Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

A. Ž. atstovė advokatė Deimantė Drąsutavičienė padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-97-2024, kuria administracinio nusižengimo teisena A. Ž. atžvilgiu pagal ANK 482 straipsnio 1 dalį nepradėta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui ir priimti naują sprendimą - administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. atžvilgiu ANK 482 straipsnio 1 dalį nepradėti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o teismui netenkinus pirminio skundo reikalavimo, prašoma pašalinti iš Institucijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo aprašomosios dalies teiginius, jog „neteisėtai šaudė gyvenamojoje vietovėje, o būtent tyčia peršovė kieme esantį vaikui pastatytą medinį namelį, garažo sienas“, „A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 482 straipsnio 1 dalyje“, bei prašoma priteisti A. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Skunde nurodoma, kad Institucija 2024 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pažeidėjo A. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-97-2024 vadovaujantis ANK 39 straipsniu. A. Ž. 2024 m. kovo 8 d. pateikė skundą dėl 2024 m. vasario 14 d. nutarimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Institucija 2024 m. kovo 15 d. nutarimu panaikino 2024 m. vasario 14 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bei gražino administracinio nusižengimo bylą ROIK 24231651020 Institucijai motyvuotam sprendimui priimti. 2024 m. kovo 20 d. A. Ž. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Institucija 2024 m. balandžio 2 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-97-2024 vadovaujantis ANK 39 straipsniu. 2024 m. balandžio 3 d. pranešimu A. Ž. informuotas, kad bylinėjimosi išlaidos nebus priteistos, nes skundžiamas nutarimas priimtas tais pačiais pagrindais kaip ir 2024 m. vasario 14 d. nutarimas. A. Ž. gavęs skundžiamą nutarimą 2024 m. balandžio 4 d. pateikė Institucijai prašymą leisti susipažinti „su bylos ROIK 24231651020 medžiaga ir daryti dokumentų kopijas“. Tačiau, A. Ž. iš Institucijos gavo tik dokumentus susijusius su užduotimi atlikti objektų tyrimą bei 2024 m. kovo 24 d. Specialisto išvadą. Kitos bylos medžiagos, kuria remiantis yra priimtas skundžiamas nutarimas – 2023 m. liepos 28 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, liudytojų J. L. apklausos protokolu, jo su kitu asmeniu iš sienos išimtos kulkos 2023 m. liepos 28 d. kulkos perdavimu pareigūnams ir kt. tyrimo medžiaga, nepateikė. Nurodoma, kad A. Ž. nesutinka su skundžiamu nutarimu, pagal kurį nutraukta administracinė teisena, teisiniu pagrindu, t. y., mano, kad administracinė teisena turėjo būti nutraukta, tačiau ne dėl suėjusios senaties, o tuo pagrindu, kad A. Ž. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 482 straipsnio 1 dalyje, o taip pat nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK įtvirtintus principus ir nuostatas. Skunde pažymima, jog skundžiamame nutarime nėra nurodytas A. Ž. inkriminuojamo nusižengimo padarymo laikas. Iš skundžiamo nutarimo turinio yra matyti, jog liudytojas J. L. teigia, kad tariamai administracinis nusižengimas padarytas 2021 m. liepos mėnesį, tačiau šių aplinkybių byloje nepatvirtina absoliučiai jokie įrodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal paties J. L. duotus paaiškinimus jis pats įvykio nematė, o tik sužinojo iš kitų asmenų. Toliau skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nutarimo turinio taip pat yra neaišku, kokiomis aplinkybėmis A. Ž. padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Institucija skundžiamame nutarime nurodo, jog nėra duomenų, kad būtų sąlyga šaudyti iš ginklo. Tačiau šių aplinkybių kontekste, pažymima tai, kad jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. Ž. nurodytoje vietoje šaudė ir, kad kitų asmenų tam tikrose vietose rastos kulkos yra A. Ž. šaudymo iš ginklo pasekmė, o ne imituotas tariamas nusižengimas asmenų, turinčių interesą veikti prieš A. Ž. ir jo sutuoktinę. Vien tai, kad rastos kulkos yra iššautos iš A. Ž. ginklo, nereiškia, kad jos buvo iššautos inkriminuojamoje vietoje - (duomenys neskelbtini). A. Ž. pažymi, jog namas minėtu adresu nėra vienkiemyje, todėl jeigu jis būtų realiai šaudęs, neabejotinai būtų girdėję ir aplink gyvenantys kaimynai. Be to, šalia yra pasienio ruožas, kuris neabejotinai būtų reagavęs ir atvykęs į vietą išgirdus šūvius. Tačiau, byloje jokių duomenų, patvirtinančų, kad A. Ž. nurodytoje vietoje šaudė ir jį matė šaudantį nors vienas asmuo, nėra. Skunde pabrėžiama, kad iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog byloje neegzistuoja didžiosios dalies duomenų ir įrodymų, apie kuriuos nurodoma skundžiamame nutarime, grindžiant A. Ž. kaltę padarius administracinį nusižengimą. O būtent, Institucija skundžiamame nutarime nurodo, jog „Gavus prokuroro leidimą, buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-28177-23 bei nustatyta [...]