Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-93-567/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-09
Bylos Nr.
2A-93-567/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
LR Teisingumo ministerijos, VĮ Teisinės informacijos centro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybės įmonei Teisinės
Advokatai
Tomas Bagdanskis, Marijus Sakalauskas
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėjas Nijolė TankevičienėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieškovui R. M. ir jo atstovui advokatui Marijui Sakalauskui,atsakovo LR Teisingumo ministerijos atstovei J. O.,atsakovo VĮ Teisinės informacijos centro atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1627-141/2008 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybės įmonei Teisinės informacijos centrui dėl termino atnaujinimo, įsakymų dėl drausminių nuobaudų paskyrimo pripažinimo neteisėtais, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. M. pateikė ieškinį ir jo patikslinimus, prašydamas:

1) atnaujinti terminą apskųsti drausminei nuobaudai (papeikimui), paskirtai Teisingumo ministro 2007-06-20 įsakymu Nr.1P-67 ir pripažinti įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo neteisėtu;

2) pripažinti neteisėtu 2007-10-29 Teisingumo ministro įsakymą Nr.1P-149 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo;

3) pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo VĮ Teisinės informacijos centro direktoriaus pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.;

4) pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą - iš atleidimo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. į atleidimą iš darbo teismo sprendimu;

5) priteisti iš atsakovo VĮ Teisinės informacijos centras išeitinę išmoką, nustatytą DK 140 str. 1 d., vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo, solidariai iš atsakovų 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal darbo sutartį dirbo VĮ Teisinės informacijos centro direktoriumi. Teisingumo ministro 2007-06-20 įsakymu Nr. 1P-67 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2007-10-29 įsakymu Nr. 1P-149 paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo ir 2007-10-29 įsakymu Nr. 1P-151 ieškovas buvo atleistas iš VĮ Teisinės informacijos centro (toliau - VĮ TIC). Ieškovui drausminės nuobaudos buvo paskirtos be drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Ieškovui drausminės nuobaudos buvo paskirtos ir pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo procedūras, todėl jos turi būti pripažintos neteisėtomis ir panaikintos.

Komisijos išvadoje, kurios pagrindu Teisingumo ministras taikė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nurodyta aplinkybė, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis su Teisingumo ministerija dėl paslaugų, susijusių su Antstolių informacine sistema, negalėjo būti pripažinta pagrindu ieškovo atsakomybei atsirasti dėl to, kad pati ministerija privalėjo užtikrinti, kad paslaugas gautų ir apmokėjimą teiktų pagal sutartį, kuri atitinka keliamus formos reikalavimus. Paslaugos buvo teikiamos pagal įgaliotų ministerijos valstybės tarnautojų, atsakingų už antstolių informacinę sistemą, nurodymą. Be to, Teisingumo ministerija vykdo VĮ TIC steigėjo funkcijas, todėl turėjo užtikrinti, kad sutartis dėl paslaugų būtų sudaryta tinkama forma. VĮ TIC atsisakius vykdyti ministerijos žodinį pavedimą, būtų kilusi grėsmė, jog Antstolių informacinė sistema nustos funkcionuoti. Be to, Vidaus audito ataskaita buvo parengta 2007-07-19, o sutartis su Teisingumo ministerija buvo sudaryta 2004 m., t.y. 2 metų terminas drausminei nuobaudai skirti jau buvo praleistas. VĮ TIC veiklos rūšys yra leidybinė veikla ir teisinė informatika, todėl vykdant šią veiklą negalima išvengti autorinių sutarčių sudarymo. Autorinės sutartys buvo sudaromos išimtinai dėl tokių kūrinių sukūrimo, kurie pripažįstami autoriaus teisių objektu. Komisijos išvadoje, atliktoje remiantis Vidaus audito ataskaita, nurodytas klaidingas teiginys, kad ieškovas pažeidė autorinių sutarčių sudarymo tvarką, kadangi nėra aišku, kurios autorinės sutartys buvo tariamai sudarytos nesant tam pagrindo ir kas nusprendė, kad šios sutartys pagal savo esmę ne autorinės. Nei viena autorinė sutartis nebuvo teismine tvarka pripažinta negaliojančia, VĮ TIC niekada nebuvo baustas administracine tvarka dėl mokesčių mokėjimo tvarkos pažeidimo ir pan. Darbo apmokėjimo tvarka yra nustatyta pagal Vidaus darbo tvarkos taisykles, ieškovo patvirtintas 2002-04-02. Nepagrįstai Komisijos išvadoje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nepatvirtino VĮ TIC darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių. Teisingumo ministro 2006-05-11 įsakymu Nr. 1R-16 tarnybinio atlyginimo priedas ieškovui buvo skirtas neribotai, t.y. įsakyme nebuvo nurodytas priedo prie tarnybinio atlyginimo mokėjimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. birželio mėn. ministras nebuvo priėmęs jokio įsakymo dėl priedo ieškovui panaikinimo, pakeitimo ar skyrimo iš naujo, kad VĮ TIC pelnas tik augo, taip pat didėjo pardavimo pajamos ir paslaugų apimtys, ieškovui priedas ir toliau buvo mokamas. Jokie derinimai dėl priedo prie tarnybinio atlyginimo ieškovui nustatymo/pakeitimo 2007 m. nevyko, o tai taip pat leido ieškovui suprasti, kad ir toliau bus mokamas tokio paties dydžio priedas. Pats atsakovas Teisingumo ministerija turėjo užtikrinti, kad ieškovui priedas prie atlyginimo būtų nustatytas ir paskirtas tinkamai, nes atsakovas, vykdydamas VĮ TIC steigėjo funkcijas, nustato priedo prie atlyginimo dydį, o ne pats ieškovas. Ieškovas turėjo abejonių, ar valdybos nurodydamas nutraukti sutartis su UAB „Leksinova“ buvo teisėtas ir ėmėsi priemonių tai nustatyti. Kadangi valdybos nurodymas nutraukti sutartis buvo neteisėtas ir šis klausimas nebuvo iki galo išaiškintas, ieškovas ir nepriėmė sprendimo nutraukti tas sutartis. Vienašalis tokių sutarčių nutraukimas galėjo sukelti dvejopo pobūdžio pasekmes, t.y. tai būtų neigiamos finansinio pobūdžio pasekmės, kurios kiltų iš sutartinių santykių tarp VĮ TIC ir UAB „Leksinova“ nutraukimo, bei neigiamos teisinės pasekmės, kurios kiltų VĮ TIC dėl sutrikusio paslaugų teikimo Litlex vartotojams. Vadovas lieka juridinio asmens vadovu ir savo laikino nedarbingumo laikotarpiu ir gali atlikti savo tiesiogines funkcijas ir tai negali būti prilyginta darbo drausmės pažeidimui.

