Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-23 · Administracinė byla Nr. I-2863-414/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
I-2863-414/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00534-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2863-414/2016Proceso Nr. 3-62-3-00534-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui K. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde (b. l. 5-15) nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo apgyvendintas įvairiose kamerose, kuriose buvo tamsu, šalta, drėgna, pelėsiai, jei patalpa 15 kv. m, tai joje buvo laikoma nuo 6 iki 7 asmenų, todėl vienam asmeniui teko mažiau kvadratinių metrų nei nustatyta teisės aktuose. Kamerų plotas apytiksliai nuo 10 kv. m iki 23 kv. m, jose yra stalas, gultai, sanitarinis mazgas, kurie užima 80 proc. vietos ir tokioje kameroje talpinami septyni asmenys. Tokios sąlygos yra baudimas kankinant, nes žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais, tai žemina asmens orumą. Tyčiniais pareigūnų veiksmais sudaromos provokacijos, konfliktinės situacijos tarp įkalintųjų asmenų, asmens, ar jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, jam suprastėjo sveikata, todėl šiuo skundu siekia prisiteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 23-27) nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. įvairiais periodais Kauno TI pareiškėjas buvo laikomas 198 paras. Ploto normatyvo pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, kurios nuo Kauno TI nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Kameros įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kameros baldų ir sanitarinio mazgo plotas iš kameros ploto nėra išskaičiuojamas. Būdamas Kauno TI pareiškėjas dėl šalčio, drėgmės, pelėsių bei kamerų perpildymo nesiskundė, pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles pats turėjo valyti, tvarkyti kamerą. Kauno TI Priėmimo-paskirstymo skyriuje atliekant kratas daiktai dedami ant stalų, patalpos šildomos ir reguliariai valomos, todėl melagingas pareiškėjo teiginys, kad asmenų ir jų daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Suimtųjų (nuteistųjų) prašymai laikyti su nerūkančiais priimami rašytine forma. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl, kartu su juo kameroje laikomų rūkančių asmenų. Pareiškėjas galėjo naudotis teise pasivaikščioti kieme, pasinaudoti kiemeliais su sporto įranga, teniso kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, koplyčia, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba, t. y. visomis priemonėmis, kompensuojant laikymo tardymo izoliatoriuje sukeliamus nepatogumus. Išreiškė nuomonę, jog pareiškėjo skundo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos kompensavimas, o noras uždirbti pinigų, nes skundą teismui jis pateikė po metų ir penkerių mėnesių išvykęs iš Kauno TI. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Kauno TI.

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 28 d. iki lapkričio 3 d., išskyrus laikotarpius nuo 2014 m. vasario 8 iki 2014 m. vasario 18 d., nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 21 d., kuriais buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 28; 30-37).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 169, Nr. 331, Nr. 347, Nr. 234, Nr. 212, Nr. 221, Nr. 128, Nr. 129, Nr. 162 (b. l. 16, 30-36). Laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. kovo 31 d.; nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 3 d.; nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.; nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. birželio 16 d.; nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. birželio 23 d.; nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d.; nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. K. B. buvo laikomas kamerose Nr. 212, Nr. 221, Nr. 129, Nr. 162, kuriose, kartu su pareiškėju buvo laikomi kiti asmenys ir vienam asmeniui teko mažiau nei teisės aktuose numatytas minimalus vienam asmeniui būtinas plotas. Todėl konstatuotina, kad atskirais laikotarpiais pareiškėjas, Kauno TI pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą vienam asmeniui turintį tekti 3,6 kv. m. minimalų plotą, buvo laikomas 111 dienų. Be to, pažymėtina, kad laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 21 d. (4 paras), nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. (1 parą), nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. (1 ir pusę paros), nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. (2 ir pusę paros), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 9 d. (8 paras), nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 22 d. (8 ir pusę paros) ir nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. (6 paras) K. B. 31 ir pusę paros buvo laikomas Kauno TI kamerose žymiai mažesniuose plotuose nei teisės aktuose nustatyta norma t.y. vienam asmeniui teko nuo 2,57 iki 2,60 kv. m. ploto. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą kameros turi būti aprūpintos baldais ir privalomu inventoriumi. Todėl teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog kamerose esantys baldai ir privalomas inventorius dar labiau apribojo pareiškėjo judėjimo kameroje galimybes. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu 111 dienų pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas (iš jų 31 ir pusę paros vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. ploto), todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma.

Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma), 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru įtvirtintas Higienos normos 14 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suimtuosius ir nuteistuosius perkelti iš vienos kameros į kitą galima esant žodiniam ar rašytiniam suimtojo ar nuteistojo prašymui. Suimtųjų (nuteistųjų) atvykusių į Kauno TI prašymai laikyti su nerūkančiais priimami pateikti rašytine forma. Pareiškėjas per visą jo kalinimo Kauno TI laikotarpį tokio prašymo administracijai nepateikė. Šia atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe teismas neturi pagrindo abejoti, nes ir pats pareiškėjas skunde nenurodo, jog būtų kreipęsis į atsakovą dėl perkėlimo į kitą patalpą ir toks jo prašymas nebūtų sprendžiamas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginį, kad jis Kauno TI buvo laikomas vienoje kameroje kartu su rūkančiais (nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų prašęs perkelti į nerūkančiųjų kamerą), todėl teismas neturi pagrindo išvadai apie pareiškėjo teisės būti patalpintam į nerūkančiųjų kamerą pažeidimą ir negali konstatuoti, kad atsakovas dėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės galėjo veikti neteisėtai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose tvanku, šalta, drėgna, pelėsiai, asmens ar jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, tyčiniais pareigūnų veiksmais sudaromos provokacijos, konfliktinės situacijos tarp įkalintųjų asmenų.

Pareiškėjas nenurodė, kokiose kamerose konkrečiai, kokiu konkrečiu laikotarpiu jam būnant, buvo jo nurodytos gyvenimo sąlygos, kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais, kokiose kamerose jam kalint, buvo sudarytos konfliktinės situacijos, t. y. pareiškėjas visiškai nepagrindė ir papildomai neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų) išskyrus tas, kurios pasireiškė gyvenant per mažose kamerose, nenurodė priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias skunde nurodytas aplinkybes, taip pat nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos, todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 (b. l. 51), nustato pareigą atsakingam už kameros tvarkymą asmeniui tvarkyti kamerą, plauti grindis, sanitarinius įrengimus, vėdinti patalpas, palaikyti kameroje švarą bei tvarką, apie sugadintą inventorių bei kitus pažeidimus informuoti įstaigos pareigūnus. Šios pareigos tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo pačių nuteistųjų ir suimtųjų valios, yra viena iš priemonių aplinkos ir gyvenimo sąlygų kamerose pagerinimui. Pareiškėjas nenurodė ir teismas byloje nenustatė, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, ir ši į jo kreipimąsi nebūtų reagavusi. Tuo tarpu atsakovas pateikė į bylą kamerų nuotraukas (foto lenteles; b. l. 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44) iš kurių matyti, kad kameros vėdinamos, turi joms būtiną inventorių, tvarkingos, todėl vertintina, kad gyvenimo sąlygos Kauno TI kamerose nebuvo nežmoniškos ir negali būti vertinamos kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl per mažo jam tenkančio gyvenamojo ploto sumažėjo galimybė pajudėti ar pasimankštinti, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, suprastėjo sveikata.

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu du kartus buvo hospitalizuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 20, 21), tačiau gydytojų įrašai epikrizėse patvirtina, kad ligomis, dėl kurių buvo gydomas stacionariai, jis serga apie 15 metų, todėl negalima jų sieti išimtinai su jo nurodytomis laikymo Kauno TI sąlygomis. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pastebėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 95 punktą suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingą darbą ar kitą tikslingą veiklą. Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos (Vidaus tvarkos taisyklių 96 p.). Atsakovo į bylą pateikti dokumentai: Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 55-56), Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 58-60), Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85 (b. l. 64-65), Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-30 (b. l. 66-67), Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-34 (b. l. 62-63), patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje, t. y. užsiimti veikla už kameros ribų. Tačiau teismas taip pat negali pripažinti pagrįstu atsakovo argumento, kad Kauno TI už nepakankamą kameros plotą pareiškėjui pilnai kompensavo, suteikdamas galimybę užsiimti veikla už kameros ribų, dalyvauti užimtumo programose. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. neužtikrinimas teisės aktuose nustatytos gyvenamojo ploto normos yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, jog atitinkamais periodais (nenuolatinai) pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto (3,6 kv. m.) normą ir dėl to patyrė neigiamų fizinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą. Todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtų išgyvenimų pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą bei turi teisę į žalos atlyginimą. Aplinkybė, kad Kauno TI administracijos veiksmuose (neveikime) nėra tyčios, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (iš viso 111 dienų pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, iš jų 31 ir pusę paros jam teko mažiau nei 3 kv. m. ploto). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kauno TI buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 930 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti K. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 930 (devyni šimtai trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis