- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-06
- Bylos Nr.
- AS-858-428-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- P. G.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti juridinį faktą – nuosavybės teises jam ir S. G. į statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo šulinį, tvorą, tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus GIS sistemoje (duomenys neskelbtini) ir 6,7901 ha žemę prie ir po statiniais (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)); įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinį Marijampolės apskrities viršininko administraciją per mėnesį įvykdyti teismo sprendimą – pripažinti įsakymu S. G. nuosavybę į statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus GIS sistemoje (duomenys neskelbtini) ir 6,7901 ha žemės prie ir po statiniais (duomenys neskelbtini), įregistravimą nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jis dėl savo teisių gynimo turi teisę kreiptis į Marijampolės apylinkės teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taip pat pareiškėjas skundu dar kartą kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti juridinį faktą – nuosavybės teises jam ir S. G. į statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo šulinį, tvorą, tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus GIS sistemoje (duomenys neskelbtini) ir 6,7901 ha žemę prie ir po statiniais (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)); įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinį Marijampolės apskrities viršininko administraciją per mėnesį įvykdyti teismo sprendimą – pripažinti įsakymu jo ir S. G. nuosavybę į statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus GIS sistemoje (duomenys neskelbtini) ir 6,7901 ha žemės prie ir po statiniais (duomenys neskelbtini), įregistravimą nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. balandžio 28 d. skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas 2010 m. balandžio 28 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovą pripažinti teisėtą, tęstinę S. G. nuosavybę į turtą, įgytą įgyjamąja senatimi nuo 1965 metų, registruotą 1980 metais S. G. vardu registre Nr. 70/29460: į statinius, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), statinius Nr. (duomenys neskelbtini), statinius Lietuvos koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) ir 6,7901 ha žemę prie ir po statiniais (duomenys neskelbtini); įpareigoti Marijampolės apskrities viršininko administraciją per mėnesį įvykdyti teismo sprendimą – tarpininkauti įsakymu S. G. nuosavybei į statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), statinius Nr. (duomenys neskelbtini), statinius Lietuvos koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) ir 6,7901 ha žemės prie ir po statiniais (duomenys neskelbtini), registracijai valstybės įmonės Registrų centre registre Nr. 70/29460; grąžinti žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. gegužės 19 d. skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas 2010 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos administraciniam teismui padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė teismo uždrausti Marijampolės apskrities viršininko administracijai S. G. (bendraturčio P. G.) nuosavybėje 6,7901 ha žemėje prie ir po statiniais registre Nr. 70/29460 (duomenys neskelbtini), steigti viešą nuosavybę, įpareigoti sustabdyti ir nutraukti šią nepagrįstą, neteisėtą veiklą; pripažinti, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija tęstinai diskriminavo S. G. ir jį, neatstatydama riboženklių (duomenys neskelbtini), 6,7901 ha nuosavybėje, tuo darė žalą turtui ir įpareigoti viešai atsiprašyti laikraštyje „Suvalkietis“; panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos atsakymą Nr. 1D-111-2999 įpareigojant nutraukti biurokratinį vilkinimą, atlikti pareigą, veiksmą – per tris dienas nuo sprendimo įsigaliojimo atstatyti riboženklius, tuo įpareigojant Marijampolės apskrities viršininko administraciją pripažinti S. G. teisėtą, tęstinę nuosavybę į statinius, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), statinius Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) ir 6,7901 ha žemę, dovanotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1923 m. liepos 11 d., po ir prie statinių; įpareigoti po riboženklių atstatymo per tris dienas tarpininkauti įsakymu dėl S. G. nuosavybės (duomenys neskelbtini), tęstinumo išviešinimo valstybės įmonėje Registrų centre registre Nr. 70/29460; iš atsakovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus; grąžinti žyminį mokestį.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų pripažinti, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija tęstinai diskriminavo jį ir S. G.; įpareigoti atsakovą viešai laikraštyje „Suvalkietis“ atsiprašyti; atstatyti riboženklius bei pripažinti S. G. teisėtą, tęstinę nuosavybę į atitinkamus statinius ir žemę; įpareigoti po riboženklių atstatymo laike trijų dienų tarpininkauti įsakymu dėl S. G. nuosavybės (duomenys neskelbtini), tęstinumo išviešinimo VĮ Registrų centre registre Nr. 70/29460 – laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti pareiškėjui; skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 9 d. atsakymą Nr. 1D-1111-2999 atsisakė priimti; nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 100 Lt žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 5 d. nutartimis pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nes pateiktas skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų. Dėl pirmojo pareiškėjo reikalavimo uždrausti Marijampolės apskrities viršininko administracijai S. G. (bendraturčio P. G.) nuosavybėje 6,7901 ha žemėje prie ir po statiniais registre Nr. 70/29460 (duomenys neskelbtini), steigti viešą nuosavybę, įpareigoti sustabdyti ir nutraukti šią nepagrįstą, neteisėtą veiklą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikia teismui įrodymų, jog Marijampolės apskrities viršininko administracija ketina steigti viešą nuosavybę nurodytoje žemėje bei kad dėl to būtų kilęs ginčas. Be to, prašymą uždrausti atlikti veiksmus vertino kaip procesinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, numatytas ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuris gali būti sprendžiamas tik priėmus skundą (ABTĮ 71 str. 3 d.). Dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo pripažinti, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija tęstinai diskriminavo jį ir S. G. neatstatydama riboženklių (duomenys neskelbtini), 6,7901 ha nuosavybėje ir įpareigoti viešai atsiprašyti laikraštyje „Suvalkietis“, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas neatliko veiksmų negali sudaryti savarankiško reikalavimo byloje, o taip pat ir tokios rūšies teismo sprendimo, nes vien tik galimai neatliktų veiksmų pripažinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Be to, administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), kurie gali pažeisti asmens teises ir laisves ir gali įpareigoti atsakovą atlikti tik tokius veiksmus, kurie priskirtini jo kompetencijai. Nurodė, jog pareiškėjas nenurodo reikalavimo įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti pagrindo, t. y. kokių teisės aktų konkrečias nuostatas atsakovas įpareigotinas vykdyti, nepateikia įrodymų, jog dėl viešo atsiprašymo būtų kilęs ginčas, todėl, teismo vertinimu, šis reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti. Dėl trečiojo pareiškėjo reikalavimo panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos atsakymą Nr. 1D-1111-2999 įpareigojant nutraukti biurokratinį vilkinimą, atlikti pareigą, veiksmą – atstatyti riboženklius laike trijų darbo dienų nuo sprendimo įsigaliojimo, tuo įpareigojant Marijampolės apskrities viršininko administraciją pripažinti S. G. teisėtą, tęstinę nuosavybę į statinius unikaliais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) ir 6,7901 ha žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės dovanotą 1923 m. liepos 11 d. po ir prie statinių teismas pažymėjo, jog iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, atstovaujamas atstovo pagal įgaliojimą E. Z., 2010 m. sausio 29 d. raštu kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininko administraciją su prašymu suformuoti padidintą 100 procentų žemės sklypą, t. y. pripažinti 4,7 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), A. G. 6,79 ha žemės sklype, kuriame yra jo šeimos statiniai bei sąžiningai ir teisingai apskaičiuoti A. G. žemės turtinę išraišką. Marijampolės apskrities viršininko administracija atsakė 2010 m. kovo 9 d. raštu Nr. 1D-1111-1099, kurį pareiškėjas prašo panaikinti. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas ir nenurodo, kada gavo ginčijamą raštą bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, tačiau teigia, kad kreipiasi į teismą nepraleisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skundui paduoti. Pažymėjo, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 9 d. atsakymas Nr. 1D-1111-1099 buvo pridėtas prie 2010 m. balandžio 3 d. pareiškėjo skundo, todėl akivaizdu, kad apie šį atsakymą pareiškėjas žinojo vėliausiai 2010 m. balandžio 3 d. Todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena laikytina 2009 m. gegužės 3 d. Į teismą dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos atsakymo Nr. 1D-1111-2999 panaikinimo pareiškėjas kreipėsi 2010 m. gegužės 19 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Teismas pastebėjo, kad nors pareiškėjui teismo nutartyse (2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 5 d.) ne kartą buvo akcentuojami įstatymo nustatyti kreipimosi į teismą terminai ir teisė prašyti atnaujinti praleistą terminą, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, neprašo atnaujinti termino skundui paduoti, todėl skundą šioje dalyje teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl riboženklių atstatymo yra kilęs ginčas, t. y. kreipimąsi į atsakovą su prašymu atstatyti riboženklius bei atsakovo atsisakymą arba vilkinimą minėtus veiksmus atlikti. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas atsakovui suformuoti padidintą 100 procentų žemės sklypą bei sąžiningai ir teisingai apskaičiuoti A. G. žemės turtinę išraišką nelaikytinas tapačiu prašymui atstatyti riboženklius, todėl šis reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti. Dėl ketvirtojo pareiškėjo reikalavimo įpareigoti po riboženklių atstatymo laike trijų dienų tarpininkauti įsakymu dėl S. G. nuosavybės (duomenys neskelbtini), tęstinumo išviešinimo VĮ Registrų centre registre Nr. 70/29460, teismas nurodė, jog iš suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kam jis adresuojamas, pareiškėjas nepateikia įrodymų patvirtinančių, kad toks ginčas yra kilęs, atkreipė dėmesį, jog toks ginčas gali būti keliamas tik tada, jei riboženkliai būtų atstatyti, atsakovas atsisakytų atlikti prašomus veiksmus arba vilkintų tokių veiksmų atlikimą. Todėl, teismo vertinimu, ketvirtasis reikalavimas yra išankstinis ir nepagrįstas, dėl to negali būti priimtas nagrinėti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjui ne kartą teismo nutartimis buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau jo reikalavimai dėl pripažinimo, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija tęstinai diskriminavo jį ir S. G.; įpareigojimo viešai atsiprašyti laikraštyje „Suvalkietis“; įpareigojimo atsakovui atstatyti riboženklius bei pripažinti S. G. teisėtą, tęstinę nuosavybę į atitinkamus statinius ir žemę; įpareigojimo po riboženklių atstatymo laike trijų dienų tarpininkauti įsakymu dėl S. G. nuosavybės (duomenys neskelbtini), tęstinumo išviešinimo VĮ Registrų centre registre Nr. 70/29460 – nėra konkretūs ir aiškūs bei priskirtini nagrinėti administraciniams teismams, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 5 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundą šioje dalyje laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui. Taip pat akcentavo, jog kadangi pareiškėjas dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 9 d. atsakymą Nr. 1D-1111-2999 praleido terminą skundui paduoti ir neprašo jo atnaujinti, skundą šioje dalyje atsisakytina priimti (ABTĮ 37 d. 2 p. 8 d.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad į teismą dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 9 d. rašto Nr. 1D-1111-2099, kurį gavo 2010 m. kovo 13 d., kreipėsi 2010 m. balandžio 3 d., nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nustatyto termino. Mano, jog negalima atimti iš jo teisės kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduota tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino ankstesnėmis teismo nutartimis nurodytų skundo trūkumų, taip pat skundą dalyje atsisakė priimti, nes pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti.
Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardinti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyką ar pagrindą, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.
Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjo paduotas pirminis skundas, tiek jo patikslintas skundas paminėtų įstatymo nuostatų neatitinka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktą patikslintą skundą, sprendžia, kad pareiškėjo skundo reikalavimai pripažinti, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija tęstinai diskriminavo S. G. ir jį, neatstatydama riboženklių (duomenys neskelbtini), 6,7901 ha nuosavybėje, tuo darė žalą turtui ir įpareigoti viešai atsiprašyti laikraštyje „Suvalkietis“; įpareigoti nutraukti biurokratinį vilkinimą, atlikti pareigą, veiksmą – per tris dienas nuo sprendimo įsigaliojimo atstatyti riboženklius, tuo įpareigojant Marijampolės apskrities viršininko administraciją pripažinti S. G. teisėtą, tęstinę nuosavybę į statinius, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), statinius kurių Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) ir 6,7901 ha žemę, dovanotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1923 m. liepos 11 d., po ir prie statinių, įpareigoti po riboženklių atstatymo per tris dienas tarpininkauti įsakymu dėl S. G. nuosavybės (duomenys neskelbtini), tęstinumo išviešinimo valstybės įmonėje Registrų centre registre Nr. 70/29460, yra abstraktaus pobūdžio ir nesusiję su ginčo dėl konkretaus atsakovo akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumo išsprendimu. Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas dėl pripažinimo negali būti vertinamas kaip konkretus, juo remiantis negali būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų atitinkamas pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jo ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos kilo ginčas dėl riboženklių atstatymo ir viešo atsiprašymo. Pareiškėjo skundo turinys yra išdėstytas neaiškiai ir nesuprantamai, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, nėra tinkamai išdėstytos, todėl pagal tokį pareiškėjo suformuluotą skundą nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko tinkamas tokio pareiškėjo skundo išnagrinėjimas teisme yra neįmanomas.
Iš patikslinto skundo matyti, jog pareiškėjas trečiuoju reikalavimu taip pat prašė teismo panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 9 d. atsakymą Nr. 1D-1111-1099. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šio akto panaikinimo jis kreipėsi į teismą 2010 m. balandžio 3 d. skundu.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą šiam skundo reikalavimui pareikšti.
Pirminiame pareiškėjo skunde, paduotame teismui 2010 m. balandžio 6 d., pareiškėjas reikalavimo panaikinti minėtą Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 9 d. raštą 1D-1111-1099 nereiškė, nors pats raštas buvo pridėtas prie skundo teismui. Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjui šio rašto turinys buvo žinomas jau paduodant teismui pirminį skundą 2010 m. balandžio mėnesį, todėl pareiškėjas, su skundo reikalavimu panaikinti minėtą raštą į teismą kreipęsis 2010 m. gegužės 19 d., žymiai praleido šio skundo reikalavimo padavimo terminą. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti šio skundo reikalavimo padavimo termino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą šioje dalyje vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirmasis pareiškėjo reikalavimas uždrausti Marijampolės apskrities viršininko administracijai S. G. (bendraturčio P. G.) nuosavybėje 6,7901 ha žemėje prie ir po statiniais registre Nr. 70/29460 (duomenys neskelbtini), steigti viešą nuosavybę, įpareigoti sustabdyti ir nutraukti šią nepagrįstą, neteisėtą veiklą, laikytinas prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat patvirtina prašęs teismo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau šis prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi spręstinas tik priėmus skundą, todėl skundą laikant nepaduotu ar atsisakius priimti dalį skundo reikalavimo, pagrindo spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo nėra.
Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, kurių nesilaikymas sąlygoja skundo nepriėmimą. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė skundą dalyje laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.), o kitoje dalyje atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas praleido skundo reikalavimo padavimo teismui terminą ir neprašė jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.