjo, atsakovo atsisakymas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepime Profesinė sąjunga nurodo, jog su prašymu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 33 punktu.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad profesinė sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą to nemotyvavo ir negrindė. Tvirtina, kad vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams, palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, 2017-06-20 rašte motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus siekdama paveikti profesinės sąjungos narius.
Atsižvelgus į trečiojo suinteresuoto asmens tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, atsakovė mano, kad šiuo atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovė aiškina, jog susipažinus su atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga ir motyvais, turi pagrindo teigti, kad nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, darbdavys taikė dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus ir toleravo muitinės pareigūno - profesinės sąjungos nario persekiojimą, o sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą buvo pagrįstas naryste profesinėje sąjungoje.
Atsakovė, mano, kad darbdavys ketina skirti pareigūnui M. M., Profesinės sąjungos nariui, išrinktam profesinės sąjungos Jaunimo komiteto nariui, tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Įvertinus tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertiname kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į prašymą nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Prašymas tenkintinas.
Ginčas byloje keliamas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam muitinės pareigūnui M. M. pagrįstumo bei teisėtumo.
Bylos duomenys tvirtina, kad Departamentas 2017-06-06 raštu Nr. (5.34)3B-5751 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą M. M. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2017-06-20 sprendimu Nr. 1P-2316 atsisakė duoti tokį sutikimą.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus (Statuto 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Statuto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statuto nuostatos. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje.
Statutas nereglamentuoja muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijų dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pagal Statuto 1 straipsnio 3 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas), kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad renkamam profesinės sąjungos nariui darbdavys negali skirti drausimės nuobaudos, išskyrus atleidimą iš darbo, negavęs išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi, bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.
Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis). Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Minėta Statuto nuostata Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme Profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.
Lietuvos Respublikos muitinės 2014-10-20 kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 27.3 punkte nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-06-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu, šioje byloje reikia įvertinti, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir ar atsakovė, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai. Taigi, spręsdamas ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę M. M. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.
Kaip matyti iš ginčijamo Profesinės sąjungos 2017-06-20 rašto Nr. 1P-2316, spręsdama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nurodė, jog Departamentas taiko dvigubus standartus, bet ir toleruoja Profesinės sąjungos narių persekiojimą. Išreiškė nuomonę, jog priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
Atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, teismas nustatė, kad tarnybinis pažeidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuotas už Išvadoje nurodytų pareigų nesilaikymą.
Teismo vertinimu, atsakovė, nesivadovaudama Statuto, Profesinių sąjungų įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Atsakovė viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos teisingumo ir sąžiningumo. Be to, spręsdama konkretų klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga rėmėsi aplinkybėmis, nesusijusiosiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu. Teismas nepasisako dėl kitų atsakovės išdėstytų argumentų, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017-06-06 raštas Nr. 1P-2316, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. M., naikintinas kaip neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsnis, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017-06-06 rašte Nr. 1P-2316 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui – kinologui M. M..
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.