Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-5031-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03073-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3

2020 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (15-01) 3I-190/44U-4755/(15/5-5) 4U-586/41PR-30 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei V. P.” (toliau – ir Sprendimas).

Pareiške?ja nurodo, jog atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikino išduotą daugkartinę vizą. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas neatitinka tikrovės, kadangi ji yra realiai baigusi tinkuotojos mokymus, i?gijusi kvalifikacija?, taip pat baige? tinkuotojos mokymus Lietuvos Respublikoje. Be to, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje dirbo tiesiogiai pagal i?gyta? kvalifikacija? - tinkuotoja.

Paaiškina, kad ji (duomenys neskelbtini) dirbo statybininke, atliko i?vairius statybos rangos darbus. 2014 m. darbdavys jai pasiu?le? i?gyti tinkuotojo profesine? kvalifikacija?. Ji sutikusi su darbdavio pasiu?lymu, realiai moke?si darbdavio jai pasiu?lytoje Profesine?je mokykloje mokykloje – (duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesine?s technikos mokykloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Profesinė mokykla), kurioje, kaip buvo nurodyta pareiške?jai, yra ruošiami tinkuotojai. Baigus mokslus pareiške?jai buvo išduotas liudijimas, pagrindžiantis, kad ji i?gijo tinkuotojos profesine? kvalifikacija? (toliau – ir Liudijimas). Faktine? aplinkybe?, jog mine?tas Liudijimas galimai yra suklastotas pareiške?jai tapo žinomas tik gavus Migracijos departamento ginc?ijama? Sprendima?. Pareiške?jai ši faktine? aplinkybe? yra visiškai netike?ta ir nebuvo žinoma, t.y. pareiške?ja realiai baigusi tinkuotojos mokslus bei gavusi tai liudijanti? dokumenta?, neture?jo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jos baigti mokslai buvo netikri, o išduotas baigtu? mokslu? Liudijimas – suklastotas. Pažymi, kad ji nebu?tu? siekusi te?sti mokymu?, jei žinotu?, kad Profesine?je mokykloje baigti mokslai yra netikri, o jai išduotas Liudijimas – suklastotas.

Nurodo, kad Lietuvoje ji yra baigusi tinkuotojos mokymus ir jai 2020 m. liepos 22 d. buvo išduotas pažyme?jimas – VšI? “(duomenys neskelbtini)”, pagrindžiantis, kad ji i?gijo tinkuotojos ir glaistytojos kompetencija?.

Atkreipia dėmesį, kad ji apie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) priimta? rašta? Nr. SR-3266 (toliau – ir Raštas) nebuvo anksc?iau informuota, šis Raštas jai nebuvo pateiktas susipažinti sprendimo i?teikimo metu. Pareiškėjai ne?ra žinomi motyvai, kuriais remiantis buvo nuspre?sta, kad jos baigti profesiniai mokymai nei?rodo, kad ji baigusi profesinius mokymus i?gijo tinkuotojos kvalifikacija?. Jai nėra aišku, ar ši Ministerijos pozicija yra pagri?sta galiojanc?iomis teise?s normomis, nes skundžiamame Sprendime taip ne?ra pateikiama jokiu? nuorodu? i? teise?s aktus, kurie pagri?stų tokios pozicijos pagri?stuma?. Be to, Ministerijos Raštas sukelia pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes, buvo iš esme?s panaikintos jos teise?s ir galimybe?s ginti savo teises, pateikiant skunda? de?l Ministerijos Rašto.

Pareiškėja pažymi, kad Migracijos departamentas nei?verto, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis jos teise?s verstis u?kine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti i? kitas Šengeno valstybes. Ginc?ijamame sprendime ne?ra pateikta argumentu?, kad siekis užkirsti nelegalia? migracija? nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiške?jos jude?jimo laisve? ribojanc?ios priemone?s, t. y. draudimo atvykti i? Lietuvos Respublika?, i?traukimo i? Užsieniec?iu? registra? ir perspe?jimo i?vedimo i? centrine? antrosios kartos Šengeno informacine? sistema?.

Be to, pareiškėja teigia, jog ne?ra jokios realios nelegalios migracijos gre?sme?s, tode?l jai taikyta jude?jima? ribojanti priemone? - draudimas 3 metus atvykti i? Lietuvos Respublika? - yra akivaizdžiai neproporcinga.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, jog“ Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB “(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) veiklos rūšis yra gamyba, prekyba, paslaugos ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pareiškėjos profesija – tinkuotoja, tačiau Bendrovė statybine veikla neužsiima. Vadinasi, Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi priimti sprendimą, kad pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Pažymi, kad Bendrovė nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių o tai reiškia, kad pareiškėja neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

Pažymi, kad Migracijos departamentas 2020 m. birželio 25 d. oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) liudijimą išdavusiai mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame buvo prašoma patvirtinti, ar pareiškėjos pateiktas liudijimas iš tikrųjų buvo išduotas ir ar pareiškėja iš tikrųjų įgijo tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. Kartu su šiuo paklausimu buvo išsiųsta pareiškėjos pateikto liudijimo skaitmeninė kopija. 2020 m. birželio 25 d. mokykla elektroniniu paštu atsiuntė raštą, pasirašytą jos direktoriaus, kuriame teigiama, kad pareiškėja mokykloje nesimokė, nurodytas liudijimas nebuvo išduota mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu.