Atsakovo sudaryta komisija 2007-06-05 išvadoje drausminei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų nenagrinėjo, savo argumentų dėl tokių sąlygų buvimo ar nebuvimo nepateikė. Dėl šios priežasties ieškovui drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta nepagrįstai. Komisijos išvada iš esmės buvo formuluojama dėl Teisės aktų registro (toliau - TAR) sukūrimo ir funkcionavimo. Komisija nevertino, koks paties atsakovo Teisingumo ministerijos vaidmuo TAR sukūrimo ir funkcionavimo užtikrinime. Komisija nevertino, jog pati ministerija nebuvo patvirtinusi nuoseklios registro kūrimo ir integravimo į registrų sistemą strategijos, uždavinių ir priemonių registrų veiklai įgyvendinti. Teisės aktų registro įstatymas buvo priimtas 1995 m., o Teisės aktų registro nuostatus Vyriausybė patvirtino tik 2000 m. TAR kūrimo darbams lėšos 1995-2005 m. iš viso nebuvo skiriamos. Dėl šios priežasties ne dėl VĮ TIC kaltės TAR kūrimo procedūra iki šiol nėra užbaigta. Teisingumo ministerija apskritai nėra finansavusi TAR projekto įgyvendinimo, o tai taip pat turėjo didelės neigiamos įtakos TAR kūrimui užbaigti. Pagal tarp VĮ TIC ir UAB „Leksinova“ pasirašytas 2001-07-02 ir 2001-07-16 partnerystės sutartis, UAB „Leksinova“ buvo suteikta teisė už atlyginimą tarpininkauti, atstovauti VĮ TIC sudarant sutartis dėl Litlex Lietuvoje, atlikti Litlex instaliavimą, atnaujinimą, techninį aptarnavimą po pardavimo Lietuvoje, teikti marketingo paslaugas. VĮ TIC iš Litlex pardavimų gaunamos pajamos, kurios sudarė pagrindinę VĮ TIC gaunamų pajamų dalį, buvo ypatingai svarbios ir užtikrino VĮ TIC viešųjų funkcijų vykdymą. Terminas drausminei nuobaudai skirti turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2007-05-03, t.y. nuo tada, kai Valstybės kontrolė patvirtino Valstybinio audito ataskaitą, kurioje buvo įvardinti atitinkami pažeidimai arba atitinkamos aplinkybės kvalifikuotos kaip pažeidimai. Kadangi per laikotarpį nuo ataskaitos patvirtinimo ieškovas buvo išsiųstas į komandiruotes, kurių bendra trukmė buvo 8 kalendorinės dienos, drausminė nuobauda dėl ieškovo tariamai padaryto drausmės pažeidimo galėjo būti skirta iki 2007-06-12 imtinai, tačiau buvo paskirta tik 2007-06-20. Terminas drausminei nuobaudai skirti yra naikinamasis. Kadangi atsakovas paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą, nesilaikydamas drausminei nuobaudai skirti numatytų terminų, todėl nuobauda turi būti panaikinta. Ieškovas terminą apskųsti 2007-06-20 įsakymą, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, praleido dėl svarbių priežasčių. Po minėtos nuobaudos paskyrimo ieškovas tikėjosi, kad tarp šalių kilusį nesutarimą pavyks išspręsti taikiai, nesukeliant konfliktiškų santykių su Teisingumo ministerija, todėl siekė problemas išspręsti ne ginčo būdu, o imdamasis visų galimų veiksmų užtikrinti tinkamą ir pakankamą TAR kokybę.

