Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-1095-297/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-18
Bylos Nr.
2-1095-297/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00503-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Pareiškėjas
N. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1095-297/2014(Proceso Nr. 2-13-3-00503-2014-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2.; (S) 116.1.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 18 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui N. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas N. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, kad jis priėmė palikimą po E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-10-16 mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (b. l. 1-2). Pareiškime nurodė, kad 2013-10-16 mirė jo motina E. J., kuri testamento nepaliko. Paveldėjimo byla po E. J. mirties nėra užvesta. Pareiškėjas yra vienintelis palikėjos sūnus iš pirmos santuokos, t. y. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kitų įpėdinių nėra. Palikimą sudaro kilnojamieji daiktai, t. y. lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) registruotas E. J. vardu, taip pat buities daiktai, baldai ir kt. Po motinos mirties pareiškėjas iš karto priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo turtą, t. y. jis pasiėmė iš motinos buto baldus, buitinę techniką, asmeninius motinos daiktus, taip pat lengvąjį automobilį ir visą turtą išsivežė pas save į namus Nemunaičio kaime. Notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepateikė, nes palikimą priėmė kitu būdu- faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis šiuo būdu priėmė motinos palikimą, todėl tam, kad galėtų realizuoti teisę paveldėti, būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jo motina E. J. gyveno bute (duomenys neskelbtini), ji mirė būdama našlė. Butą, kuriame gyveno, E. J., dar būdama gyva, padovanojo anūkui, pareiškėjo sūnui. Kadangi be pareiškėjo daugiau įpėdinių nėra, pareiškėjas iš karto po motinos mirties pasiėmė iš jos buto baldus ir kitus daiktus, parsivežė į savo namus ir jais naudojasi, taip pat parsivarė motinos vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), jį pastatė savo garaže, pasirūpino automobilio technine apžiūra, apdraudė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t. y. rūpinosi kaip savo turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Teismui pateiktame VMI atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo prašo nagrinėti bylą iš esmės atstovui nedalyvaujant, o pareiškėjo reikalavimams neprieštaraus, jei pareiškėjas pateiks teismui pakankamus ir leistinus įrodymus dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 str. 2 d., 3 d. reikalavimus įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004).

Pareiškėjo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-10-16 mirė E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). 2014-01-29 notaro liudijimas patvirtina, kad Alytaus miesto 3-iajame notaro biure paveldėjimo byla mirus E. J. neužvesta (b. l. 5). Pareiškėjas yra E. J. sūnus, taigi, jis yra pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš VĮ Regitra Alytaus filialo pažymos matyti, kad E. J. vardu įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Iš pareiškėjo paaiškinimų seka, kad po E. J. mirties pareiškėjas iš karto perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo juo naudotis, tvarkė jį kaip savo nuosavybę, tame tarpe rūpinosi lengvuoju automobiliu, juo naudojosi, vykdė su tuo susijusias transporto priemonės valdytojo pareigas. Pareiškėjo paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai – 2014-01-30 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, techninės apžiūros rezultatų kortelė, iš kurių matyti, kad 2014-02-08 atlikta E. J. priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra, privalomuoju draudimu apdrausta šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Teismas sprendžia, kad į bylą pateikti leistini ir patikimi įrodymai patvirtina, jog mirus E. J., jos sūnus pareiškėjas N. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tai rodo jo aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad perimtą turtą pareiškėjas valdo kaip savo ir laiko save šio turto savininku (CK 5.50 str. 2 d.). Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą. Minimas faktas turi juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjo į valstybės biudžetą išieškotinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 12,65 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, kad po E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2013 m. spalio 16 d., mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti sūnus N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš N. K. 12,65 Lt (dvylika litų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė