Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. Š. ir E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-08-07 rašte nurodyta, kad K. K. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno (duomenys neskelbtini) (pakeistas adresas (duomenys neskelbtini)). Iki K. K. mirties kartu su juo gyveno sutuoktinė S. K., kuri priėmė ir valdė gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Be to, tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) gyveno K. K. (mirė (duomenys neskelbtini)). Po jo mirties likusiu turtu naudojasi Z. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir brolis E. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Iš pareiškėjų Z. Š. ir E. K. nurodytų aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas K. K. (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjų teigimu, po jo mirties sutuoktinė S. K. palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir faktiškai iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi ir rūpinosi palikimu, likusiu po sutuoktinio mirties: liko gyventi jiems priklausiusiame name.

Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarė Asta Aukštakalnienė 2023-10-20 pažymoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus K. K. į Šilutės rajono 1-ąjį notaro biurą kreipėsi jo sutuoktinė S. K.. Taip pat nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Albinai Radavičienei baigus darbą, nebaigta K. K. paveldėjimo byla perduota Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarei Astai Aukštakalnienei.

Esant šiems įrodymams, įvertinus tai, kad S. K. priėmė palikimą po sutuoktinio K. K. mirties, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po K. K. mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė jo sutuoktinė S. K., pradėdama faktiškai jį valdyti, atmestinas.

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų brolis K. K. (medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), po kurio mirties jo sesuo Z. Š. ir brolis E. K. palikimą priėmė, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti ir faktiškai naudojasi ir rūpinasi palikimu, likusiu po brolio mirties.

Iš Testamentų registro 2023-10-13 išrašo matyti, kad po K. K. mirties nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Z. Š., E. K., K. K., K. K. ir S. K. giminystės ryšys yra įrodytas byloje pateiktomis gimimo liudijimų, įrašų ir santuokos liudijimų kopijomis.

Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos 2023-08-07 rašto, K. K. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno (duomenys neskelbtini) (pakeistas adresas (duomenys neskelbtini)). Iki K. K. mirties kartu su juo gyveno sutuoktinė S. K., kuri priėmė ir valdė gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Be to, tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) gyveno K. K. (mirė (duomenys neskelbtini)). Po jo mirties likusiu turtu naudojasi Z. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir brolis E. K..

Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po K. K. mirties (duomenys neskelbtini)likusį palikimą priėmė sesuo Z. Š. ir brolis E. K., pradėdami faktiškai jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)likusį palikimą priėmė sesuo Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir brolis E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdami faktiškai jį valdyti.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.