Ieškovui nebuvo pateikta komisijos išvada, kurios pagrindu atsakovas priėmė sprendimą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą, t.y. ieškovui nebuvo atskleista, kokie jo veiksmai buvo pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Atsižvelgiant į įvardijamus drausmės pažeidimus, galima teigti, jog ieškovui antrą kartą buvo paskirta drausminė nuobaudą už tą patį drausmės pažeidimą. Ieškovas negavo jokio atsakovo reikalavimo pateikti paaiškinimus dėl galimo drausmės pažeidimo, tokiu būdu atsakovas grubiai pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovas neprašė jo grąžinti į darbą, kadangi grąžinimo į darbą atveju ieškovui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Kadangi ieškovas pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti VĮ Teisinės informacijos centro darbuotoju, todėl išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būtų priteistas iš ieškovo buvusio darbdavio VĮ Teisinės informacijos centro. Neteisėtai atleidus ieškovą iš darbo, jam buvo padaryta neturtinė žalą, kurią turi atlyginti darbdavys VĮ Teisinės informacijos centras, bei Teisingumo ministerija. Ieškovas patyrė daug nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (LR DK 236 str., 238 str., 239 str., 240 str., 241 str., 250 str., 267 str., CK 6.250 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas LR Teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Teisingumo ministras 2007-05-31 įsakymu Nr. 1P-55 sudarė komisiją, kuri įvertino ieškovo veiklą, organizuojant Teisės aktų registro kūrimą. Atsižvelgiant į šios komisijos 2007-06-05 išvadas, Teisingumo ministro 2007-06-20 įsakymu Nr. 1P-67 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už VĮ TIC direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų VĮ TIC direktoriaus 2006-01-31 įsakymu Nr. TAR-1 12 p., 13 p., 14 p., 15 p. ir VĮ TIC įstatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2004-10-20 įsakymu Nr. 1R-247, 31.1. p. pažeidimus. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Vidaus audito tarnybos audito VĮ TIC audito 2007-07-19 ataskaitą Nr. 1V-7, Teisingumo ministro 2007-09-07 įsakymu Nr. 1P-103 buvo sudaryta komisija galimam VĮ TIC direktoriaus – ieškovo darbo drausmės pažeidimui ištirti. Teisingumo ministerijos 2007-09-07 raštu ieškovas buvo įpareigotas pateikti pasiaiškinimą, o 2007-10-24 raštu atsakovas paprašė ieškovą papildomai pasiaiškinti dėl papildomų aplinkybių ir neaiškių klausimų. Gavus VĮ TIC direktoriaus pavaduotojo 2007-09-14 tarnybinį pranešimą dėl sutarčių, sudarytų tarp VĮ TIC ir UAB „Leksinova“ nutraukimo, Teisingumo ministro įsakymu minėtai komisijai buvo pavesta ištirti ir šiame pranešime nurodytus galimus ieškovo pažeidimus. Taip pat buvo pavesta išnagrinėti dokumentus, pagrindžiančius ieškovui darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą bei susijusių su darbo užmokesčiu kitų išmokų skyrimu 2007 m. Minėtos komisijos 2007-10-26 išvadose buvo ištirti ir išdėstyti visi konkretūs ieškovo darbo drausmės pažeidimai. Teisingumo ministras, vadovaudamasis minėta išvada ir DK 234 str., 235 str. 1 d. ir 3 d. 4 p., 6 p., 7 p. ir 11 p., 237 str. 1 d. 3 p., 2007-10-29 įsakymu Nr. 1P-149, pripažino, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir jam paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teisingumo ministras 2007-10-29 įsakymu Nr. 1P-151 atleido ieškovą iš darbo. Atsakovas 2007-11-19 raštu pateikė ieškovui komisijos 2007-10-26 išvadas (CK 6.250 str., DK 228 str., 230 str., 235 str. 1 d.).

Atsakovas VĮ TIC atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl neteisėtų ieškovo veiksmų 2007-10-05 buvo paduotas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai. 2007-12-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-605-07 pagal BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d., 302 str. 1 d. dėl galimai neteisėtų buvusio VĮ TIC direktoriaus (ieškovo) veiksmų. Teisingumo ministras nepraleido terminų drausminės nuobaudos skyrimui, nes nuobauda buvo paskirta per 3 dienas nuo jos paaiškėjimo, t.y. konkretūs darbo drausmės pažeidimai, juos padaręs asmuo paaiškėjo 2007-10-26 komisijai pateikus išvadą, o drausminė nuobauda – atleidimas paskirta 2007-10-29. Įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams. Bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Bendrovės administracijos vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Dėl komisijos 2007-10-26 išvadoje išdėstytų aplinkybių atsakovas prarado pasitikėjimą ieškovu kaip įmonės vadovu, todėl turėjo teisėtą pagrindą nutraukti ieškovo darbo sutartį (DK 10 str., 35 str., 143 str., 228 str., 230 str., 232 str., 234 str., 235 str., 240 str., 241 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-10-07 sprendimu netenkino ieškinio ir priteisė iš ieškovo atsakovui VĮ TIC 2000 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 1997-09-01 iki 2007-10-29 dirbo VĮ TIC direktoriumi, kurio pareiginiai nuostatai reglamentuoja vadovo (direktoriaus) pavaldumą, jo darbo funkcijas, pareigas, atsakomybę. 1997-09-01 buvo sudaryta darbo sutartis tarp ieškovo ir VĮ TIC steigėjo įgalioto atstovo. Pagal VĮ TIC įstatus, įmonės savininkė yra valstybė, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Ji skiria ir atšaukia įmonės vadovą, valdybos narius (įstatų 13 punktas). 2007-06-20 Teisingumo ministro įsakymu Nr.1P-67 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2007-10-29 įsakymu Nr.149 pripažinus, jog ieškovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Tos pačios dienos įsakymu Nr.1P-151 ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.