Be to, 2020 m. rugpjūčio 10 d. Migracijos departamentas elektroniniu paštu gavo VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. liepos 22 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėja mokėsi pagal tinkuotojo-glaistytojo neformalaus mokymo programą ir jai suteikta kompetencija – „geba tinkuoti ir glaistyti“, kopiją. Pažymi, kad 2020 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento raštą Nr. SR-3266, kuriame konstatuojama, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) išduotas pažymėjimas, kuris liudija, kad jį gavęs asmuo mokėsi pagal neformaliąją mokymo programą bei įgijo tam tikrą, pvz., tinkuotojo, kompetenciją, nepatvirtina, kad jis (asmuo) įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Asmuo laikomas įgijusiu kvalifikaciją, kai jis baigė formaliojo profesinio mokymo programą, registruotą valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Programos baigimas ir kvalifikacijos įgijimas paliudijami tik Profesinio mokymo diplomo išdavimu, kuriame turi būti įrašas, patvirtinantis, kas asmuo įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Vadinasi, VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išduotas pažymėjimas nepatvirtina jos tinkuotojo kvalifikacijos. Šio dokumento pateikimas nepaneigia aplinkybės, kad minėta užsienietė pateikė mokyklos išduotą tikrovės neatitinkantį liudijimą apie jos įgytą tinkuotojo kvalifikaciją.

Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją ((duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesinės mokyklos 2014 m. gegužės 19 d. išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės), pareiškėja neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas pareiškėjos turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jos turimą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymi, kad priimant ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad pareiškėjos su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad 2020 m. birželio 3 d. Migracijos departamentas pareiškėjai išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2020 m. spalio 20 d. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, mano, kad užsienietė ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsienietei atvykti ir apsigyventi į C.SIS, jos duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teiktini C.SIS.

Atsakovo vertinimu, pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, – pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio dirbti Lietuvos Respublikoje. Mano, jog pareiškėja savo skunde šių objektyviai nustatytų aplinkybių nepaneigė jokiais įrodymais.

Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešai tvarkai yra numatytas Įstatymo 133 straipsnio 5 ir 6 dalyse – tai savarankiškas draudimo atvykti pagrindas. Ginčijamas sprendimas priimtas kitu savarankišku pagrindu – Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsienietei atsisakyta išduoti leidimą gyventi).

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (15-01) 3I-190/44U-4755/(15/5-5) 4U-586/41PR-30 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei V. P.”, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. P. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė.

2020 m. gegužės 19 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, jog ketina dirbti pagal profesiją (tinkuotoja), kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2020 m. birželio 3 d. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2020 m. spalio 20 d. Ši viza minėtai užsienietei išduota kaip pateikusiai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Aprašas), 70.11 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.

2020 m. birželio 25 d. Migracijos departamentas gavo (duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesinės mokyklos raštą (elektroninį laišką), pasirašytą direktoriaus, kuriame nurodoma, kad pareiškėja mokykloje nesimokė, nurodytas Liudijimas nebuvo išduotas mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu.

VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2020 m. liepos 22 d., nurodyta, kad pareiškėja mokėsi pagal tinkuotojo-glaistytojo neformalaus mokymo programą ir jai suteikta kompetencija – „geba tinkuoti ir glaistyti“.

2020 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento raštą Nr. SR-3266, kuriame nurodoma, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) išduotas pažymėjimas, kuris liudija, kad jį gavęs asmuo mokėsi pagal neformaliąją mokymo programą bei įgijo tam tikrą, pvz., tinkuotojo, kompetenciją, nepatvirtina, kad jis (asmuo) įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Asmuo laikomas įgijusiu kvalifikaciją, kai jis baigė formaliojo profesinio mokymo programą, registruotą valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir panaikino vizą vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė) ir 14 punktu (jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu).

