Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-11-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-23990-1125/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-09
Bylos Nr.
2YT-23990-1125/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19093-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-23990-1125/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19093-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti, nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) L. P. po savo vyro N. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama; 2) A. P. po savo tėvo N. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas; 3) A. P. po savo motinos L. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas.

2. Nurodo, kad po pareiškėjo tėvo N. P. mirties palikėjo sutuoktinė (pareiškėjo motina) L. P. ir toliau gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. minėtą turtą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, ir rūpinosi juo iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Teigia, kad minėtame bute pareiškėjas faktiškai gyvena nuo gimimo iki dabar, taigi, po tėvų mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog N. P. ar L. P. palikimą būtų palikę valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Teigia, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad N. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su L. P.; turėjo vaiką – pareiškėją A. P.. N. P. sutuoktinė L. P. mirė (duomenys neskelbtini).

6. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

7. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina L. P. po sutuoktinio N. P. mirties (duomenys neskelbtini), o po motinos mirties (duomenys neskelbtini) – pareiškėjas, atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėję turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu butu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikti: 2016 m. liepos 12 d. buto draudimo sutartis Nr. 70000334968 ir apmokėjimas už draudimo paslaugas, 2021 m. lapkričio 30 d. UAB „Mano būstas“ sąskaita už suteiktas paslaugas, 2021 m. gruodžio 28 d. mokėjimo kvitas už UAB „City service“ paslaugas, 2021 m. lapkričio 24 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

9. Remiantis bylos duomenimis, po N. P. ir L. P. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusių asmenų N. P. ir L. P. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po N. P. ir L. P. mirties jų palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad L. P. po sutuoktinio N. P. mirties, o po jos mirties – pareiškėjas, faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikoma, kad L. P. po sutuoktinio N. P. mirties, o po jos mirties – pareiškėjas, priėmė palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad L. P. po sutuoktinio N. P. mirties, o po jos mirties – pareiškėjas, priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), ir L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties faktiniais veiksmais priėmė jų palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė