Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-478-1048/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
1-478-1048/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66839-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Kaltinamasis
D. D.
Nukentėjusysis
S. J.
Advokatai
Vilius Jonaitis, Valdas Falkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-478-1048/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66839-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Naujoji AkmenėTelšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė
sekretoriaujant Svetlanai Činčiukienei, Ilonai Digrylienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,kaltinamajam D. D., jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,nukentėjusiajam S. J., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. 2017-12-22 apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas prie (duomenys neskelbtini) namo esančių garažų, tyčia žiebtuvėliu uždegė S. J. priklausančio, stovėjusio neužrakinto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių durelių plastmasinę apdailą, dėl ko sudegė visas automobilis 910,00 Eur vertės, ir nuo degančio automobilio liepsnos apdegė šalia stovintys S. J. priklausantys automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 144,81 Eur vertės (padaryti sugadinimai vertinami 316,00 Eur), bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, tai yra visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, S. J. priklausantį turtą, bendros 1 054,81 Eur vertės, padarydamas 1 226,00 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. D. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn., prieš Kalėdas susitiko su M. K. Jo bute vartojo alkoholį. Alkoholiui pasibaigus M. K. pasakė, kad dar alkoholio turi savo garaže, todėl jie ten abu ir nuėjo. Būdami garaže išgėrė dar apie 0,5 l talpos butelį. Išėjęs į lauką atlikti gamtinių reikalų, nuėjo prie netoliese stovinčio S. J. automobilio ir pamatė, kad automobilio durelės praviros. S. J. pažinojo, žinojo, kad M. K. buvo su S. susipykęs, todėl tik norėdamas paerzinti, sugalvojo padeginti išorinę durelių rankeną, kuri pradėjo rusenti, bet ugnies nebuvo. Uždaręs dureles nuėjo atgal į garažą pas M. ir apie tai, kad padegino automobilio rankeną, M. nesakė, užsiminė tik tuomet, kai jau ėjo namo. Buvo šalta, todėl išgėrę dar kokias tris taureles, nusprendė eiti atgal pas M. į namus. Netoli viaduko, nes ėjo palei kanalą, pamatė atvažiuojantį automobilį, kurį vairavo asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ir kuriam pristojus, M. liepė važiuoti iš čia. Tuomet su M. išsiskyrė ir nuėjo kas sau. Dėl tokio savo poelgio gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, iš dalies atlygino nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, kad laiduotoja galėtų būti jo sesuo D., su kuria ketina vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad su dvyne seserimi jie palaiko labai artimus santykius, todėl sesuo tikrai sugebės jam daryti teigiamą įtaką. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam 1 700,00 Eur žalą. Nurodė, kad pasirašydamas susitarimą dėl žalos atlyginimo tikėjo, kad tai visa suma, į kurią įeina ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, todėl nesutinka su nukentėjusiojo prašymu atlyginti dar ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), ten ir toliau dirbs ir taip galės atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. D. kaltė padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta liudytojų A. Z., A. R., J. B., M. K., Š. Š., K. D. duotais parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

2017-12-23 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2017-12-23 gavus pranešimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančių garažų buvo sudegintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, (duomenys neskelbtini) m. laidos, apdegęs šalia stovėjęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, apdegęs šalia stovėjęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, bei apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių. Automobiliai nedrausti, signalizacijos neįrengtos, teritorija nėra filmuojama. Automobiliai priklauso S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta apžiūrėta, nufotografuota (1 tomas, b. l. 2).

2017-12-23 protokolu – pareiškimu užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai (1 tomas, b. l. 20).

2017-12-23 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėti ir nufotografuoti: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, kuriam apdegusi kairė pusė, išdužę du langai; visiškai sudegęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam sudaužytas priekinis stiklas, bei nuo karščio apsilydę kairės pusės priekinė dalis; automobilis „(duomenys neskelbtini)“ be valstybinių numerių, kuriam išdaužtas galinis šoninių durelių langas dešinėje pusėje (1 tomas, b. l. 22–31).

2017-12-24 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) ir apžiūros metu paimta : automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukės; automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durelių stiklo šukės; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukės; nuodėguliai su galimais degaus skysčio pėdsakais iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salono; plytos dalis iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salono. Įvykio vieta ir automobiliai fotografuoti (1 tomas, b. l. 32–46).

2018-06-08 nutarimu perduoti daiktus saugojimui, 2017-12-24 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti: automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukės; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukės; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukės; nuodėguliai su galimais degaus skysčio pėdsakais iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ salono; plytos dalis iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ salono, ir 2018-06-08 kvitu Nr. 0001395, perduoti saugojimui į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį, perduodant aptarnavimo skyriaus specialistui P. P. (1 tomas, b. l. 47, 48).

2017-12-27 akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kilusio gaisro užfiksuota, kad gaisras kilo 2017-12-23, (duomenys neskelbtini), S. J. priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Gaisro padariniai: sudegė automobilis, apdegė šalia stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis buferis, kairės pusės posūkis, vairuotojo pusės veidrodėlis, durų rankena. Gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmogaus veika (padegimas) (1 tomas, b. l. 50).

Iš 2017-12-27 tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad gaisras kilo S. J. priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Gaisro metu automobilis sudegė visiškai. Apdegė šalia stovėjusio automobilio „v“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, vairuotojo pusės veidrodėlis, durelių rankena. Apdegė šalia stovėjusio kito automobilio „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, vairuotojo pusės šonas. Apžiūrint visiškai sudegusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pagal išlikusias detales ir galinį keleivio pusės ratą matyti, kad ugnis plito nuo automobilio priekinės dalies į galą pagal vairuotojo pusės šoną. Kadangi salonas sudegęs visiškai, spėjamas gaisro židinys yra jo viduje. Surinktais duomenimis nustatyta, kad automobilis buvo be akumuliatoriaus ir nenaudotas senai, šalia stovėjusių automobilių langai išdaužti, todėl gaisras galėjo kilti nuo įnešto pašalinio ugnies šaltinio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmogaus veika (padegimas). Priedu (fotolentele), fotografuoti automobiliai (1 tomas, b. l. 51–56).

Iš 2018-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktame degėsių pavyzdyje degių skysčių, įskaitant naftos produktus, pėdsakų nėra (1 tomas, b. l. 60–61).

Iš 2017-12-27 transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros defektų akto ir remonto darbų bei sunaudotų medžiagų sąmatos, kurias sudarė A. Ž., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti transporto priemonės keičiamos dalys, remontuojamos dalys ir jų sąmata (1 tomas, b. l. 75, 76).

2014-10-24 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad S. J. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 144,81 Eur (500,00 Lt) sumą (1 tomas, b. l. 77).

2014-08-29 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad S. J. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 144,81 Eur (500,00 Lt) sumą (1 tomas, b. l. 82).

Iš 2017-12-27 transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros po gaisro defektų akto, kurį sudarė A. Ž., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio remontas ekonomiškai netikslingas, nes automobilis visiškai sudegęs. Automobilio vidutinė rinkos kaina –910,00 Eur be PVM (1 tomas, b. l. 79, 80).

2018-05-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, žalų vertintojas A. Ž. savanoriškai pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (1 tomas, b. l. 85, 86).

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas išvadai padaryti, kad D. D. 2017-12-22 apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas prie (duomenys neskelbtini) namo esančių garažų, tyčia žiebtuvėliu uždegė stovinčio neužrakinto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių durelių plastmasinę apdailą, dėl ko sudegė visas automobilis ir nuo degančio automobilio liepsnos apdegė šalia stovintys automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, t. y. D. D. visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą ir jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. D. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas, 3 kartus baustas administracine tvarka (1 tomas, b. l. 143–144, 145–146). D. D. dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nėra įrašytas į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro registrą (1 tomas, b. l. 151).

Byloje pateiktas 2018-06-13 susitarimas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-66839-17 patvirtina, kad D. D. nukentėjusiajam S. J. 2018-06-13 sumokėjo 200,00 Eur žalai atlyginti, 2018-08-08 sumokėjo 650,00 Eur žalai atlyginti. 2018-08-31 sumokėjo dar 150,00 Eur žalai atlyginti, iš viso sumokėjo 1000,00 Eur žalai atlyginti (1 tomas, b. l. 111; 2 tomas, b. l. 56).

Kaltinamasis D. D. pateikė prašymą, kuriuo prašo perduoti jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui, o kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (2 tomas, b. l. 43).

D. K. teismo posėdyje nurodė pateikusi prašymą paskirti ją kaltinamojo laiduotoja. Paaiškino, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir augina vaikus. Mokosi (duomenys neskelbtini), studijuoja (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra paėmusi akademines atostogas. Jos sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini), todėl ji su vaikais planuoja vykti gyventi pas vyrą. Kartu su jais (duomenys neskelbtini) gyvens ir jos brolis D. D. Mano, kad galės turėti teigiamos įtakos brolio elgesiui. Kalbant su broliu apie įvykį, šis jai pripažino kvailai pasielgęs. Iki tol jokių įvykių su broliu nebuvo. Sakė broliui, kad jis blogai pasielgė, kalbėjo apie tai. Supranta, kad broliui turi rodyti pavyzdį. Kaip laiduotoja, stebės brolio elgesį, rodys jam savo teigiamą pavyzdį ir mano, kad brolis daugiau nedarys panašių dalykų. Sutinka būti laiduotoja, supranta, kad tai yra atsakomybė. Žino apie brolio padarytas žalas ir suvokia, kad broliui yra svarbu turėti ir neprarasti darbo. Kartu su vyru galės broliui padėti finansiškai, todėl žala tikrai bus atlyginta. Paaiškino, kad su broliu kartu gyveno, mokėsi ir iki šiol susitinka kiekvieną dieną. Mano, kad nebus sudėtinga sekti brolio elgesį ir šeimoje, ir visuomenėje.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad D. K. yra kaltinamojo sesuo, ištekėjusi, su sutuoktiniu Ž. K. augina du vaikus – sūnų O. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą L. K., gim. (duomenys neskelbtini). D. K. nėra teista ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 tomas, b. l. 50), tris kartus bausta administracine tvarka (2 tomas, b. l. 51–53). Akmenės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad miesto bendruomenė ir kaimynai D. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), charakterizuoja kaip draugišką, tvarkingą, darbščią bendruomenės narę, duomenų apie D. K. teisėtvarkos pažeidimus neturi (2 tomas, b. l. 54). Savo prašyme dėl laidavimo D. K. nurodė, kad su D. D. yra dvyniai, todėl juos sieja ypatingas ryšys – bendrauja nuolat, nepaisant to, kad ji yra susituokusi ir turi šeimą. D. K. šiuo metu nedirba, nes augina mažamečius vaikus. Yra įsitikinusi, kad kaip sesuo dvynė tikrai galės įtakoti savo brolį tolimesniam teigiamam elgesiui, t. y. darys jam tik teigiamą auklėjamąjį poveikį (2 tomas, b. l. 44).

Nagrinėjamoje byloje prokuroras sutiko, jog kaltinamasis D. D. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje nustatyta, kad D. D. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėtų ikiteisminių tyrimų, nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusiajam S. J. atlygino didžiąją dalį susitarime numatytos žalos. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jis visiškai atlygins teismo priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, į galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju D. D. sesuo D. K. neteista, nors administracine tvarka bausta, tačiau ne už pačius grubiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. D. K. nedirba, nes augina mažamečius vaikus. Kaip nurodė pati D. K., su broliu yra dvyniai, todėl jų ryšys yra ypatinga, brolis ir sesuo kasdien bendrauja, jie kartu ketina gyventi Danijoje. Teismas, įvertinęs D. K. asmenines savybes, santykius su savo broliu D. D., sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog D. D. yra vertas pasitikėjimo, jo asmeninės savybės, laiduotojos atsakingumas leis jai daryti teigiamą įtaką broliui D. D..

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos D. K. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant 1 metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas nukentėjusiojo S. J. civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš kaltinamojo 1 700,00 Eur turtinę ir 2 000,00 Eur neturtinę žalą. 2018-06-08 nutarimu nukentėjusysis S. J. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 tomas, b. l. 110). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. D. iki teisiamojo posėdžio sumokėjo nukentėjusiajam S. J. 1 000,00 Eur turtinės žalos (2 tomas, b. l. 56), teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. J. ir jo atstovas advokatas Valdas Falkauskas patikslino civilinį ieškinį ir pareiškė galutinį reikalavimą dėl 700,00 Eur turtinės ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo D. D., taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. savo civilinio ieškinio turtinės žalos dydį grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis su kaltinamuoju sudarė susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Šalių susitarimu buvo nustatyta sunaikinto ir sugadinto turto vertė bei papildomos išlaidos, susijusios su nusikaltimo pasekmių šalinimu, žalos nustatymu, ikiteisminio tyrimo procedūromis ir nustatytas bendras turtinės žalos dydis – 1 700,00 Eur. Į šią sumą buvo įtrauktos ne tik dokumentais pagrįstos sumos apie turto vertę ar remontą, tačiau ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo patirtos papildomos išlaidos, susijusios su ikiteisminio tyrimo veiksmais, nusikaltimo vietos tvarkymu ir kitais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. D. iki teisiamojo posėdžio sumokėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J. 1 000,00 Eur, prašomas priteisti likęs turtinės žalos dydis – 700,00 Eur.

Savo civilinio ieškinio neturtinės žalos dydį nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. grindė tuo, kad pats turto sunaikinimo faktas sukėlė nukentėjusiajam didžiulius dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją. Dėl vidurnaktyje kilusio didelio gaisro nukentėjusysis patyrė didelį emocinį šoką bei baimę. Pamatęs padegimo padarinius ir pagalvojęs apie potencialiai sunkesnes pasekmes, buvo priblokštas kaltininko įžūlumo. Po įvykio sunkiai užmigdavo ir blogai miegodavo naktimis, išgirdęs bet kokius pašalinius garsus šokdavo iš lovos ir žiūrėdavo per langą ar vėl kas nors nesikėsina į jo, jo šeimos narių sveikatą ar gyvybę bei turtą. Nukentėjusįjį kankino nesaugumo ir netikrumo jausmas, nes niekas negalėjo garantuoti, kad kaltininkas nenuspręs pakartoti savo veiksmų ar bauginti kitais būdais. Atsirado papildomų problemų dėl sunaikinto turto utilizavimo ir sutvarkymo. Reikėjo sutvarkyti tiek daiktus, tiek teritoriją. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas jautė skausmą ir nusivylimą, nes dėl atsakovo veiksmų kilo ne tik turtinės, tačiau ir įvairios papildomos problemos. Medikamentinio gydymo dėl patiriamo streso nukentėjusysis nepageidavo, nes manė, kad jam pakaks paprastesnių priemonių – nervus raminančių arbatų, psichologinių nusiraminimo būdų, ramesnio poilsio.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. D. sutiko su nukentėjusiojo prašoma 1700 Eur dydžio žala, kuri numatyta kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytame susitarime. Kadangi kaltinamasis nukentėjusiajam sumokėjo 1000 Eur žalos, įsipareigojo atlyginti likusius 700,00 Eur. Kaltinamasis paaiškino, kad policijos komisariate pasirašydamas susitarimą dėl žalos atlyginimo manė, jog sutinka tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, mat prašoma priteisti 1 700,00 Eur suma viršijo nustatytą turtinės žalos dydį, kuris kaltinamajame akte yra 1 226,00 Eur, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kurį civilinis ieškovas turi pagrįsti ir įrodyti.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis S. J. 2014-10-24 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 144,81 Eur (500,00 Lt) (1 tomas, b. l. 77). Pateikta minėto automobilio remonto darbų bei sunaudotų medžiagų sąmata patvirtina 544,00 Eur sumą (1 tomas, b. l. 76). 2014-08-29 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, S. J. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 144,81 Eur (500,00 Lt) (1 tomas, b. l. 82). Minėtos transporto priemonės apžiūros po gaisro defektų akte nurodyta, kad automobilio remontas ekonomiškai netikslingas, nes jis yra visiškai sudegęs (1 tomas, b. l. 79), todėl metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartimi – aktu Nr. (duomenys neskelbtini), minėta transporto priemonė kaip metalo laužas buvo parduota už 122,74 Eur sumą be PVM. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) metų „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė rinkos vertė –910,00 Eur be PVM (1 tomas, b. l. 80). Šie pateikti duomenys patvirtina nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. patirtą 1 331,26 Eur (544,00 Eur + 787,26 Eur) turtinę žalą. Kitų turtinę žalą pagrindžiančių duomenų ir įrodymų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė.

Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atsiranda, nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis Civilinio kodekso normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis paties gaisro tiesiogiai nematė, apie tai sužinojo tik iš pašalinių asmenų, nei prieš įvykį, nei po jo nesulaukė iš kaltinamojo jokių grasinimų ar spaudimo. Byloje nėra duomenų, kad nusikalstama veika turėjo įtakos nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jos nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismo nuomone, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl sukeltų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, baimės ir išgąsčio traktuotinos labiau yra deklaratyvios. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis apie savo patirtus išgyvenimus jokių konkrečių aplinkybių nenurodė. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo automobiliai buvo seni, nenaudojami pagal paskirtį, t.y. jie buvo nevažiuojantys, nenaudojami nei asmeninių, nei šeimos poreikių tenkinimui. Akivaizdu, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo kai kurių nepatogumų ir išgyvenimų, tačiau teismas vertindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog prašoma priteisti 2000 Eur suma yra ženkliai per didelė, todėl ji mažintina.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį (1331,26 Eur), atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis sutinka ir pagal susitarimą įsipareigojo kaltinamajam atlyginti 1700,00 Eur dydžio turtinę žalą, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti 1400,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nukentėjusysis kaltinamajam atlygino 1000,00 Eur turtinės žalos, iš kaltinamojo priteistina 400,00 Eur turtinės žalos ir 300,00 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas. Pateikta sąskaita pavirtina, kad nukentėjusiojo išlaidos už advokato pagalbą sudaro 600,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pagrindė turėtas 600,00 Eur išlaidas, yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti 600,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiojo naudai.

Kaltinamajam D. D. 2018-01-04 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2017-12-24 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti: automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukės; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukės; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukės; nuodėguliai su galimais degaus skysčio pėdsakais iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ salono; plytos dalis iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ salono, ir 2018-06-08 nutarimu perduoti daiktus saugojimui bei 2018-06-08 kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį, perduodant aptarnavimo skyriaus specialistui P. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant D. D. laiduotojos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo S. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo D. D. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) turtinės žalos nukentėjusiajam S. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo D. D. 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos nukentėjusiajam S. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo D. D. 600,00 Eur (šešis šimtus Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

2018-01-04 nutarimu D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2017-12-24 papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtus: automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukes; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukes; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ durelių stiklo šukes; nuodėgulius su galimais degaus skysčio pėdsakais iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ salono; plytos dalį iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ salono, 2018-06-08 nutarimu perduoti daiktus saugojimui bei 2018-06-08 kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugojimui į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti D. D.:

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Diržienė