- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-238-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34731-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl notaro veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N., AS „Reverta“, A. P., IĮ L. P. įmonė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. P. skundu prašė panaikinti notaro vykdomuosius įrašus Nr. 8318 ir Nr. 8321, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Nurodė, kad vykdomieji įrašai, išduoti pažeidžiant CK 4.195 straipsnio nuostatas bei CK 4.193 straipsnio 1 dalį. Pagal hipotekos sandorių sudarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą ir iki hipotekos reformos suformuotą teismų praktiką, kreditorius, kreipęsis dėl skolos išieškojimo supaprastinto (ne ginčo) tvarka, įgydavo teisę reikalauti išieškoti iš kito (neįkeisto) skolininko turto tik realizavus prievolės užtikrinimui įkeistą turtą ir tik tiek, keik gautos sumos nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimui padengti. Nors nuo 2012 m. liepos 1 d. buvo pakeista CK 4.195 straipsnio 1 dalies nuostata, tačiau ji šiuo atveju netaikytina. Notaro išduotose vykdomuosiuose įrašuose buvo nepagrįstai nurodyta, kad skola turi būti išieškoma iš skolininkei ir subsidiariai iš įkaito davėjų turto, įkeisto užtikrinant kredito sutarties įvykdymą, nes tokia vykdymo tvarka pažeidžia CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatas ir CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, jog įstatymai atgal negalioja. Kadangi įkeisto daikto savininko subsidiarioji atsakomybė CK 4.195 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta tik nuo 2012 m. liepos 1 d., todėl ji taikoma tik tais atvejais, kai hipotekos sandoris dėl svetimo daikto įkeitimo buvo sudarytas po šios datos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi skundą atmetė.
Nuo 2012 m. liepos 1 d. pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, notaras, gavęs kreditoriaus pareiškimą, atlieka vykdomuosius įrašus. Iš CK 4.192 straipsnio 4 dalies, Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144, 10 punktą, matyti, kad notaras tikrina hipotekos registro duomenų atitikimą kreditoriaus pareiškime nurodytiems duomenims, tačiau nenagrinėja ginčų dėl teisės. Taigi notaro pareiga yra patikrinti, kad negrąžinto kredito dydis neviršytų prievolės dydžio, nurodyto Hipotekos registre. Nuo 2012 m. liepos 1 d. pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, buvo pakeistos tokio proceso atlikimo taisyklės. Specifiškumą lemia tai, kad Civiliniame kodekse, reglamentuojančiame hipotekos teisinius santykius, yra persipynusios materialinės ir procesinės teisės nuostatos. Civilinis kodeksas reglamentuoja ne tik materialinius teisinius santykius, bet ir procedūras (tiek hipotekos įregistravimo, tiek ir išieškojimo iš įkeisto turto). Kadangi CK 4.195 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas teisinis santykis yra skolos išieškojimo procedūra iš hipoteka įkeisto svetimo daikto, todėl turi būti taikoma priverstinio skolos ieškojimo metu galiojusi norma, kas atitiktų ir civilinio proceso nuostatas, pagal kurias civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.). Taigi notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, vadovaujasi šio notarinio veiksmo atlikimo metu galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai turi būti taikytinos šios procedūros metu galiojančios teisė normos. Vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Respublikos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1842, įsigaliojusio 2012 m. liepos 1 d. redakcija), įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos.
Notaras, vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu bei Aprašo 10 punktu, patikrino nurodytus duomenis ir įsitikino, kad kreditoriaus prašymas dėl vykdomojo įrašo atlikimo atitinka Notariato įstatymo ir Aprašo nustatytus reikalavimus, todėl pagal nurodytus hipotekos kreditoriaus prašymus išdavė notaro vykdomuosius įrašus. Notaras pagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą, nes kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitiko Hipotekos registre nurodytus duomenis. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena, be to, notaro funkcijos yra siauresnės apimties nei hipotekos teisėjo, nes notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties ir už juos neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-328/2014). Pareiškėja pateiktu skundu neginčija notaro atliktų procedūrinių veiksmų teisėtumo.
Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuota, kad notaras, būdamas valstybės įgaliotu asmeniu, tinkamai vykdė jam Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti notaro veiksmus neteisėtais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jos skundą tenkinti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.195 str. 1 d., CK 1.7 str. 2 d. bei CPK 3 str. 8 d. normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kadangi hipotekos sandoriai sudaryti iki 2012 m. liepos 1 d., t.y. iki hipotekos reformos, todėl pagal tuo metu galiojusį ir šiam ginčui taikytiną reglamentavimą ribojama hipotekos kreditoriaus teisė vykdyti išieškojimą iš kito, t.y. neįkeisto skolininko turto, kol nėra užbaigiamas prievolės užtikrinimui įkeisto turto realizavimas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, šalys sudarė hipotekos sandorius, žinojo galimas jų teisines materialines pasekmes ir jų siekė. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi priešinga CK 4.195 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri yra išimtinai materialinio teisinio pobūdžio, todėl ji gali ir turi būti taikoma tik tiems svetimo daikto hipotekos sandoriams, kurie buvo sudaryti po šio įstatymo įsigaliojimo (CK 1.7 str. 2 d.). Taigi vėlesnis procedūrinio pobūdžio teisės normų pasikeitimas negali įtakoti, paneigti ar pakeisti iki tol susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio bei šių santykių šalių atsakomybės apimties ir tvarkos. Nei pareiškėja, nei hipotekos sandorių šalys nenumatė ir negalėjo numatyti, kad ateityje keisis materialinės teisės normos ir kad bus įtvirtinta subsidiari įkaito davėjo atsakomybė įkeistu turtu, todėl dabartinė CK 4.195 str. 1 d. norma negali būti taikoma atgaline tvarka, kadangi tai reikštų grubų šalių teisėtų lūkesčių pažeidimą bei CK 1.7 str. 2 d. įtvirtinto materialinės teisės normų negaliojimo atgal principo pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N. su juo nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: pareiškėja nepagrįstai reikalauja, kad vykdomųjų įrašų išdavimui būtų taikoma ne šių notarinių veiksmų atlikimo metu galiojusi aktuali CK redakcija, bet galiojusi sudarant hipotekos sandorius. Pagal Aprašo 16 punktą, svetimo turto hipotekos atveju vykdomajame įraše be kita ko notaras privalo nurodyti, jog įkaito davėjo atsakomybė skolininko atžvilgiu yra subsidiari.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ su juo nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: CK 4.195 str. 1 d. reglamentuojamas teisinis santykis yra skolos išieškojimo procedūra iš hipoteka įkeisto svetimo daikto, bet ne sutartinis hipotekos sandorio sudarymas, todėl akivaizdu, jog turi būti taikoma įstatymo redakcija, galiojusi būtent išieškojimo atsiradimo momentu. Kreditoriaus ir pareiškėjos 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudaryto susitarimo Nr. KS/501.2 dėl skolos grąžinimo terminas baigėsi 2014 m. vasario 25 d., o prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreditorius notarui pateikė 2014 m. liepos 23 d., todėl išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą reglamentuoja ir turi būti taikoma šiuo metu galiojanti 2011 m. gruodžio 22 d. patvirtinta įstatymo redakcija, kuria ir vadovavosi atsakovas. Todėl imperatyvi CK 1.7 str. 2 d. nuostata nebuvo pažeista. Pareiškėja neginčija notaro atliktų procedūrinių veiksmų teisėtumo, o šalių materialinių teisinių santykių analizavimas nepatenka į įstatymo apibrėžtas notaro kompetencijos ribas išduodant vykdomąjį įrašą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. P. ir L. P. įmonė atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2011 m. gruodžio 22 d. Įstatymu Nr. XI-1842 buvo priimtos papildytos ir pakeistos Civilinio kodekso IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatos, dėl ko pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra. Nagrinėjamam ginčui aktuali pakeista CK 4.195 straipsnio 1 dalis, kuri įtvirtino subsidiarią (su skolininku) įkaito davėjo atsakomybę nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. 2011 m. gruodžio 22 d. Įstatymas Nr. XI-1842 visa apimtimi įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d. (54 str.), neišskiriant CK 4.195 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo ir taikymo apribojimų. Iš to darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, kada hipotekos sandoris buvo sudarytas ar įregistruotas, nuo 2012 m. liepos 1 d. pradėtam išieškojimui iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto taikytinas naujas teisinis reguliavimas, numatantis subsidiarią su skolininku įkaito davėjo atsakomybę prieš hipotekos kreditorių (CK 4.195 str. 1 d.).
Be to, nuo tos pačios 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtintas Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriuo notarai, atlikdami vykdomuosius įrašus, privalo vadovautis. Šio aprašo 16 punkte numatyta, kad svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) atveju, notaras vykdomajame įraše turi nurodyti įkaito davėjo, kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, duomenis, ką šiuo atveju ir padarė notaras.
Atsižvelgiant į išdėstyta, prieinama prie išvados, kad notaras, priimdamas vykdomuosius įrašus, pagrįstai vadovavosi ir taikė jų (vykdomųjų įrašų) priėmimo metu paskelbtais ir galiojančiais teisės aktais (CK 1.7 str. 1 d.), todėl teisinio pagrindo, pripažinti notaro veiksmus neteisėtais, nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.