Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties, kuria netenkintas Y. D. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1046-1016/2016 Y. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1303 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Y. D. prašymas dėl jam skirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi prašymas atmestas.

Skundu Vilniaus apygardos teismui Y. D. prašo panaikinti2018 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nesutinka, jog sutrumpinus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai, o prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jo tenkinti.

Jis administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę, labai gailisi padaręs šį administracinį teisės pažeidimą, apsvarstė savo poelgį ir dėl to galėjusias kilti pasekmes ir pažada, jog daugiau tai nepasikartos. Nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laikotarpio, per šį laikotarpį jis nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų, sumokėjo teismo paskirtą baudą, taip pat draudimo bendrovei atlygino padarytą žalą, lankė kursus ir buvo atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Savo prašymą Y. D. grindžia tuo, kad teisė vairuoti jam yra būtina tiek dėl darbinių funkcijų atlikimo, tiek dėl gyvenimo kokybės. Jis pagal verslo liudijimą dirba Gariūnų turgavietėje, prekiauja santechnikos prekėmis. Be to, jo pagalba yra reikalinga senyvo amžiaus sunkiai vaikštantiems tėvams, gyvenantiems Naujojoje Vilnioje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.

Y. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

ATPK 20 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei įvertinęs skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo Y. D. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, kadangi negalima spręsti, jog yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Y. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 39), nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praėjo daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino. Jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 40). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, be šiuo atveju egzistuojančių visų ATPK 329 straipsnyje nurodytų formaliųjų sąlygų įvertino ir materialųjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pagrindą. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Y. D. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su KET nesilaikymu, nes jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,56 promilės), vairavo transporto priemonę. Toks pažeidimas neabejotinai kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaip jau minėta aukščiau, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, teismas, spręsdamas šį klausimą vertina visumą aplinkybių – tiek formaliąsias sąlygas, tiek materialųjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pagrindą. Pažymėtina, jog Y. D. praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų – ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, ir, nors nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau tai charakterizuoja pažeidėją ir leidžia teismui pagrįstai manyti, kad praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesuformavo būtinų pokyčių asmens elgesio kontrolei.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui sukelia nepatogumus, susijusius su darbine veikla, taip pat tai jog jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negali tinkamai pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais, nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visas reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbinių funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Y. D. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pagrindo nėra, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Y. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.