Teismas nustatė, kad ieškovas su 2007-06-20 įsakymu buvo supažindintas 2007-06-21, o ieškinys dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo minėtu įsakymu pripažinimo neteisėtu teismui pateiktas nagrinėti 2008-02-25 parengiamojo teismo posėdžio metu, t.y. praleidus įstatymo nustatytą terminą. Teismas nepripažino svarbiomis ieškovo nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas drausminei nuobaudai ginčyti, todėl neatnaujino praleisto termino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kitos ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui didelę reikšmę turi tai, ar atleidžiant iš darbo buvo darbuotojui taikyta drausminė atsakomybė ir kaip jis atliko darbo pareigas iki atleidimo iš darbo, tikrino ieškovui 2007-06-20 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos paskyrimo pagrindą ir vertino jos teisėtumą. Teismas konstatavo, jog drausminė nuobauda (papeikimas) ieškovui paskirta remiantis Teisingumo ministerijos komisijos 2007-06-05 išvadomis, Valstybės kontrolės audito išvadomis. Minėtomis išvadomis buvo nustatyta, jog ieškovo pasirašyti sandoriai (sutartys ir papildomi susitarimai) viršijo sumą, suteikiančią vadovui teisę juos pasirašyti, be valdybos pritarimo (sutartys su UAB „Leksinova“, UAB „Sampo banko lizingas“). VĮ Teisinės informacijos centrui patikėtas valstybės turtas buvo naudojamas bendrai komercinei veiklai vystyti, pažeidimai susiję su teisinės informacinės sistemos produktų kūrimu, teisės aktų registro panaudojimu, autorinių sutarčių pasirašymu, turtinės naudos gavimu. Nebuvo nustatyta šio registro duomenų naudojimo tvarka bei išaiškinti kiti pažeidimai, priskirtini prie darbo drausmės pažeidimų, darbo pareigų netinkamu vykdymu dėl įmonės vadovo kaltės. Teismas padarė išvadą, jog remiantis minėtomis Valstybės kontrolės audito ir Teisingumo ministerijos komisijos išvadomis, pagrįstai buvo pripažinta, jog ieškovas pažeidė pareiginius nuostatus bei TIC įstatus, todėl jam pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Teismas pažymėjo, jog minėta Teisingumo ministerijos sudaryta komisija, taip pat nustatė ir kitus darbo drausmės pažeidimus: sudarytos sutartys su UAB „Leksinova“ 2001-07-01, 2007-07-16, papildymai 2004-08-17 dėl TIC turimo valstybinio turto panaudojimo bendrai komercinei veiklai, neesant valdybos sutikimo, t.y. viršijant kompetenciją. Sutartys neskatino kurti ir tobulinti kitų teisinės informacijos produktų, nebuvo gauta pajamų, nebuvo sudarytos atlygintinės ir neatlygintinės sutartys dėl naudojimosi VĮ TIC registro paslaugomis, nebuvo sukurtas valstybės viešasis registras. Buvo vykdoma kita komercinė veikla, prisiimant įsipareigojimus, kurie neskatino ir stabdė teisinės informacijos kūrimą bei tobulinimą (2001 m. liepos mėn. sutartis su priedais dėl Litlex produktų panaudojimo ir tobulinimo) ir t.t. Pagal VĮ TIC nuostatus už įmonės veiklos organizavimą ir funkcijų vykdymą atsako įmonės vadovas. Pagal pareigybės aprašymą direktorius atsako už bendrą teisės aktų registro projekto planavimą, valdymą, kontrolę, ataskaitų tvirtinimą, paramos lėšų panaudojimą, centro veiklos organizavimą ir kt. Teismas iš pateiktų 2007-06-05 komisijos nustatytų faktų ir išvadų, kitų rašytinių įrodymų padarė išvadą, jog buvo pagrindas 2007-06-20 įsakymu Nr.1P-67 drausminei nuobaudai – papeikimui skirti.

