Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1043-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
2A-1043-464/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01855-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Atsakovas
K. B.
Ieškovas
O. B.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1043-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01855-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui K. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė O. B. 2012-02-13 su ieškiniu (b.l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimu priteistą dukrai I. B. išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo 800 Lt kas mėnesį mokamas pinigines periodines išmokas iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2009-01-06 teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt periodinėmis išmokomis, praėjo 3 metai. Nors teismo sprendime numatyta, kad vaiko išlaikymui skirtos periodinės išmokos indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau jos per 3 metus nė karto nebuvo indeksuotos. Be to, vaikui augant, didėja ir jo poreikiai, taip pat ženkliai pabrango pragyvenimas. Dukters poreikiai po 2009-01-06 teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo pasikeitė iš esmės: mergaitės ugdymui reikalingos papildomos lėšos, ji rengiasi studijoms Vilniaus licėjuje bei studijoms užsienyje, o ieškovė viena rūpinasi išaugusių dukters būtinųjų poreikių tenkinimu. Dukteriai vidutiniškai per mėnesį reikia apie 1600 litų: 600 Lt maistui namuose ir mokykloje (kasdien po 20 Lt), 300 Lt drabužiams, aprangai ir batams, 100 Lt kirpimui bei kūno priežiūros produktams ir paslaugoms, 50 Lt vaiko vystymuisi reikalingiems vitaminams, susirgus - reikalingiems vaistams, 100 Lt grožinės literatūros ir anglų kalbos knygoms, kanceliarinėms prekėms ir įvairioms mokyklos rinkliavoms, 250 Lt išlaidos vaiko atostogoms, 200 Lt laisvalaikio praleidimui ir pramogoms su draugais, tame tarpe ir išvykos su klase, mėnesiniam bilietui važiuoti Vilniaus mieste autobusais ir troleibusais. Išlaidos vaiko atostogoms per metus sudaro apie 3000 Lt. Atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas ir išaugusius vaiko poreikius, priteista 400 Lt išlaikymo suma per mėnesį Vilniaus mieste jau yra aiškiai per maža. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir nėra jokių duomenų apie neįgalumą ar kitus jo išlaikytinius.

Atsiliepimas

Atsakovas K. B. 2012-04-02 atsiliepimu (b.l. 35-39) prašė nekeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimo. Nurodė, jog nors gauna minimalias pajamas, išlaikymą moka reguliariai, kas mėnesį. Ieškovės pretenzijos, kad nuo 2009-01-06 teismo sprendimo dėl išlaikymo 400 Lt kas mėnesį priėmimo išmokos nebuvo indeksuotos, neteisingos. Antstolio I. G. kontora visada atlieka indeksavimą ir atsakovui priskaičiuoja prie mokamų vaiko išlaikymui išmokų. Ieškovės teiginiai, kad 13-kos metų vaikui reikia kas mėnesį skirti 300 Lt drabužiams, 100 Lt kirpimui, 100 Lt knygoms, 200 Lt pramogoms ir 3000 Lt metinėms atostogoms, yra visiškai nesuprantami, tai gali sau leisti tik labai turtingi žmonės. Dėl ieškovės paskaičiuotų 600 Lt išlaidų maistui pažymi, kad dukra dažnai praleidžia savaitgalius pas močiutę, taip pat savaitgaliais būna ir su atsakovu, todėl ieškovė neskiria kasdien lėšų vaiko maitinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-08-14 sprendimu (b.l. 50-52) ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-01-06 nutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir nustatė, kad atsakovas K. B. moka nepilnametei dukrai I. B., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-13 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė - motina O. B.. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 72 Lt žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus vyras, duomenų apie jam taikytą darbingumo apribojimą byloje nėra. Be to, anksčiau nustatytą 400 Lt išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui teikė, nors jo oficialias pajamas sudarė ir sudaro apie 200 Lt per mėnesį. Ieškovė nedirba, gyvena iš išeitinės kompensacijos, su sutuoktiniu D. B. augina dar vieną vaiką A., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių duktė, kuri jau yra sulaukusi 14 metų, be būtiniausių poreikių turi ir specialių poreikių – muzikos mokykla (metinis mokestis – 750 Lt, per mėnesį sudarytų apie 60 Lt), jai diagnozuoti alerginis rinitas ir gastritas (pastoviai vartoja vaistus), turi ortopedinių ir stomatologinių problemų (vaistų vieno mėnesio išlaidos sudaro 50 Lt), jai reikalingi brangūs ortopediniai batai, nori studijuoti D. B., o kol kas mokytis anglų kalbos (duomenys neskelbtini) (per mėnesį 250 Lt). Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas galimai nuslėpė nuo teismo savo visų pajamų dydį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę bei ieškovės turtinę padėtį, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė viso 600 Lt (850+250+60+50/2) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos - 2012-02-13 iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas K. B. 2012-08-27 apeliaciniu skundu (b.l. 55-57) prašo iš dalies pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 430 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-13 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei perskaičiuoti iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Nurodė, kad jis gauna ribotas pajamas. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovės teiginiai dėl dukters poreikiams reikalingų sumų nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Be to, ieškovė visiškai į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos šeimos finansinę būklę. O. B. šeima gyvena erdviame net 132 kv.m. bendro ploto būste ir yra puikiai finansiškai apsirūpinusi. Pati ieškovė nededa daugiau pastangų darbui susitarti. Ieškovės ir atsakovo bendra dukra nesimoko muzikos mokykloje (tai patvirtinantis įrodymas atsirado tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu). Nėra duomenų, jog I. mokosi ir tam yra reikalingos papildomos išlaidos anglų kalbos mokykloje (duomenys neskelbtini). Atsakovas visą laiką sąžiningai vykdė savo prievolę ir tik paskutiniu laikotarpiu, dėl pritaikytos indeksacijos, kas sąlygojo padidėjusį išlaikymą, vėlavo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Teismas neįvertino atsakovo sveikatos būklės. Atsakovui yra nustatyti krūtinės, kaklo stuburo ir juosmens stuburo tarpslankstelinių tarpų osteochondrozės požymiai, o tai riboja jo galimybės dirbti fizinį darbą. Atsakovas yra pripažintas tik iš dalies darbingu.