Sprendime konstatuota, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės veiklos rūšis yra nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas. Bendrovės veiklos rūšis yra gamyba, prekyba, paslaugos ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pareiškėjos profesija – tinkuotoja, tačiau Bendrovė statybine veikla neužsiima. Bendrovė nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių, tai reiškia, kad pareiškėja neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesinės mokyklos 2014 m. gegužės 19 d. išduotą darbinės profesijos kvalifikacijos suteikimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėja turi tinkuotojo kvalifikaciją. Migracijos departamentas 2020 m. birželio 25 d. oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) liudijimą išdavusiai mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame buvo prašoma patvirtinti, ar pareiškėjos pateiktas liudijimas iš tikrųjų buvo išduotas ir ar pareiškėja iš tikrųjų įgijo tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. 2020 m. birželio 25 d. mokykla elektroniniu paštu atsiuntė raštą, pasirašytą jos direktoriaus, kuriame teigiama, kad pareiškėja mokykloje nesimokė, nurodytas liudijimas nebuvo išduota mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumą, konstatavo, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas apie jos turimą kvalifikaciją, neatitinka tikrovės. Padarė išvadą, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. liepos 22 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėja mokėsi pagal tinkuotojo-glaistytojo neformalaus mokymo programą ir jai suteikta kompetencija – „geba tinkuoti ir glaistyti“, kopiją. 2020 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento raštą Nr. SR-3266, kuriame konstatuojama, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) išduotas pažymėjimas, kuris liudija, kad jį gavęs asmuo mokėsi pagal neformaliąją mokymo programą bei įgijo tam tikrą, pvz., tinkuotojo, kompetenciją, nepatvirtina, kad jis (asmuo) įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Šis VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išduotas pažymėjimas nepatvirtina jos tinkuotojo kvalifikacijos. Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas mano, kad pareiškėja, pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi ir jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Priimant ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjos su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 6 dalimi numatyta, kad pagal kurią Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Kai užsienietis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui patvirtinti pateikia Aprašo 29.3.2 ar 29.3.4 papunktyje nurodytą tarpininkavimo raštą, kuriame numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – įvertinti, ar tarpininkavimo rašte nurodyta užsieniečio kvalifikacija atitinka darbo vietą. Jeigu Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui kyla abejonių dėl užsieniečio kvalifikacijos atitikties darbo vietai, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas privalo paprašyti užsieniečio pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija atitinka darbo vietą (Aprašo 64.15.). Pagal Aprašo 80 punkto nuostatas, Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (Aprašo 80.1. papunktis).

Pareiškėjai ginčijamu Sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje remiantis trimis kriterijais, įtvirtintais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas dėl nurodytų kriterijų egzistavimo.

Pažymėtina, jog pareiškėja prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo grindė tuo, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis – tinkuotoja. Iš tiesų minėta profesija yra įrašyta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469, pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog VĮ Registrų centro 2020 m. lapkričio 12 d. Juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys yra: gamyba, prekyba, paslaugos ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taigi, vadovaujantis viešais registro centro duomenimis, nėra nurodyta, jog Bendrovės veiklos rūšis, be kita ko, būtų statybos veikla. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių. Pareiškėja tai pat nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, jog Bendrovė užsiima statybine veikla.

Pareiškėjos teigimu, jos tinkuotojos kvalifikaciją patvirtina (duomenys neskelbtini) aukštosios meno profesinės mokyklos Liudijimas. Kaip anksčiau minėta, pareiškėja Migracijos departamentui pateikė Profesinės mokyklos 2014 m. gegužės 19 d. išduotą darbinės profesijos kvalifikacijos suteikimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėja turi tinkuotojos kvalifikaciją. Migracijos departamentas 2020 m. birželio 25 d. oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Liudijimą išdavusiai mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame buvo prašoma patvirtinti, ar pareiškėjos pateiktas Liudijimas iš tikrųjų buvo išduotas ir ar pareiškėja iš tikrųjų įgijo tinkuotojos profesinę kvalifikaciją. Į bylą pateikti atsakovo ir minėtos Profesinės mokyklos direktoriaus raštai (elektroniniai laiškai) paneigia pareiškėjos teiginius dėl tinkamos kvalifikacijos, t. y. 2020 m. birželio 25 d. Profesinės mokyklos elektroniniu laišku atsakovas buvo informuotas, jog pareiškėja šioje mokykloje nesimokė, Profesinė mokykla nėra išdavusi Liudijimo pareiškėjai, joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu. Be to, Migracijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu paštu minėtos aukštosios mokyklos buvo informuotas, kad aukštoji mokykla neturi licencijos mokyti užsienio piliečius, todėl pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete, negalėjo mokytis šioje Profesinėje mokykloje. Teismui nėra pagrindo manyti, jog pateikta informacija Migracijos departamentui neatitinka tikrovės ir nėra pagrindo abejoti šiuo dokumentu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Pažymėtina, kad LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016 konstatavo, jog nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto (neteisėtai įgyto ar suklastoto dokumento pateikimo) konstatavimu, o tai, ar asmuo dokumentą suklastojo pats, ar asmuo žinojo, kad dokumentas buvo suklastotas, ir siekė tokį dokumentą pateikti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, LVAT praktiką, darytina išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo apie Liudijimo suklastojimą ir buvo apgauta, šiuo atveju negali turėti teisinės reikšmės, nes dėl tinkamo dokumentų sutvarkymo ir jų pateikimo Migracijos departamentui, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje yra atsakingas pats užsienietis.

Pareiškėja taip pat teigia turinti teisę gauti leidimą ir dėl to, kad jos kvalifikaciją pagrindžia faktinė aplinkybė, jog ji yra baigusi tinkuotojos mokymus Lietuvoje. Į bylą pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 22 d. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja mokėsi pagal tinkuotojo-glaistytojo neformalaus mokymo programą ir jai suteikta kompetencija – „geba tinkuoti ir glaistyti“. Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau - ir PMĮ) 2 straipsnio 6 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, kvalifikacija gali bu?ti i?gyjami baigus tiek formaliojo, tiek neformaliojo profesinio mokymo programa?, o vadovaujantis PMI? 23 straipsnio 1 dalimi, tiek išduotas diplomas, tiek pažyme?jimas pagrindžia atitinkamos kvalifikacijos i?gytas kompetencijas. Tačiau į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento raštas Nr. SR-3266, kuriame konstatuota, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) išduotas pažymėjimas, kuris liudija, kad jį gavęs asmuo mokėsi pagal neformaliąją mokymo programą bei įgijo tam tikrą, pvz., tinkuotojo, kompetenciją, nepatvirtina, kad jis (asmuo) įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Asmuo laikomas įgijusiu kvalifikaciją, kai jis baigė formaliojo profesinio mokymo programą, registruotą valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Programos baigimas ir kvalifikacijos įgijimas paliudijami tik išdavus profesinio mokymo diplomą, kuriame turi būti įrašas, kad asmuo įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Taigi, Migracijos Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodomas VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išduotas pažymėjimas, priešingai nei teigia pareiškėja, nepatvirtina jos tinkuotojos kvalifikacijos.

Pareiškėjos teigimu, jos įgyta kompetencija gali būti pripažinta kaip kvalifikacija, vadovaujantis 2015 m. sausio 14 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-15 patvirtintu Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu. Pažymėtina, kad šio aprašo 9 punkte nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis įsivertinti anksčiau (jei mokėsi pagal formaliojo, neformaliojo profesinio mokymo programas ar programos dalį (modulį), darbo veiklos arba savišvietos būdu) įgytas kompetencijas ir įgyti atitinkamą kvalifikaciją, kreipiasi į jo paties pasirinktą profesinio mokymo teikėją. Ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki kompetencijų vertinimo dienos asmeniškai arba paštu teikia profesinio mokymo teikėjui prašymą (laisva forma) dėl įgytų kompetencijų vertinimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą), jei nėra Lietuvos Respublikos pilietis, ir leidimą gyventi Lietuvoje, mokymosi pasiekimus ir (ar) darbo patirtį liudijančius dokumentus arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas, rekomendacijas, profesinę ir kitą veiklą, susijusią su pageidaujamomis įsivertinti kompetencijomis kvalifikacijai ar jos daliai (moduliui) įgyti, patvirtinančius dokumentus (jei tokie yra). Profesinio mokymo teikėjas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir atlikęs asmens anksčiau įgytų teorinių žinių ir praktinių gebėjimų įvertinimą pagal atitinkamoje mokymo programoje nustatytus mokymosi pasiekimų vertinimo reikalavimus, vadovaudamasis Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis dėl teisės į asmens įgytų kompetencijų vertinimą suteikimo, įtraukia jį į asmenų sąrašus ir Mokinių registrą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjos įgyta kompetencija nurodytame apraše nustatyta tvarka būtų pripažinta kaip kvalifikacija, todėl pareiškėjos teiginiai dėl turimos kvalifikacijos vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į minėtą, darytina išvada, jog Migracijos departamentas pareiškėjai pagrįstai netaikė Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte b papunktyje nustatytos sąlygos. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, teikė prieštaringą informaciją. Todėl Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl jos atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis 12 punktu, atsakovas konstatavo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir tai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Be to, atsakovas įvertino pareiškėjos socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad jos su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, esant pagrindui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kartu yra pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą. Be to, Migracijos departamentui nustačius pareiškėjos nelegalios migracijos kilimo grėsmę, yra teisinis pagrindas panaikinti išduotą vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Taigi, Sprendimo dalis dėl vizos panaikinimo priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Nagrinėjamu atveju nebuvo paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjos pateiktų duomenų neatitikties tikrovei bei galimo suklastojimo, nepateikta įrodymų dėl esamų šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, darytina išvada, kad Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos taip pat yra teisėta ir pagrįsta (ABTĮ 56 straipsnis).

Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 dalimi, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir C.SIS teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Migracijos departamento sprendimas įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos priimtas atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų nuostatas, todėl laikytina, kad ir ši Sprendimo dalis yra pagrįsta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.