Teismas nustatė, kad Teisingumo ministerijos Vidaus audito tarnyba 2007-06-18 – 2007-07-16 atliko VĮ TIC auditą. 2007-09-07 sudaryta komisija padarė išvadą, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Teismas konstatavo, jog komisija nustatė ir 2007-10-26 išvadose nurodė sandorių pasirašymo tvarkos pažeidimus, jų neatitikimą įstatymo reikalavimams. Nepasirašius sutarties, buvo teikiami Antstolių informacinės sistemos priežiūros darbai, kurių vertė 159465 Lt. Sutartys, viršijančios 50000 Lt sumą, pasirašytos be išankstinio TIC valdybos pritarimo. Autorinėse sutartyse neaiškiai apibrėžtos darbų apimtys, nepasirašyti darbų priėmimo – perdavimo dokumentai. Nebuvo parengta ir patvirtinta darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo tvarka. 2007 m. birželio – gegužės mėnesį priskaičiuotas tarnybinis priedas vadovui, pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir be teisėto pagrindo. Nebuvo vykdomi valdybos nutarimai, įpareigojantys nutraukti neteisėtai (viršijant įgalinimus) pasirašytas sutartis. UAB „Leksinova“ ir UAB „Lexnet“ ir toliau administravo Litlex sistemą, turėjo išskirtinę prieigą prie duomenų bazės, priiminėjo užsakymus ir vykdė kitą veiklą. Pasirašyti sandoriai buvo VĮ TIC nenaudingi. 2007-09-14 laikino nedarbingumo laikotarpiu ieškovas vienašališkai nutraukė automobilio VOLVO XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį, viršydamas savo įgaliojimus, ir grąžino automobilį lizingo bendrovei. Kaip nustatyta patikrinimo metu, šis sandoris buvo nenaudingas įmonei ir pasirašytas ieškovo ne tik viršijant įgaliojimus, bet ir laikino nedarbingumo metu. Teismas konstatavo, jog visi šie faktai, jų visuma pagrįstai suteikė pagrindą nepasitikėti įmonės direktoriumi. Pagal VĮ TIC įstatų 28 p. vadovas atsako už visą įmonės veiklą, jis privalo rūpestingai, kvalifikuotai atlikti pareigas. Teismas pripažino, kad ieškovas netinkamai vykdė pareigas, nesilaikė įstatymo reikalavimų, todėl buvo pagrindas skirti drausmines nuobaudas ir atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 punktą. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovui yra keliami didesni reikalavimai, negu kitiems darbuotojams, kadangi jis atsakingas už visą įmonės veiklą, jai pavestų funkcijų vykdymą. Privalo laikytis įstatymo reikalavimų ir veikti įmonės interesais. Įmonės vadovu turi būti pasitikima. Teismas iš pateiktų įmonės darbo veiklos patikrinimo ataskaitų, audito išvadų bei nustatytų faktų padarė išvadą, jog Teisingumo ministerija pagrįstai prarado pasitikėjimą VĮ TIC vadovu, pripažino jo veiksmus (ir neveikimą) šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais ir priėmė sprendimą atleisti jį iš pareigų. Teismas nustatė, jog Teisingumo ministro 2007-10-29 įsakymas Nr.1P-151 buvo priimtas, įvertinus visus nustatytus faktus (jų visumą), ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus bei jam paskirtas drausmines nuobaudas, 2007-10-26 komisijos išvadas, ir pagrįstai priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Teismas pažymėjo, kad tai atitinka darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagrindą ir sąlygas.

Teismas padarė išvadą, jog drausminė nuobauda – papeikimas ir drausminė nuobauda atleidimas iš darbo paskirtos už skirtingus darbo drausmės pažeidimus, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jam buvo paskirta drausminė nuobauda už tą patį pažeidimą. Sutartis su UAB „Leksinova“ sudaryta 2001 ir 2005 metais, tačiau vėliau ne kartą buvo pasirašomi priedai, t.y. papildomi susitarimai. Nustatyti ir kiti darbo drausmės pažeidimai. Drausminė nuobauda – papeikimas paskirta ne pagal vieną, bet visą eilę nustatytų faktų, kurie pagrįstai pripažinti darbo drausmės pažeidimu. Teismas konstatavo, jog nustatyti darbo drausmės pažeidimai yra tęstiniai, drausminės nuobaudos paskirtos už patikrinimų metu nustatytus konkrečius patikrinimo medžiagoje nurodytus faktus, kurie pagrįstai pripažinti darbo drausmės pažeidimais. Teismas pažymėjo, jog ieškovui buvo pasiūlyta pasiaiškinti 2007-06-05, 2007-09-12, o 2007-10-24 – papildomai pasiaiškinti. Skiriant drausmines nuobaudas ieškovo pasiaiškinimuose išdėstytos aplinkybės buvo įvertintos. Iš ieškovo pasiaiškinimų turinio nustatyta, kad jam buvo žinoma už kokius konkrečiai darbo drausmės pažeidimus paskirtos drausminės nuobaudos, jis turėjo galimybę susipažinti su visa patikrinimų medžiaga, audito išvadomis ir pateikti paaiškinimus raštu. Drausminės nuobaudos – papeikimas ir atleidimas iš darbo ieškovui buvo paskirtos pagal skirtingų komisijų pateiktą medžiagą ir išvadas už skirtingus darbo drausmės pažeidimus. Teismas pažymėjo, jog skiriant ieškovui drausmines nuobaudas buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos: neteisėti darbuotojo (įmonės vadovo) veiksmai (kai kuriais atvejai – neveikimas), žalingos pasekmės ir darbuotojo kaltė.