Atsiliepimas

Ieškovė O. B. 2012-10-24 atsiliepimu (b.l. 72-76) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Jos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas galimai nuslėpė nuo teismo visų savo pajamų dydį. Atsakovo pragyvenimo išlaidos ženkliai viršija jo gaunamą 200 Lt darbo užmokestį, kas aiškiai patvirtina faktą, kad ji slepia savo pajamas, siekdamas išvengti savo dukros išlaikymo. Abu vaiko tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą, vaikui siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Aplinkybę, kad atsakovas turi visas galimybės dirbti, o jo pajamos yra neadekvačios jo išlaidoms, patvirtina tai, kad jis aktyviai fiziškai sportuoja ir dalyvauja UAB „Teniso pasaulis“ organizuojamame lauko teniso turnyre, šiuo metu užima 188 vietą bei yra sužaidęs net 23 mačus. Vien tai, kad I. jau baigė mokymąsi muzikos mokykloje nereiškia, kad vaikas neturi teisės toliau lavinti savo muzikinių gebėjimų. Dukra 2012 m. rugpjūčio mėnesį nusprendė toliau tobulinti savo muzikinius gebėjimus, ieškovė nupirko akustinę gitarą, kuri kainavo 836 Lt, bei gitaros aksesuarų už 204 Lt, sudarė sutartį su Yamaha muzikos mokykla. Taip pat dukra siekia išmokti čiuožti kalnų slidėmis, tam buvo reikalinga pirkti specialią aprangą. Atsakovas nepagrįstai lygina šalių turtinę padėtį. Jis pats aktyviai nesiekia surasti geriau apmokamo darbo, nors darbo paieškos interneto portaluose apstu darbdavių pasiūlymų su dešimteriopai didesniu darbo užmokesčiu, nei atsakovas gauna. Tai tik patvirtina turimas ieškovės neoficialias žinias apie atsakovo slepiamas 3000 Lt – 4000 Lt pajamas kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Byloje yra keliamas klausimas dėl apelianto pareigos išlaikyti savo dukrą I. apimties (išlaikymo dydžio), dėl išlaikymo adekvatumo ir proporcingumo apelianto finansinėms galimybėms. Dėl to teisėjų kolegija ir pasisako.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas įtvirtina tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumą, nustatydamas, kad išlaikymo dydis turi būti pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat turi būti adekvatus jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas, liga, laikinas ar nuolatinis nedarbingumas ir kitos panašios aplinkybės neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas turi sveikatos sutrikimų ir dėl to negali dirbti fizinio darbo, gauna minimalias pajamas, kai vaiko motinos finansinė padėtis yra nepalyginamai geresnė, teisiškai neaktualūs ir savaime neapsprendžia apelianto pareigos išlaikyti dukterį dydžio.

