Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2016-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-522-482/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
T-522-482/2016
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00055-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. T-522-482/2016
Proceso Nr.1-04-5-00055-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16 (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS
2016 m. spalio 18 d.,Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjusi Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-06-02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-482/2016 teismas A. M. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 64 str. 1 ir 4 dalimis prie paskirtos 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį 2 mėnesius ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 ( vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Minėtu nuosprendžiu nebuvo išspręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ir priteisti iš A. M. 144,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjamu atveju, A. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš nuteistojo A. M.. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 361 str. teismas,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą atmesti.

Nutarties nuorašus siųsti nuteistajam A. M., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, prokurorui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė