Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria A. B., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (25 nusikalstamos veikos), suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, 2010 metų pradžioje dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, su T. B., V. V. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas dėl paieškos), iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir tapo jo vadovu. A. B. nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario–vasaros vadovavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, A. B. su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais, neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose.

A. B., 2010-2012 metų vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, taip pat asmeniškai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, vykusiems pas T. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitose Kauno vietose, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstydavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis nusikaltimų darymo metu; įgydavo ir dalindavo įrankius ir priemones nusikaltimų darymui palengvinti (įrankius, pinigus, mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, radijo ryšio priemones, transportą ir pan.), nuomodavo patalpas pagrobtam turtui laikyti; rinkdavo 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į paties laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstydavo nusikalstamu būdu gautas lėšas ir pagrobtą turtą; koordinuodavo didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystes Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimą į Lietuvos Respubliką; su T. B., V. V. ir S. A. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą; sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus.

A. B. taip pat kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (25 nusikalstamos veikos) tuo, kad jis, būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimus, dokumentų suklastojimus padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimus ir jų pakeitimus.

A. B. taip pat kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 ir 3 dalis, 306¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su kitais šio susivienijimo dalyviais, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. B. padarė jam inkriminuojamas veikas. Šie duomenys yra liudytojų T. T. ir D. Š. apklausų protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas, taip pat duomenys kratų protokoluose, daiktų ir dokumentų apžiūros, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai. Kiek šie duomenys patikimi ir teisingi, bei, ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė šias veikas šioje proceso stadijoje nesprendžiama. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau šios sąlygos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo tik tuomet, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

Šioje byloje A. B. kaltinamas padaręs didelį skaičių nusikalstamų veikų, iš kurių 25 nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 5 dalis), veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurias baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes (griežčiausia iš jų laisvės atėmimas iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos). Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis A. B. yra išsituokęs, iki suėmimo negyveno kartu su savo vaikais ir buvusia sutuoktine, niekur nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos apėmė kelių valstybių teritorijas, veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, buvo gerai parengtos, kruopščiai suplanuotos ir slepiamos, jis buvęs kelis kartus teistas Vokietijoje. Šie duomenys sudaro pagrindo teigti, kad jis turi ryšių užsienyje. Nors kaltinamas turi vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą, sergančius tėvus, kas patvirtina jo turimus socialinius ryšius Lietuvoje, anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad jie yra pakankamai tvirti, jog galės užtikrins kaltinamojo A.B. dalyvavimą baudžiamajame procese. Kaltinamojo pateikti duomenys apie galimybę įsidarbinti rodo jo ketinimus, kurie gali būti įgyvendinti ateityje, tačiau niekaip nepatvirtina jo susiformavusių socialinių ryšiu buvusių iki pritaikyto jam suėmimo. Priešingai, kaip jau minėta, iki suėmimo jis nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, jam pateikti kaltinamai dėl vadovavimo nusikalstamai susivienijimui, galimai vykdant nusikaltimus kelių valstybių teritorijose. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog A.B., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. A. B. kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, kaltinamasis A. B. praeityje yra buvęs teistas, kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs bei aktyviai dalyvavęs jo veikloje. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susideda iš daigiau nei 20 epizodų, padarytos per gan trumpą laiką, t. y. nuo 2010 iki 2012 metų, buvo kruopščiai parengtos, ne atsitiktinės, savanaudiško pobūdžio, galimai siekiant nusikalstamai praturtėti. Šiuo atveju išvardintos aplinkybės yra pakankamos taikyti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pagrįstai pratęsė A. B. paskirto suėmimo terminą dar trims mėnesiams. Kaltinamojo A. B. bendras suėmime išbūtas laikas neviršija Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto viso baudžiamojo proceso metu galimo maksimalaus suėmimo termino. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ši pirmosios instancijos teismo nagrinėjama baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti dvidešimt vienam kaltinamajam, daug nukentėjusiųjų, liudytojų) ir didelės apimties (bylą sudaro šešiasdešimt aštuoni tomai), todėl privaloma užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir kitų tarptautinių teisės normų nuostatų. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktikai.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo būtinosios sąlygos buvo (už nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas A. B., numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti dėl anksčiau nurodytų priežasčių). Kardomosios priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. B. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.