- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-12
- Bylos Nr.
- A-663-2478-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Panevėžio pataisos namams
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Panevėžio pataisos namams, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą, kurio, patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo Panevėžio pataisos namų 2002 m. liepos – 2004 m. rugsėjo mėnesiais jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, taip pat nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. neišmokėtą darbo užmokestį už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis. Nurodė, kad minėta darbo užmokesčio dalis neišmokėta taikant 2003 m. sausio 17 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 53, nustačiusį indeksavimo koeficientą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėto indeksavimo koeficiento taikymas negali būti pripažintas teisėtu. Taip buvo pažeista jo teisė į teisingą apmokėjimą už darbą ir į nuosavybę.
Atsakovas Panevėžio pataisos namai ir tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su skundu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas vykdė tuo metu galiojusius norminius aktus. Pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti 3 metų senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 29 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo Panevėžio pataisos namų priteisė 2346,36 Lt 2003 m. balandžio - 2004 m. rugsėjo mėn. neišmokėto darbo užmokesčio, bei 2083,21 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį ir švenčių dienomis 2003 m. gegužės - 2005 m. kovo mėn. Likusioje dalyje skundą atmetė. Teismas nurodė, kad įsakymai darbo užmokesčio apskaičiavimui taikyti indeksavimo koeficientus buvo priimti vadovaujantis 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 1 straipsnio 3 dalimi ir 2003 m. sausio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 53. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės normas, kurių pagrindu buvo taikomas indeksavimo koeficientas, pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu" reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu" Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas. Pareiškėjas dėl 2002 m. liepos – 2004 m. rugsėjo mėnesiais nesumokėto darbo užmokesčio taikant indeksavimo koeficientą kreipėsi 2006 m. balandžio mėnesį, todėl jis reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2002 m. liepos - 2003 m. kovo mėnesius yra praleidęs senaties terminą. Dėl 2002 m. liepos - 2005 m. kovo mėn. nesumokėto darbo užmokesčio už darbą naktį bei švenčių dienomis pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi 2006 m. gegužės mėn., todėl jis reikalavimams priteisti darbo užmokestį už darbą naktį bei švenčių dienomis už 2002 m. liepos - 2003 m. balandžio mėnesius taip pat yra praleidęs senaties terminą. Todėl skundas dėl šios reikalavimų dalies atmestas. Likusius reikalavimus pareiškėjas pareiškė laiku, sprendimai nemokėti pareiškėjui viso 2003 m. balandžio - 2004 m. rugsėjo mėnesiais priklausančio darbo užmokesčio taikant indeksavimo koeficientus nebuvo įvykdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, tad šie reikalavimai tenkinti.
II.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeiti 2006 m. birželio 29 d. sprendimą ir jo reikalavimus tenkinti pilnai. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 dalis (taikytina vadovaujantis DK 27 straipsnio 5 dalimi) nustato, kad ieškinio senaties terminus nutraukia skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Skolininkui atlikus veiksmus, kuriais jis pripažįsta skolą, ieškinio senaties termino eiga nutraukiama, nes kreditoriui atsiranda pagrindas manyti, jog jo teisės pažeidimas gali būti pašalintas gera valia, be teismo pagalbos. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į jo skundą nurodė, kad valstybės tarnautojams nuo 2002 m. liepos iki 2004 m. gruodžio mėn. buvo taikytas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas. Šis koeficientas, atsižvelgiant į lėšų darbo užmokesčiui poreikio pasikeitimą, galėjo būti keičiamas ne dažniau kaip kartą per ketvirtį. Kalėjimų departamentas, būdamas vieninteliu biudžeto asignavimų valdytoju, 2006 m. kovo 22 d. raštais Nr. 10/07-889, Nr. 10/07-890 ir 2006 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 10/07-1128 informavo Panevėžio pataisos namus, kad pateikė Finansų ministerijai ir Teisingumo ministerijai skaičiavimus, koks lėšų poreikis yra reikalingas siekiant išmokėti visą dėl užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį ir nepriskaičiuoto darbo užmokesčio už darbą švenčių ir poilsio dienomis bei nakties metu. Su šiuo raštu atsakovas supažindino visus valstybės tarnautojus. Šie veiksmai sudarė realų pagrindą manyti, kad jo teisės gauti visą darbo užmokestį pažeidimas bus pašalintas gera valia be teismo pagalbos. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Vadovaujasi DK 27 straipsnio 2 dalimi, CK 1.127 straipsniu ir nurodo, kad apeliantui sumažintas darbo užmokestis buvo pradėtas mokėti nuo 2002 m. liepos mėn., o į teismą jis kreipėsi tik 2006 m. balandžio mėn. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad senaties terminas yra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas, jeigu šis kodeksas ar kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Kaip visiškai teisingai sprendė pirmos instancijos teismas, teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikomas bendras trejų metų senaties terminas. Senaties instituto taikymo taisyklės numatytos CK 1.126 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.
Pirmos instancijos teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, o savo nuomonę dėl senaties taikymo buvo suformulavęs atsiliepimuose į skundą. Minėtuose atsiliepimuose atsakovas nurodė: „(...) manome, kad teismas daliai reikalavimo turėtų taikyti ieškinio senatį (...)“ ir pirmos instancijos teismas minėtą atsakovo teiginį vertino kaip reikalavimą taikyti senatį. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks formulavimas negali būti prilygintas ginčo šalies reikalavimui taikyti senatį, nes atsakovo procesiniuose dokumentuose minėta formuluotė neatspindi besąlygiško atsakovo reikalavimo taikyti senaties terminą, o tai daryti siūlo bylą nagrinėjančiam teismui savo iniciatyva.
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant aiškiai išreikštam ir besąlyginiam atsakovo reikalavimui taikyti senatį, pirmos instancijos teismas senatį taikė nepagrįstai ir todėl pažeidė materialinės teisės normas, dėl ko pirmos instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. sprendimą, pareiškėjui priteistinas sumas padidinant iki 2703,80 (dviejų tūkstančių septynių šimtų trijų Lt, 80 ct) Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir iki 2851,91 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno Lt, 91 ct) Lt už darbą nakties metu ir švenčių dienomis.
Nutartis neskundžiama.