Teismas padarė išvadą, kad patikrinimų metu nustatyti faktai, jų visuma suteikė pagrindą šios įmonės steigėjai bei valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai Teisingumo ministerijai nepasitikėti VĮ TIC vadovu. Už padarytus darbo drausmės pažeidimus jau buvo taikyta drausminė nuobauda. Šiuo atveju esminę reikšmę turi ne pati drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, bet nustatyti faktai apie padarytus darbo drausmės pažeidimus. Nustatyti faktai, kad centro vadovas netinkamai atlieka pareigas, nesilaiko pareiginių nuostatų, pažeidžia įstatus, suteikė pagrindą pripažinti, kad VĮ TIC vadovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir priimti sprendimą taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu nenustačius, jog ieškovui drausminės nuobaudos – papeikimas ir atleidimas iš darbo paskirtos neteisėtai ir jo atleidimą iš darbo pripažinus teisėtu, nėra pagrindo tenkinti kitus reikalavimus - dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, išeitinės išmokos ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (DK 136 str. 3 d. 1 p., 234 str., 238 str., 239 str., 240 str., 241 str., 250 str., 297 str., CPK 98 str.).

Ieškovas R. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas visiškai, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas, pripažindamas, kad ieškovui Teisingumo ministras pagrįstai paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą ir drausminę nuobaudą – papeikimą, neteisingai taikė DK 228 str., 229 str., 234 str., 236 str. ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl drausminės atsakomybės ir atleidimo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Ieškovui abi drausminės nuobaudos buvo paskirtos, nenustačius visų drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo procedūras, todėl turėjo būti pripažintos neteisėtomis ir panaikintos.

2) Teismas sprendime nepagrįstai pripažino, kad ieškovas padarė pažeidimus, nurodytus komisijos išvadoje. Teismas nevertino aplinkybių, jog dėl paslaugų, susijusių su Antstolių informacine sistema, pati Teisingumo ministerija privalėjo užtikrinti, kad ji paslaugas būtų gavusi ir apmokėjimą teikusi pagal sutartį. Komisijos išvados dėl to, kad ieškovas neva pažeidė sutarčių sudarymo tvarką, ir tuo pagrindu buvo paskirta ieškovui drausminė nuobauda, buvo nepagrįstos, kadangi dėl išvadoje nurodytų pažeidimų nebuvo ieškovo kaltės. Teismas nevertino ir netyrė, ar komisijos išvadose nurodytos aplinkybės egzistavo ir netyrė aplinkybių, jog darbo apmokėjimo tvarka buvo nustatyta Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, ieškovo patvirtintomis 2002-04-02. Nepagrįstai Komisijos išvadoje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nepatvirtino VĮ TIC darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ėmėsi visų objektyviai pagrįstų veiksmų valdybos sprendimui įgyvendinti, nors pačioje komisijos išvadoje nurodyta, kad 2007-05-14 ieškovas, išsiųsdamas raštus dėl sutarčių nutraukimo su UAB „Leksinova“ ir UAB „Lexnet“, įgyvendino įmonės steigėjo sprendimą, suderintą su kitomis valstybės institucijomis.

3) Teismas nevertino ieškovo kaltės dėl tariamai padaryto darbo drausmės pažeidimo, už kurį buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Tiek komisija, tiek atsakovas, skirdamas ieškovui minėtą nuobaudą, neanalizavo darbo drausmės pažeidimo objektyvių ir subjektyvių požymių, t.y. ieškovo neteisėto elgesio pobūdžio, dėl šio pažeidimo atsiradusių nuostolių bei kitokių neigiamų pasekmių, ieškovo kaltės ir jos formos, kitų asmenų veiksmų įtakos šiam pažeidimui bei kitų svarbių aplinkybių.

4) Pirmosios instancijos teismas taip pat nenagrinėjo aplinkybių, kad drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta, pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo terminus. Teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovo sudarytos komisijos išvadomis. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Komisija buvo sudaryta paties atsakovo, o komisijos nariai – atsakovo Teisingumo ministerijos tarnautojai, t.y. asmenys, pavaldūs atsakovui. Dėl šių aplinkybių teismas negalėjo komisijos išvados vertinti kaip tinkamo ieškovo tariamai padarytų darbo drausmės pažeidimų įrodymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje susiformavusi pozicija, kad dokumentai, kuriuos surašo darbdaviui pavaldūs darbuotojai, negali būti įrodymai. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie įrodytų konkrečius neva ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais jis siekė įrodyti, kad nebuvo atsakovo komisijos išvadose nurodytų darbo drausmės pažeidimų. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p.

5) Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad drausminės nuobaudos ieškovui buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai, nesprendė klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovą iš darbo. Tai įrodė visi atsakovo veiksmai, sekę iki apelianto atleidimo iš darbo. Tai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą. Po to, kai atsakovas ėmėsi kryptingų veiksmų, siekdamas bet kokiu būdų atleisti ieškovą iš VĮ TIC direktoriaus pareigų, stipriai pablogėjo ieškovo sveikata: jam diagnozuota pirminė hipertenzija, o vėliau ir krūtinės angina (stenokardija). Ieškovas prašė teismo atsižvelgti į tai, kad Teisingumo ministras yra valstybės politikas, t.y. pareigūnas, formuojantis valstybės politiką teisingumo srityje, o atsakovas – viešojo administravimo subjektas, todėl jiems taikomi ypatingai aukšti skaidraus ir teisėto elgesio standartai, todėl veiksmai, kuriais ieškovas buvo persekiojamas ir tendencingas siekis jį atleisti iš pareigų bet kokiu būdu pakerta pasitikėjimą valstybės institucijų veikla.

Atsiliepimas

Atsakovas LR Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Atsakovas VĮ TIC atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimą nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo VĮ TIC naudai.

Apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovas dirbo VĮ Teisinės informacijos centro direktoriumi ir jo pareigybė pasižymėjo tam tikra specifika. Nagrinėjamoje byloje reikalinga įvertinti, ar ieškovas, kaip valstybės įmonės vadovas, kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus, t.y. kaip turėjo elgtis vadovas jo vadovavimo įmonei laikotarpiu nustatoma vadovaujantis “rūpestingos šeimos galvos” (bonus pater familias) standartais, atsižvelgiant į įmonės specifiką, įvertinant normalią ūkinę riziką, taip pat atsižvelgiant į ieškovo asmenines savybes, kvalifikaciją, sveikatos būklę, ar ieškovas ėmėsi priemonių, kad įtakoti įmonės tikslų įgyvendinimo ir veiklos gerinimo ir pan. Esant situacijai, kai įmonė turi viešuosius tikslus, vadovas turi elgtis aktyviai, stengtis daryti viską, kas nuo jo priklauso tam, kad būtų įgyvendinti įmonės tikslai ir uždaviniai.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovui Teisingumo ministras pagrįstai paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą ir drausminę nuobaudą – papeikimą, tinkamai pritaikė DK 228 str., 229 str., 234 str., 236 str. ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kuri formuojama per kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas precedentines nutartis. Apelianto nurodytos kasacinės instancijos teismo nutartys (2002-11-20 Nr. 3k-3-1388/2002, 2005-04-18 Nr. 3k-7-255/2005, 2006-01-04 Nr. 3k-3-10/2006, 2006-01-25 Nr. 3k-3-59/2006, 2006-12-21 Nr. 3k-3-674/2006, 2007-07-24 Nr.3k-3-311/2007, 2008-05-06 Nr. 3k-3-245/2008) skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra taikomos nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui abi drausminės nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygų ir drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jų nekartoja. Šiuo atveju darbo drausmės pažeidimai buvo padaryti, o paskirtos drausminės nuobaudos atitiko pažeidimų sunkumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Valstybės kontrolės 2007-05-03 Valstybinio audito ataskaitos „Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro administravimas“ (1 t., b.l. 40-95) duomenys ir 2007-06-05 Teisingumo ministerijos komisijos išvados (1 t., b.l. 106-110) nėra nuginčytos nustatyta tvarka, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi. Teisingumo ministerija raštu pareikalavo (1 t., b.l. 97) iš ieškovo pateikti paaiškinimą ir ieškovas pateikė raštišką paaiškinimą (1 t., b.l. 99-104). Teisingumo ministro 2007-06-20 įsakymu Nr.1P-67 ieškovui paskirta drausminė nuobauda (papeikimas), laikantis LR DK 241 str. numatytų terminų, nes darbo drausmės pažeidimai buvo nustatyti 2007-06-05 komisijos išvadose ir tų pažeidimų pobūdis buvo tęstinis. Ieškovas, kaip įmonės vadovas, nerūpestingai ir aplaidžiai atliko savo pareigas, organizuodamas įmonės veiklą, ir tuo pasireiškė ieškovo kaltė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad TIC vykdoma komercinė veikla, prisiimant įsipareigojimus su privačiomis įmonėmis, neskatino ir stabdė teisinės informacijos kūrimą bei tobulinimą, tuo neįvykdant viešojo TIC uždavinio ir tikslo – neatlygintino viešojo teisės aktų registro veiklos. Aplinkybės, kad TAR kūrimui nebuvo skirta lėšų, nesudarė teisinio pagrindo valstybinį turtą panaudoti bendrai komercinei ūkinei veiklai su privačiais juridiniais asmenimis vykdyti, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi raštu į steigėją dėl reikalingų lėšų TAR kūrimui ir veiklai užtikrinti (LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 str. 2 d.).

2007-07-19 Teisingumo ministerijos Vidaus audito tarnybos VĮ TIC audito ataskaitos išvados (1 t., b.l. 112-127) ir 2007-10-26 Teisingumo ministerijos komisijos išvados (1 t., b.l. 162-170) nėra nuginčytos nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi. Ir šiuo atveju Teisingumo ministerija raštu pareikalavo iš ieškovo pateikti paaiškinimą ir ieškovas pateikė raštišką paaiškinimą (1 t., b.l. 155-157).

Sutartys su UAB „Leksinova“ 2001-07-01, 2007-07-16, papildymai 2004-08-17 dėl VĮ TIC turimo valstybinio turto panaudojimo bendrai komercinei veikla buvo sudarytos be valdybos sutikimo, t.y. viršijant įmonės vadovo kompetenciją, ir šiais neteisėtais ieškovo veiksmais buvo pažeisti LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 str. 3 d. ir VĮ TIC įstatų 28.6 p. reikalavimai.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad dėl paslaugų, susijusių su Antstolių informacine sistema, pati Teisingumo ministerija privalėjo užtikrinti, kad ji paslaugas būtų gavusi ir apmokėjimą teikusi pagal sutartį. Pats ieškovas, kaip VĮ TIC direktorius, buvo atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir pranešimą Teisingumo ministerijai apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai (VĮ TIC įstatų 31.1 p., 31.2 p.). Ieškovo, kaip įmonės vadovo, kaltė pasireiškė neveikimu, nes jo vadovaujama įmonė teikė paslaugas dėl Antstolių informacinės sistemos be sutarties.

Įstatymų leidėjas numatė pareigą valstybinės įmonės direktoriui atskirai patvirtinti įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles (LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 str. 2 d.). Ši pareiga VĮ TIC direktoriui buvo nustatyta VĮ TIC įstatų 28.4 p. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vidaus darbo tvarkos taisyklių sudėtinė dalis dėl darbo apmokėjimo tvarkos (1 t., b.l. 145-151) nereglamentavo darbuotojų premijavimo tvarkos. Tai, kad Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.6 punkte (1 t., b.l. 147) buvo išvardinti paskatinimai (padėkos paskelbimas, premijos paskyrimas, apdovanojimas vertinga dovana) tik apibrėžė paskatinimų rūšis, bet nekonkretizavo pačios premijavimo tvarkos. Tai, kad nebuvo atskiro vietinio lokalinio įmonės akto dėl įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, parodo, kad ieškovas, kaip įmonės direktorius, nerūpestingai atliko savo pareigas ir jo kaltė dėl neveikimo yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, išsiųsdamas 2007-05-10 raštus dėl sutarčių nutraukimo su UAB „Leksinova“ ir UAB „Lexnet“, formaliai įgyvendino įmonės steigėjo sprendimą, bet neinformavo steigėjo apie kitų sutarčių galiojimą, tuo patvirtindamas, kad neveikė TIC, kaip įmonės, interesais, ir imitavo sutarčių nutraukimą (2 t., b.l. 41-42, 56, 57, 58-62). Tokie ieškovo, kaip vadovo kalti neteisėti veiksmai, pažeidė valstybės įmonės vadovui keliamą lojalumo pareigą bei Europos Parlamento ir Tarybos 2003-11-17 direktyvos 2003/98/EB 11 str. nuostatų įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai ir teismo sprendimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka jo turiniu keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. ir yra pakankamai motyvuotas.

Tai, kad Teisingumo ministerijos komisijos buvo sudarytos paties atsakovo, o komisijų nariai – atsakovo Teisingumo ministerijos darbuotojai, savaime nereškia, kad komisijos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti komisijų išvadų objektyvumu, nes jas patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kurią teismas įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovas kritiškai nevertino savo elgesio dėl vadovavimo VĮ TIC, tuo parodydamas, kad aplinkybės, kai nebuvo užtikrinti viešieji įmonės tikslai ir uždaviniai dėl nurodyto ieškovo neteisėto neveikimo, sukūrė teisinį pagrindą atleisti ieškovą iš darbo drausmine tvarka, nes tarp nustatytų neteisėtų ieškovo, kaip VĮ TIC direktoriaus, veiksmų (neveikimo) ir įvardintų neigiamų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus išvestinius ieškinio reikalavimus, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad ieškovas turėjo sveikatos problemų, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes pats ieškovas savo 2007-09-14 laikino nedarbingumo laikotarpiu vienašališkai nutraukdamas automobilio VOLVO XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį, viršijo normalią ūkinę riziką ir veikė priešingais įmonei interesais, tuo neteisėtai pažeisdamas lojalumo įmonei pareigą ir parodydamas, kad sau netaiko teisėto, skaidraus ir sąžiningo elgesio standartų.

Byloje nėra duomenų, kad atleidžiant ieškovą iš pareigų, buvo pažeisti DK reikalavimai ir ieškovo teisės bei teisėti interesai. Tai, kad pats ieškovas save vertino kaip darbdavio nepageidaujamą darbuotoją, su kuriuo darbdavys susidorojo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovui ir neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo persekiojamas už teisėtų reikalavimų pateikimą darbdaviui ir VĮ TIC, kaip įmonės, teisių gynimą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai ir yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CPK 5 str. - 8 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas turi pareigą atlyginti 1288,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo VĮ Teisinės informacijos centras naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš R. M. 1288,13 Lt bylinėjimosi išlaidų VĮ Teisinės informacijos centras naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėHenrichas Jaglinskis