Nors apeliantas ginčija priteisto (padidinto CK 3.201 str. pagrindu) dukrai išlaikymo – po 600 Lt kasmėnesine išmoka – dydį savo gaunamų pajamų kontekste, tačiau nenurodo, kokiu būdu iki šiol gebėjo mokėti 400 Lt išlaikymą, oficialiai gaudamas dvigubai mažesnes pajamas, kurių ir pačiam save išlaikyti akivaizdžiai nepakanka (b.l. 92-93). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo, nustatė ir sprendime aptarė konkrečius šalių dukters poreikius, kuriuos turėtų užtikrinti abu tėvai lygiomis dalimis. Įstatymuose nėra įtvirtintos išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos. Teismų praktikoje pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio orientacinis kriterijus, kuo remiasi ir apeliantas, sutikdamas mokėti po 430 Lt, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą jos dydį (850 Lt), tačiau, pastebėtina, tokio dydžio išmoka paprastai skiriama tik būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Nagrinėjamos bylos atveju joje esantys įrodymai patvirtina šalių dukters turimus meninius muzikinius gabumus, polinkį užsienio kalboms, kuriuos lavinti pareiga taip pat tenka abiems vaiko tėvams, o ne tik tam iš tėvų, pas kurį vaikas nuolat gyvena. Vadinasi, ir pačiam apeliantui reikia dėti didesnes pastangas, siekiant pagerinti savo finansinę situaciją, kad būtų užtikrinami ne tik minimalūs, bet ir kiti protingi dukters poreikiai, atsižvelgiant į jos amžių bei gabumus. Muzikiniams ir kitiems gebėjimams lavinti bei mokslui skiriamos lėšos yra investicija į vaiko ateitį ir negali būti pripažįstama neprotingais vaiko poreikiais.

Kita vertus, apeliantas nepateikia jokių paskaičiavimų ir įrodymų, neargumentuoja, kodėl, jo manymu, dukters poreikiai galėtų būti patenkinti skiriant mažesnio dydžio išlaikymą, taip pat neįvardija, kiek būtina skirti tokio amžiaus merginai lėšų, siekiant užtikrinti jos poreikius maistui, drabužiams, ugdymo ir higienos priemonėms, sveikatos apsaugai (vaistai, vitaminai), pramogoms ir laisvalaikiui, padengti jos daliai tenkančius komunalinius mokesčius, sumokėti už atitinkamų papildomo lavinimo įstaigų lankymą. Taigi apeliacinio skundo teiginiai, kad nustatyta teismo sprendimu kasmėnesinių išmokų suma po 600 Lt nėra tinkama, iš esmės yra deklaratyvus, nepatvirtinantys priteisto (padidinto vos 200 Lt suma, lyginant su buvusia prieš trejus metus) išlaikymo neadekvatumo vaiko poreikiams, ir todėl atmestini kaip faktiškai nepagrįsti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto finansiniu nepajėgumu mokėti tokio dydžio išlaikymą, akcentuojant nedidelių pajamų gavimą, iš dalies jau yra aptarti. Kolegijos nuomone, neženklus darbingumo sumažėjimas (b.l. 59-61) nekliudo apeliantui dirbti ir uždirbti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą, kaip nurodyta, yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu arba nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Apeliantas savo skunde neįvardijo įtikinamų priežasčių, kodėl jam nepavyksta surasti geriau apmokamo darbo ar pajamų šaltinio. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad apeliantas objektyviai negali įsidarbinti kitoje darbovietėje ir taip pagerinti savo materialinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.). Todėl aplinkybė, kad jo deklaruojamos per mėnesį gaunamos tik 200 Lt pajamos, pati savaime negali lemti ženklios dalies vaiko papildomo lavinimo ir ugdymo naštos perkėlimo išimtinai vienai ieškovei, nors jos turtinė padėtis galimai geresnė, nei apelianto.

Teisėjų kolegija apibendrindama pripažįsta, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nepilnametei šalių dukrai teiktino išlaikymo dydžio šiuo laikotarpiu teisingumo. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekvienas iš vaiko tėvų turi galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 51), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1p.,

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius