- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-2926-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00113-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Č. D., Alytaus rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir Č. D. dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) panaikinti atsakovės Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2022-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“;
2) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisijos 2023-01-04 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Etikos komisijos sprendimo“;
3) įpareigoti atsakovę Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisiją pradėti Alytaus miesto savivaldybės Tarybos nario Č. D. elgesio tyrimą pagal M. K. 2022-12-15 pranešimą „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“ ir pagal M. K. 2022-12-20 papildomą prašymą prie 2022-12-15 pranešimo „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“.
Pareiškėja skunde ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje prašė skundą patenkinti. Pareiškėja skunde teigė ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog politiko Č. D. ūkyje 2021-07-01 dėl galimai saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų žuvo pagalbinis darbininkas, t. y. pareiškėjos sūnus E. J. Pareiškėja M. K. yra nukentėjusioji Alytaus apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-840-878/2022, pradėtoje Č. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe pažeidimų, susijusių su pareiškėjos sūnaus žūtimi. Dėl civilinių ieškinių užtikrinimo baudžiamojoje byloje 2022-07-15 buvo laikinai apribotos Č. D. nuosavybės teisės į administracinį pastatą – kultūros namus (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuvykusi apžiūrėti pastato pamatė, jog jis yra neprižiūrimas, apleistas ir kelia grėsmę visuomenės saugumui.
Pažymėjo, jog Alytaus savivaldybės administracija 2020-06-10 statinio priežiūros patikrinimo akte Nr. 2020/3 pripažino, kad pastatas yra avarinės būklės, todėl pareikalavo jį užkonservuoti arba nugriauti pastato dalį iki 2020-09-01. Tačiau Č. D. piktybiškai ignoravo įpareigojimus, nekontaktavo su atsakingais specialistais. Tai patvirtina Alytaus miesto savivaldybės Tarybos ir mero sekretoriato 2020-06-19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, iš kurio matyti, kad politikas Č. D. atsisakė priimti gautą korespondenciją ir prašė daugiau nepriimti jokios į Alytaus miesto savivaldybę jo vardu siunčiamos korespondencijos.
Atkreipė dėmesį, jog dėl statinio – kultūros namų (duomenys neskelbtini), nepriežiūros kyla pavojus statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Nors Č. D. 2022-04-04 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 260 straipsnio 3 ir 5 dalis bei paskirta 150 Eur bauda, kurią jis sumokėjo, tačiau ir toliau politikas nesiima jokių priemonių, kad pastatas nekeltų pavojaus visuomenei. Tai, kad Č. D. tęsia neteisėtus veiksmus neprižiūrėdamas avarinės būklės pastato ir dėl nepriežiūros kyla grėsmė visuomenės saugumui, patvirtina Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2022-11-17 administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-33-ANRP-59-2022, surašytas Č. D. dėl ANK 360 straipsnio 6 dalyje padaryto pažeidimo, bei 2022-11-28 nutarimas, kuriuo jam paskirta 2 500 Eur bauda.
Teigė, jog Č. D. yra valstybės politikas, Alytaus miesto savivaldybės Tarybos narys, taip pat Savivaldybės Tarybos etikos komisijos narys. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesys ir asmeninės savybės, susiję su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintys turėti reikšmės viešiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomi. Politikas Č. D. piktybiškai daugiau nei du metus neprižiūri keliančio pavojų aplinkiniams avarinio pastato. Toks jo elgesys neabejotinai pažeidžia viešus interesus. Valstybės politikas Č. D. viešajame gyvenime nesivadovauja pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo principais, todėl Etikos komisija privalėjo pradėti valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisija atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas ir prašė jį atmesti.
Nurodė, jog Etikos komisija 2022-12-20 posėdyje apsvarstė pareiškėjos pranešimą ir nusprendė tyrimo dėl Alytaus miesto savivaldybės Tarybos nario Č. D. elgesio nepradėti.
Teigė, jog pareiškėja 2022-12-15 pranešime Etikos komisijai nenurodė jokių akivaizdžių kriterijų ir faktų, kuriais remdamasi Etikos komisija būtų turėjusi pagrindą pradėti tyrimą dėl Tarybos nario Č. D. valstybės politikų elgesio principų, nurodytų Elgesio kodekso 4 straipsnyje, nesilaikymo.
Pažymėjo, jog pareiškėjos civilinio ieškinio užtikrinimas ir Alytaus miesto savivaldybės Tarybos nario Č. D. statinio nepriežiūros faktas nėra Etikos komisijos kompetencija, numatyta Alytaus miesto savivaldybės etikos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės Tarybos 2021-04-27 sprendimu Nr. T-163 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“, 24 punkte.
Nurodė, jog pareiškėjos ir jos atstovo nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai tyrimui pradėti yra susiję su Tarybos nario Č. D. disponavimu savo privačiu turtu, su dėl netinkamai prižiūrimo turto atitinkamų institucijų surašytais administracinio nusižengimo protokolais, su paskirtomis administracinėmis nuobaudomis bei Č. D., kaip privačiam asmeniui, pareikštais civiliniais ieškiniais baudžiamojoje byloje.
Teigė, jog Elgesio kodekso 4 straipsnyje nurodyti valstybės politikų elgesio principai taikytini valstybės politiko elgesiui viešajame gyvenime. Nagrinėjamo ginčo atveju dėl statinio, priklausančio nuosavybės teise politikui Č. D., galimos nepriežiūros Etikos komisijai teisės aktai nesuteikia kompetencijos nagrinėti / tirti politiko privataus gyvenimo, susijusio su disponavimu nekilnojamojo turtu, aplinkybių.
Pažymėjo, jog Elgesio kodekso 2 straipsnio 8 dalyje aiškiai nurodyta, kad viešasis gyvenimas – tai valstybės politiko politinė veikla, taip pat valstybės politiko elgesys, nesusijęs su jo privačiu gyvenimu. Privatus gyvenimas – tai valstybės politiko asmeninis, šeimos ir namų gyvenimas, intymus gyvenimas, taip pat veikla, nesusijusi su valstybės politiko pareigomis, politine veikla ar institucija, kurioje jis eina pareigas (Elgesio kodekso 2 straipsnio 4 dalis). Viešieji interesai Elgesio kodekse apibrėžiami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad politikas viešajame gyvenime elgtųsi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, priimtų sprendimus tik valstybės, savivaldybės ir visuomenės labui (Elgesio kodekso 2 straipsnio 7 dalis).
Nurodė, jog Elgesio kodekse įtvirtinti reikalavimai (elgesio principai) taikomi tais atvejais, kai yra vertinamas politiko elgesys viešajame gyvenime, ir atvirkščiai – Elgesio kodekso nuostatos netaikytinos vertinant tokio asmens privatų gyvenimą. Tai reiškia, kad Etikos komisija, gavusi skundą dėl politiko elgesio, prieš pradėdama atitinkamą tyrimą pirmiausia turi įvertinti, ar skundžiamos aplinkybės yra susijusios su viešuoju politiko gyvenimu, o nustačiusi, kad skundžiamas asmens elgesys jo privačiame gyvenime, turėtų priimti motyvuotą sprendimą tyrimo nepradėti. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) Metodinėse rekomendacijose nurodoma, jog Etikos komisija neturi pradėti tyrimo, jeigu skundžiamos veikos vertinimas nėra Komisijos kompetencija (pvz., dėl galimo administracinio nusižengimo ar pan.) (Metodinės rekomendacijos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų etikos komisijoms dėl savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų narių elgesio atitikties Elgesio kodekso nuostatoms vertinimo, patvirtintos VTEK 2021-12-15 sprendimu Nr. KS-348, psl. 6, 9).
Teigė, jog nėra pagrindo teigti, kad Tarybos narys pažeidė Elgesio kodekso 4 straipsnyje nurodytus principus, nes pareiškėjos skunde nurodyti faktai, aplinkybės įvyko / susiję su privačiame politiko ūkyje vykdyta veikla. Politikas Č. D. yra Alytaus miesto savivaldybės Tarybos narys, tačiau šio ginčo atveju pareiškėja ir jos atstovas painioja Tarybos nario privatų gyvenimą su jo, kaip valstybės politiko, viešuoju gyvenimu ir (ar) pareigomis.
Nurodė, jog 2022-12-20 papildomame prašyme prie pranešimo pateikta informacija apie Tarybos nario Č. D. metinę ataskaitą niekaip nesusijusi su pareiškėjos teiginiais apie Elgesio kodekse nurodytų principų pažeidimą Alytaus miesto savivaldybės Tarybos nario Č. D. privačiame gyvenime.
Akcentavo, jog nors valstybės politikui, šiuo atveju Tarybos nariui, keliami aukštesnio elgesio standartai, ir tam tikrais atvejais politiko privatus gyvenimas gali būti ir viešojo politiko gyvenimo dalis, tačiau šiuo atveju pareiškėja siekia ne viešojo intereso, o asmeninių interesų gynimo baudžiamojoje (ir) ar civilinėje byloje. Etikos komisija negali ir neturi teisės daryti įtakos ikiteisminiam ir (ar) teisminiam procesui, taip pat negali nagrinėti su privačiu politiko gyvenimu susijusių aplinkybių.
Nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas nėra pagristas viešojo intereso gynimu, todėl jos skundas turėtų būti atmestas. Etikos komisijos sprendimas teisėtas, neprieštaraujantis Elgesio kodekso nuostatoms, atitinka tiek VTEK rekomendacijas, tiek bendruosius teisingumo ir protingumo principus.
Tretieji suinteresuoti asmenys Alytaus miesto savivaldybės administracija ir Č. D. nuomonių dėl pareiškėjos skundo patenkinimo nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisijos 2022-12-20 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nebuvo pradėtas Tarybos nario Č. D. elgesio tyrimas pagal pareiškėjos M. K. 2022-12-15 pranešimą „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja M. K. 2022-12-15 pranešimu „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“ kreipėsi į atsakovę Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisiją, prašydama ištirti Alytaus miesto savivaldybės Tarybos nario Č. D. elgesį, ar politikas nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politikų elgesio principų – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo.
Pareiškėja M. K. 2022-12-15 pranešime nurodė, jog yra nukentėjusioji baudžiamojoje byloje Nr. 1-840-878/2022, pradėtoje Č. D. atžvilgiu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe pažeidimų, susijusių su pareiškėjos sūnaus E. J. žūtimi, kuris 2021-07-01 vykdė pagalbinio darbininko darbus ūkininko Č. D. mišrios žemės ūkio veiklos ūkyje (duomenys neskelbtini). Civilinių ieškinių užtikrinimui baudžiamojoje byloje 2022-07-15 buvo laikinai apribotos Č. D. nuosavybės teisės į administracinį pastatą – kultūros namus (duomenys neskelbtini), kurie neprižiūrimi, apleisti ir kelia grėsmę visuomenės saugumui. Minėtas pastatas Alytaus savivaldybės administracijos 2020-06-10 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas avarinės būklės. Č. D. buvo nurodyta pastatą užkonservuoti arba nugriauti jo dalį iki 2020-09-01. Politikas Č. D. piktybiškai ignoravo įpareigojimus, nekontaktavo su atsakingais specialistais, atsisakė priimti siunčiamą korespondenciją ir prašė nepriimti jokios į Alytaus miesto savivaldybę jo vardu siunčiamos korespondencijos. Pareiškėja akcentavo, jog politiko Č. D. ūkyje 2021-07-01 dėl galimai saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų žuvo pagalbinis darbininkas, t. y. jos sūnus E. J.. Todėl pareiškėja 2022-12-15 pranešime nurodė, jog dėl statinio – kultūros namų (duomenys neskelbtini), nepriežiūros taip pat kyla pavojus statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Teigė, jog Č. D. 2022-04-04 surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 260 straipsnio 3 ir 5 dalis bei paskirta 150 Eur bauda. Politikas baudą sumokėjo, tačiau ir toliau piktybiškai nesiima jokių veiksmų, kad pastatas nekeltų pavojaus aplinkiniams. Be to, Č. D. 2022-11-17 buvo surašytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-33-ANRP-59-2022 pagal ANK 360 straipsnio 6 dalį ir paskirta 2 500 Eur nuobauda, tačiau statinys ir toliau piktybiškai netvarkomas, neprižiūrimas. Pažymėjo, jog Č. D. yra valstybės politikas, (duomenys neskelbtini) Tarybos narys bei Savivaldybės Tarybos etikos komisijos narys, tačiau viešajame gyvenime nesivadovauja pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo principais, todėl turėtų būti pradėtas jo elgesio tyrimas. Elgesio kodekso 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesys ir asmeninės savybės, susiję su kai kuriomis jo privataus gyvenimo aplinkybėmis ir galintys turėti reikšmės viešiems interesams, privačiu gyvenimu nelaikomi. Statinio, daugiau nei du metus keliančio pavojų aplinkiniams, piktybinė nepriežiūra akivaizdžiai turi reikšmės viešiesiems interesams.
Įvertinus pareiškėjos 2022-12-15 pranešimo turinį, apibendrintai galima teigti, jog ji iš esmės prašė Etikos komisijos įvertinti Savivaldybės Tarybos nario Č. D., kaip valstybės politiko, elgesį, pareiškėjos nuomone, turintį reikšmės viešiesiems interesams, susijusį su jam nuosavybės teise priklausančio pastato, keliančio pavojų visuomenės saugumui, piktybiška nepriežiūra, besitęsiančia nuo 2020 metų, nors politikas ne kartą buvo baustas administracinių nusižengimu teisenos tvarka.
Etikos komisija 2022-12-20 posėdyje apsvarstė pareiškėjos pranešimą ir nusprendė tyrimo dėl Alytaus miesto savivaldybės Tarybos nario Č. D. elgesio nepradėti. Atsakovė pareiškėjos atstovui išsiuntė 2023-01-04 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Etikos komisijos sprendimo“ kartu su pridėtu 2022-12-20 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2023-01-06 su skundu „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2022-12-20 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-01-04 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo“ kreipėsi į VTEK, kuri 2023-01-10 pranešimu Nr. SD-36 (2.5 E) „Dėl atsisakymo priimti skundą“ atsisakė priimti jos skundą.
Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas, patvirtintas 2006-09-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. X-816.
Elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos, savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką, vadovaujantis šiuo kodeksu, nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Alytaus miesto savivaldybės Tarybos 2021-05-27 sprendimu Nr. T-163 patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisijos nuostatų 24 punktas numato, kad Tarybos nario elgesio tyrimas komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (Nuostatų 24.1 papunktis); visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą (Nuostatų 24.2 papunktis).
Elgesio kodekso 9 straipsnyje numatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus:
1) konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų;
2) konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus;
3) rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais;
4) rekomenduoti viešai atsiprašyti;
5) įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.
Analogiški sprendimo priėmimo atvejai numatyti ir Nuostatų 38 punkte.
Etikos komisijos teisė nepradėti tyrimo yra numatyta tik tam tikrais Elgesio kodekse ir Nuostatose numatytais atvejais. Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieni metai, ir kad anoniminiai skundai nenagrinėjami. Elgesio kodekso 7 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad pakartotiniai skundai apie galimą politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai gautame skunde nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to Komisijos priimtas sprendimas yra galimai neteisingas. Pažymėtina ir tai, jog Etikos komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę atsisakyti pradėti tyrimą taip pat ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, kai nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo, skundas surašytas nesuprantama kalba, skundo turinys nesuprantamas ir t. t.
Etikos komisija skundžiamą sprendimą nepradėti tyrimo dėl Č. D. elgesio priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, jog komisija gali nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso komisijos kompetencijai. Tačiau šis įstatymas nustato VTEK statusą, uždavinius, veiklos principus, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, įgaliojimus ir organizacinę struktūrą, tyrimų atlikimą. Pažymėtina ir tai, jog, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai tirti pranešime nurodytas aplinkybes nepriklauso VTEK kompetencijai, VTEK persiunčia pranešimą nagrinėti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir apie tai praneša pareiškėjui arba informuoja pareiškėją, į kokią instituciją ar įstaigą tuo klausimu jis galėtų kreiptis.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, jog jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Komisija sprendime nepradėti tyrimo dėl Tarybos nario Č. D. elgesio nurodė, jog pareiškėjos pranešimas nesiųstinas kitoms kompetentingoms institucijoms, nes institucijos yra išnagrinėjusios pareiškėjos informaciją apie statinio nepriežiūrą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja neprašė Etikos komisijos įpareigoti Tarybos narį Č. D. prižiūrėti pastatą ar dėl pastato nepriežiūros nubausti administracinių nusižengimų teisenos tvarka. Pareiškėjos 2022-12-15 pranešimo turinys Etikos komisijai patvirtina, jog buvo prašoma įvertinti Savivaldybės Tarybos nario Č. D., kaip valstybės politiko, elgesį, pareiškėjos nuomone, turintį reikšmės viešiesiems interesams, susijusį su jam nuosavybės teise priklausančio pastato, keliančio pavojų visuomenės saugumui, piktybišku nepriežiūros faktu, kuris tęsiasi nuo 2020 metų, nors politikas ne kartą buvo baustas administracinių nusižengimų teisenos nustatyta tvarka. Pareiškėja 2022-12-15 pranešime teigė, jog toks politiko elgesys neatitinka Elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo principų, todėl prašė įvertinti Savivaldybės Tarybos nario Č. D. elgesį.
Pagal Elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, etikos komisija yra subjektas, kompetentingas atlikti valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą.
Pareiškėjos 2022-12-15 pranešimo turinys, kuriuo prašoma įvertinti pranešime nurodytą politiko elgesį, neatitinkantį Elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų principų, atitiko Elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą etikos komisijos kompetenciją ir Elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, įpareigojantį etikos komisiją pradėti tyrimą pagal fizinio asmens pranešimą dėl valstybės politiko elgesio, kuriuo gali būti pažeidžiami Elgesio kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai.
Nagrinėjamo ginčo kontekste Etikos komisijos teisė nepradėti tyrimo nėra numatyta nei Elgesio kodekse, nei Nuostatuose ir neatitinka Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, kai Komisija turi teisę netirti galimų pažeidimų, t. y. tais atvejais, kai nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieni metai arba gauti anoniminiai skundai.
Be to, Etikos komisija, kaip politikų elgesio kontrolės subjektas, neturi teisės išplėsti jos veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose įtvirtintos kompetencijos ir priimti juose nenurodytus sprendimus, vadovautis ne jos kompetenciją reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsniu. Nes teisinėje valstybėje valdžios institucijos privalo paisyti teisinės valstybės principo, kurio esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2006-01-16, 2007-08-13, 2011-12-22, 2012-12-19 nutarimai); visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2004-01-26 nutarimai).
Kaip matyti iš Etikos komisijos 2022-12-20 posėdžio protokolo turinio, Etikos komisija, nepradėjusi tyrimo procedūros, numatytos Elgesio kodekso 7 straipsnyje, vis dėl to vertino politiko elgesį, pažeisdama pirmiau minėtas tyrimo ir sprendimų priėmimo procedūras (Elgesio kodekso 7 ir 9 straipsniai). Komisijos nariai G. P. ir H. Š. konstatavo, jog Č. D. elgesys dėl jam nuosavybės teise priklausančio pastato nepriežiūros, taip pat dėl jam siunčiamų laiškų nepriėmimo susijęs su politiko elgesiu privačiame, bet ne viešame gyvenime ir tai yra ne Etikos komisijos tyrimo dalykas.
Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamo ginčo atveju Etikos komisijos pareiga buvo pradėti tyrimą, nes to nedaryti nebuvo teisinių pagrindų. Etikos komisija, tik įvertinusi faktines aplinkybes, privalėjo priimti vieną iš Elgesio kodekso 9 straipsnyje numatytų sprendimų ir konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų (Elgesio kodekso 9 straipsnio 1 punktas), arba priimti kitokio pobūdžio Elgesio kodekso 9 straipsnio punktuose numatytą sprendimą. Ginčo atveju Etikos komisija neturėjo diskrecijos teisės nepradėti tyrimo dėl Č. D. elgesio, taip pat nepagrįstai vadovavosi ne jos kompetenciją reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Elgesio kodekso pagrindiniai tikslai siejami su visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis didinimu, valstybės politikų atsakomybės už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei skatinimu. Etikos komisijos sprendimais tikrinama, ar valstybės politikų elgesio ribos nebuvo peržengtos, ir taip užkertamas kelias kitiems pažeidimams ateityje kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018).
Kadangi Etikos komisija be jokio pagrįsto teisinio pagrindo, nepagrįstai atsisakė pradėti Tarybos nario Č. D. elgesio tyrimą, todėl skundžiamas Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisijos 2022-12-20 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinkantis Elgesio kodeksui keliamų tikslų (konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimas, demokratinio valdymo plėtojimas, visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis didinimas, valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybės už savo veiklą ir atskaitomybės visuomenei didinimas), pažeidžiantis pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėja taip pat skundžia atsakovės informacinio pobūdžio 2023-01-04 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja buvo informuota apie Etikos komisijos 2022-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti Tarybos nario Č. D. elgesio tyrimo ir kuriame taip pat buvo nurodytas Etikos komisijos sprendimas dėl pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo nepradėti papildomo prašymo tyrimo.
Teismo vertinimu, skundžiamo rašto dalis, kuria pareiškėja buvo informuota apie Etikos komisijos 2022-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti Tarybos nario Č. D. elgesio tyrimo, yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai jokių teisinių pasekmių savaime nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl, atsižvelgus į nurodytus argumentus, administracinės bylos dalis dėl skundžiamo 2023-01-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria pareiškėja buvo informuota apie Etikos komisijos 2022-12-20 sprendimą Nr. KPPn-59 nepradėti Tarybos nario Č. D. elgesio tyrimo, nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamame 2023-01-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad Etikos komisija pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo netirs.
Iš pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo prie pranešimo „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“ matyti, jog ji pateikė Etikos komisijai informaciją, pareiškėjos nuomone, turinčią reikšmės sprendimo priėmimui dėl Tarybos nario Č. D. elgesio vertinimo, nurodydama aplinkybes, jog, pareiškėjos nuomone, skiriasi politiko deklaruojamos vertybės darbo ataskaitoje ir jo elgesys, susijęs su piktybiniu statinio nepriežiūros faktu.
Etikos komisija 2023-01-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog su pareiškėjos papildomu 2022-12-20 prašymu jos nariai supažino ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, bei įvertinę, kad pareiškėjos ankstesnį 2022-12-15 pranešimą Etikos komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, kad pareiškėja papildomame prašyme nepateikė naujų duomenų, nutarė jos papildomo pranešimo Etikos komisijos posėdyje nagrinėti.
Taigi, minėtoje skundžiamo 2023-01-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje Etikos komisija išreiškė savarankišką sprendimą dėl pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo ir todėl skundžiamas raštas šioje dalyje vertintinas ne kaip informacinio pobūdžio raštas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, tačiau kaip individualus administracinis aktas, kuriame išreikštas Etikos komisijos sprendimas dėl pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo.
Kaip pirmiau buvo minėta, Etikos komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo teisę atsisakyti pradėti tyrimą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytu atveju, kai dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Nors pažymėtina, jog tokios pat nuostatos numatytos ir specialiame Etikos komisijos darbą reglamentuojančiame Elgesio kodekso 7 straipsnio 12 punkte, kuriuo komisija ginčo atveju nesivadovavo.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Nuostatų 11 ir 22 punktuose numatyta, kad Etikos komisija yra kolegialus organas ir pagrindinė jos veiklos forma – posėdis (Elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 11 punktas). Teismo vertinimu, Etikos komisija sprendimą nenagrinėti pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo turėjo priimti komisijos posėdyje.
Byloje nenustatyta jokių duomenų ir atsakovė tokių nepateikė, jog Etikos komisijos nariai 2022-12-20 komisijos posėdyje būtų supažindinti su minėtu pareiškėjos papildomu 2022-12-20 prašymu ir dėl jo būtų priėmę atsakovės 2023-01-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sprendimą – nenagrinėti pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Etikos komisijos 2022-12-20 posėdžio protokole tokie duomenys ir sprendimas nenagrinėti pareiškėjos papildomo pranešimo nenurodyti, kitokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos papildomo 2022-12-20 prašymo svarstymą, nenustatyta.
Kadangi Etikos komisija priėmė sprendimą dėl pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo jo nepasvarsčiusi komisijos posėdyje, todėl atsakovės 2023-01-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo yra nepagrįsta bei neteisėta.
Individualiam administraciniam aktui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatose įtvirtinta pareiga viešojo administravimo subjektams priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, nurodyta, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas).
Etikos komisijos 2023-01-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje išreikštas komisijos sprendimas dėl pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo, neatitinka Nuostatų 11 ir 12 punktų reikalavimų komisijos veiklos formai, todėl naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.
Pareiškėja taip pat prašė teismo įpareigoti Etikos komisiją pradėti tyrimą pagal pareiškėjos 2022-12-15 pranešimą ir 2022-12-20 papildomą prašymą. Tačiau pažymėtina, jog, pagal Elgesio kodekso 6 ir 7 straipsnio nuostatas, etikos komisijos kompetencija yra pradėti tyrimą dėl valstybės politiko elgesio. Teismas neatlieka viešojo administravimo subjektui priskirtų funkcijų, todėl šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Etikos komisija įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl tyrimo pradėjimo pagal pareiškėjos 2022-12-15 pranešimą ir 2022-12-20 papildomą prašymą dėl (duomenys neskelbtini) Tarybos nario Č. D. elgesio atitikties Etikos kodekso principams.
Be to, pareiškėja skunde nurodė, jog prašo teismo priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šioje byloje teismo sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau į bylą pateiktas 2023-01-15 AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 3254 patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Minėta 22,50 Eur suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.
LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (LVAT 2020-05- 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2017-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).
Administracinė byla buvo nagrinėjama dėl trijų pareiškėjos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju vienas pareiškėjos reikalavimas patenkinamas visiškai, du reikalavimai patenkinami iš dalies (byla dėl vieno reikalavimo dalies nutraukiama, kas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta skundo netenkinimui). Taigi, skundas patenkinamas 2/3 dalimis, todėl iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos pareiškėjai priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 40 straipsnis 41 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos M. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisijos 2022-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“.
Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisijos 2023-01-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Etikos komisijos sprendimo“ dalį dėl sprendimo nenagrinėti pareiškėjos 2022-12-20 papildomo prašymo prie pranešimo „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“.
Administracinės bylos dalį dėl skundžiamo 2023-01-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria pareiškėja buvo informuota apie Etikos komisijos 2022-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti Tarybos nario Č. D. elgesio tyrimo, nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.
Įpareigoti atsakovę Alytaus miesto savivaldybės Tarybos etikos komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl Alytaus miesto savivaldybės Tarybos nario Č. D. elgesio tyrimo pradėjimo pagal M. K. 2022-12-15 pranešimą „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“ ir pagal M. K. 2022-12-20 papildomą prašymą prie 2022-12-15 pranešimo „Dėl valstybės politiko Č. D. elgesio tyrimo Valstybės politikų elgesio kodekso 2, 3, 4, 6, 7, 9 straipsniuose reglamentuota tvarka“.
Kitą pareiškėjos M. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai M. K. iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.