“, tačiau šių duomenų byloje nėra ir tai patvirtina: 1) Skundžiamo nutarimo turinys; 2) Institucijos negalėjimas pateikti A. Ž. bylos duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas. A. Ž. pažymi, jog Institucijos atliktas veiksmas - susipažinimas su kitos bylos medžiaga ir jos aprašymas skundžiamame nutarime, nėra įrodymas administracinėje byloje, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, ar asmuo padarė/nepadarė administracinį nusižengimą. Toliau skunde pabrėžiama, kad Institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama skundžiamą nutarimą, privalėjo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje pasak Institucijos, buvo fiksuoti atlikti veiksmai, apklaustų asmenų (pažeidėjo, liudytojų, ar kitų asmenų) apklausų protokolai, kiti ikiteisminio tyrimo duomenys. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš skundžiamo nutarimo turinio yra matyti, jog liudytojo J. L. duoti parodymai apie tai, kad tariamai A. Ž. 2021 m. liepą šaudė yra grindžiami kito asmens - uošvienės jam papasakotomis aplinkybėmis, kuri tariamai girdėjo (bet nematė), t. y., J. L. nebuvo asmuo, kuris matė šias aplinkybes ar buvo tariamo įvykio metu. Skundžiamame nutarime J. L. fiksuoti parodymai patvirtina, jog jis buvo išvykęs ir pats jokių aplinkybių nematė. J. L. uošvienė kaip liudytoja, kuri tariamai matė aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinėje byloje apklausta nebuvo. A. Ž. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jo atžvilgiu kaltinimai dėl tariamo šaudymo prieš 3 metus adresu (duomenys neskelbtini), prasidėjo tuo metu, kai tarp jos sutuoktinės V. Ž. ir jos buvusio sutuoktinio Z. D. 2023 m. liepos 23 d. kilo konfliktas dėl nepilnamečio vaiko nuteikinėjimo prieš motiną V. Ž., darant poveikį vaikui. Būtent po šio konflikto atsirado pranešimai apie A. Ž. šaudymą minėtu adresu. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog liudytojas J. L. davė ne tik parodymus, bet ir buvo tas asmuo, kuris po 3 metų staiga prisiminė, jog neva A. Ž. šaudė ir papasakojęs Z. D. tariamai rado kulką sienoje, kurią perdavė policijos pareigūnams. A. Ž. pagrįstu įsitikinimu itin reikšmingos aplinkybės yra tai, kad J. L. su Z. D. kulkų ėjo ieškoti savarankiškai ir būtent po pareigūnų išvykimo, nors turėjo visas galimybes pareigūnus informuoti ir patys šių veiksmų neatlikti. Taigi daiktiniai įrodymai, susiję su A. Ž. inkriminuojama veika buvo savarankiškai surinkti asmenų. Šiuo atveju buvo svarbu nustatyti visas su daiktinių įrodymų paėmimu ir pateikimu susijusias aplinkybes, įvertinti įrodymų patikimumą, apklausti dalyvavusius asmenis ir nustatyti visas reikšmingas su tuo susijusias aplinkybes. Kaip matyti, pareigūnai į tariamą įvykio vietą atvyko jau po J. L. kulkos pateikimo policijai ir kaip manytina, atvykus pareigūnams, neva buvo rasta dar viena kulka kiaurymėje, kurią apžiūrėjus kulka neaiškiu būdu iškrito. Šiuo atveju su tuo susijusios aplinkybės ištirtos taip pat nebuvo, nebuvo apklausti veiksmus atlikę pareigūnai, siekiant išsiaiškinti kokiomis aplinkybėmis kulka buvo rasta. Šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teisme vyksta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kt. Tačiau A. Ž. pažymi, jog Z. D., kuris J. L. buvo nurodytas kaip asmuo kartu dalyvavęs išimant kulką, byloje aiškina ir teikė stenogramą iš kurios matyti, jog kulkos išėmime dalyvavo ne tik J. L. ir Z. D., bet dar ir kitas asmuo J. L. sūnus. Taigi, apie kulkos išėmimo „operacijoje“ dalyvavusius asmenis J. L. nuslėpė ir akivaizdžiai duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime nurodė melagingas aplinkybes. Be to, Z. D. civilinėje byloje teigė, kad jis apie šaudymą sužinojo iš vaiko, taip pat skirtinguose paaiškinimuose skirtingai nurodė kulkų radimo vietas. Institucija turėdama pareigą objektyviai ištirti administracinio nusižengimo bylą, jokių asmenų savo iniciatyva neapklausė, net ir paties A. Ž., siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, Institucija išimtinai vadovavosi susipažinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri byloje neatskleista, tiek kiek atskleista nepakanka išvadai, kad A. Ž. padarė inkriminuojamą nusižengimą. Taigi, Institucija jokių papildomų veiksmų, susijusių su liudytojų apklausa ir paties A. Ž. apklausa neatliko, nors buvo privalu išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes ir pašalinti neatitikimus/neaiškumus. Remiantis tuo, pagrįstai darytina išvada, jog Institucija neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nesiaiškino ir nepatikrino esminių, reikšmingų aplinkybių, todėl Institucijos priimtas skundžiamas nutarimas, A. Ž. nuomone, negali būti laikomu teisėtu ir pagrįstu bei tuo labiau sudarančiu pagrindą konstatuoti padarytą pažeidimą. A. Ž. taip pat pažymi, jog skundžiamas nutarimas šiurkščiai pažeidžia jo teisę į teisminę gynybą bei teisingą teismą. Kaip minėta, skundžiamas nutarimas yra grindžiamas ikiteisminio tyrimo duomenimis, su kuriais A. Ž. neturėjo ir neturi objektyvių galimybių susipažinti, nes jų administracinėje byloje nėra. O tai reiškia, kad A. Ž. teisės teikiant skundą dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra ribojamos ir šiurkščiai pažeidžiamos, nes A. Ž. negali įverti nurodytų įrodymų, jų apimties, turinio pagrįstumo ir teisėtumo, prieštaravimų ir kt. Taigi, A. Ž. įsitikinimu, vien šis šiurkštus jo teisių pažeidimas skundžiamą nutarimą daro neteisėtu ir naikintinu.