Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nukentėjusiems R. Š., A. M. ir jų atstovui advokatui Editai Gaubienei, E. Č., kaltinamajai J. D. ir jos atstovui advokatui Rasai Užkuraitienei, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Marijai Kvaraciejūtei, laiduotojui J. Č., viešame teisiamajame posėdyje, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirba pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teismo neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. kaltinama tuo, kad apsvaigusi nuo alkoholio vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2013 m. birželio 21 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairavo automobilį „Ford Galaxy" valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 37 punkto (toliau p.) reikalavimus, pagal kuriuos artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, KET 38 p. reikalavimus, pagal kuriuos, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, KET 133 p. reikalavimus, pagal kuriuos pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, KET 134 p. reikalavimus, pagal kuriuos atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, KET 9 p. reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo ir dėl to įvyko eismo įvykis - pėsčiųjų perėjoje nepraleido ir kliudė pėsčiąsias R. Š. ir mažametę A. M. gim(duomenys neskelbtini), dėl kurio R. Š. buvo nesunkiai, o mažametei A. M. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Tokie J. D. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

J. D. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodinėtina jos pačios prisipažinimu, nukentėjusių ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir daiktiniais įrodymais.

Nors kaltinamoji kalta pagal jai pateiktą kaltinimą kaltę pripažino visiškai, teismas laiko, kad ir be to surinkta pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jos nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios, liudininkų, parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino ir pati kaltinamoji, pripažindama, kad būdama neblaivi padarė autoįvykį, kurio metu buvo sužalotos nukentėjusios.

Teismas konstatuoja, kad remiantis aukščiau išdėstytu, visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamosios veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamosios nusikalstama veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kalta prisipažino ir gailisi nusikaltus, bei, kad savo noru gera valia atlygino dalį žalos ( BK 59 str. 1 d. 2, 3 p. p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes nors ji nusikaltimo metu ir buvo neblaivi, nenustatyta, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to ir prokuroras neprašė tai pripažinti.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad yra nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat, kad nėra sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika pagal BK 281 str. 2 d. priskirtina nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamoji psichiatro įskaitoje neįrašyta (T I b.l. 77); administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta (T I b.l. 80-85); charakterizuojama daugiau teigiamai.

Teismo posėdyje gautas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojui. Laiduotoju prašoma paskirti jos tėvą J. Č..

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato Lietuvos Respublikos BK 40 str. Nustatyta, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – ji visiškai prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdyje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gera valia atlygino dalį žalos. Kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nuolatinį darbą. Po nusikalstamos veikos padarymo susiformavo aiškų neigiamą požiūrį į savo netinkamą elgesį. Šios kaltinamąją ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad ji visiškai atlygins ar pašalins padarytą likusią žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios tėvą J. Č., kuris teisme sutiko būti J. D. laiduotoju ir įsipareigojo įmokėti teismo nustatyto 579 eurų dydžio užstatą, kuris bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu J. D., už kurią buvo laiduota, per nustatyta teismo 2 metų laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Nustatyta, kad J. Č. nėra teistas ir baustas administracine tvarka, nuolat bendrauja su dukra, yra jai autoritetas ir turi galimybę daryti jai teigiamą įtaką.

Todėl atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jai nustatytinas 2 (dviejų) metų laidavimo terminas, su 579 eurų užstatu.

Be to, teismas laiko, kad J. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: uždraudimas naudotis specialia teise. J. D. pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį būdama neblaivi ( nustatyta 0,73 promilių girtumas T. I b.l. 70,72), dėl ko nukentėjusiajai R. Š. buvo nesunkiai, o mažametei A. M. nežymiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė netinkamai naudodamasi specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemonę, teismas kartu su laidavimu skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždrausdamas J. D. vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 3 d., 68 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (BPK 121 str.).

Teismas laiko, kad nukentėjusių R. Š. ir A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ( R. Š. veikia savo nepilnametės dukros interesais) ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, laikant, kad dalis neturtinės žalos jau yra atlyginta draudimo ir pačios kaltinamosios, priteisiant iš J. D. bei draudimo bendrovės solidariai ir mažinant likusį neatlygintą neturtinės žalos dalį sekančiai: nukentėjusios R. Š. naudai 200 eurų, o ginant A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) interesus R. Š. naudai 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus). Nukentėjusios nurodė, kad jų neturtinė žala pasireiškė kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, netektis dalies sveikatos ir dalinis invalidumas, kaip stiprūs išgyvenimai, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios.

Atsižvelgiant į tai R. Š. nurodė 1231,20 Lt, kas sudaro 356,58 eurų dar neatlygintos neturtinės žalos dydį, o mažametės A. M. vardu prašomas reikalavimas yra 7000 Lt, kas sudaro 2027,34 eurų dar neatlygintos neturtinės žalos, motyvuodama, kad jiems paūmėjo nervinio pobūdžio sutrikimai ir ligos, atsirado liekamieji potrauminiai reiškiniai, apsunkintas jų bendravimas su draugais, konstatuotas invalidumas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovėms po autoįvykio sutriko miegas, atsirado papildomi emociniai krūviai. Kad dėl patirtų sužalojimų ir ilgo gydymo neturtinė žala pasireiškė taipogi kaip didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, stiprūs išgyvenimai, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad joms po įvykio prasidėjo nervinio pobūdžio sutrikimai ir ligos, atsirado papildomas emocinis ir fizinis krūvis, bendravimo sunkumai, kas turėjo įtakos išdėstytoms aplinkybėms atsirasti. Be to, ieškovai nurodė, kad patyrė didelę neturtinę žalą neteisėtų veiksmų pasėkoje.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurios ji neigia (visiškai pripažįsta kaltę), bei sutikimas dalinai atlyginti tokią žalą ir dalies žalos atlyginimas gera valia.

Nustatydamas būtent tokius ieškinio dydžius teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamosios finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad ji dirba, turi savo verslą, stengėsi dalinai padengti atsiradusią įvykio metu turtinę ir neturtinę žalą, gera valia. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.

Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovų reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.).

Taip pat teismas nutarė, Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti išlaidas už teisinę pagalbą R. Š., proceso išlaidomis ir priteisti 405,46 euro (keturis šimtus penkis eurus ir 46 centus), kurias ji pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus – 800 Lt, kas sudaro 231,69 euro ( T II b.l. 16), bei 600 Lt, kas sudaro 173,77 euro ( T II b.l. 152), iš kaltinamosios J. D..

Daiktinių įrodymų, kurie būtų prijungti prie bylos ir kurie turėtų būti grąžintini ar naikintini, prokuroras nenurodė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. D., a.k. (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti (BK 40 str.).

Perduoti J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal laidavimą laiduotojui J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą su 579 eurų užstatu, be to paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jai 1 (vienerius) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas kodas 300633222, T. Š. g. 21, LT-03111 Vilnius a.s (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas solidariai – 200 ( du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas kodas 300633222, T. Š. g. 21, LT-03111 Vilnius a.s (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas solidariai – 800 ( aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (gimusios (duomenys neskelbtini)), veikiančios savo nepilnametės dukros interesais R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str. str. tvarka, pripažinti išlaidas už teisinę pagalbą R. Š., proceso išlaidomis ir priteisti 405,46 euro (keturis šimtus penkis eurus ir 46 centus), iš kaltinamosios J. D., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.