- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-23
- Bylos Nr.
- e1-511-1112/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22894-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22894-21 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. liepos 10 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, pastūmė kartu gyvenančią savo sugyventinę S. A., dėl ko, S. A. krentant ir trenkiantis galva į radiatorių, padarė jai žaizdą viršugalvio srityje, ir taip smurtaudamas sukėlė S. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamajame akte per apsirikimą nurodyta, kad V. D. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos nario atžvilgiu, šis netikslumas dėl jo veikos kvalifikavimo, taisytinas nurodant, kad V. D. tokiais savo veiksmais padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
V. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įtarimo esmę suprato, prisipažįsta padaręs nusikaltimą, kuriuo yra įtariamas. Nurodė, jog S. A. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena apie du metus. Įvykio dienos išvakarėse bei naktį vartojo alkoholinius gėrimus, todėl įvykio dieną – 2021 m. liepos 10 d., apie 10.00 val. į namus grįžo neblaivus. Dėl šios priežasties, grįžus į namus miegamajame tarp jo ir sugyventinės S. A. kilo žodinis konfliktas. Dėl girtumo visų konflikto aplinkybių neprisimena, tačiau prisimena, jog sugyventinę pastūmė ir ji krisdama galva atsitrenkė į kambaryje buvusį radiatorių. Matė, kad sugyventinei iš žaizdos galvoje, pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs iš namų išėjo. Paaiškinti, kodėl taip pasielgė negali, tačiau mano, jog tam įtakos turėjo suvartotas alkoholis. Teigia, jog būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Tą pačią dieną savo sugyventinės nuoširdžiai atsiprašė, su ja susitaikė, sugyventinė jam atleido. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 134–137)
Motyvuojamoji dalis
Be V. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. A. parodė, kad su V. D. kaip sugyventiniai gyvena du metus, veda bendrą ūkį. Anksčiau V. D. prieš ją nėra smurtavęs. Prieš dvi savaites sugyventinis grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, todėl tarp jų dažnai pradėjo kilti žodiniai konfliktai. Įvykio dieną, apie 9.30 val. į namus grįžęs neblaivus sugyventinis, susirinko savo daiktus ir norėjo išeiti iš buto. V. D. paprašė duoti jam 5 eurus, kad galėtų nusipirkti cigarečių. Ji pinigus sugyventiniui davė. V. D. pasiėmęs pinigus, eidamas iš buto, pradėjo laužyti jai dovanotas gėles. Toks sugyventinio elgesys sukėlė jai pasipiktinimą ir tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas. Konflikto metu, miegamajame kambaryje sugyventinis V. D. ją pastūmė. Nuo pirmo pastūmimo ji nukrito ant lovos, o po to, jai bandant atsistoti, sugyventinis ją dar kartą stūmė ir tada ji, krisdama iš lovos, galva trenkėsi į miegamojo kambario radiatorių. Susitrenkus pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo viršugalvio sritį. Po konflikto V. D. iš buto išėjo, o ji išsikvietė policiją. Atvykę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai sutvarstė žaizdą ir siūlė vykti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Civilinio ieškinio byloje neteiks (b. l. 4–5, 9).
2021 m. liepos 10 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios S. A. galvos sritį, viršugalvyje matyti 2,3 cm kirstinė žaizda (b. l. 29–32).
2021 m. liepos 10 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad nukentėjusiajai medikų pagalba buvo reikalinga dėl galvos sužalojimo (b. l. 56–57).
2021 m. liepos 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su priedu (fotolentele), užfiksuotas pareiškėjos S. A. pareiškimas dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei įvykio vietos vaizdai (b. l. 4–6; 10–14).
2021 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog S. A. nustatyta žaizda viršugalvio srityje, kuri padaryta vieno trauminio poveikio metu (b. l. 49–50);
2021 m. liepos 22 d. garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusios pranešimas apie smurto artimoje aplinkoje atvejį Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 61–63).
Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir V. D. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. D. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios S. A. parodymai, apžiūros protokolų duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. V. D. veika nukentėjusiosios S. A. atžvilgiu atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtavo prieš kartu su juo gyvenantį savo šeimos narį – sugyventinę. V. D. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. D. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, skirti jam 60 parų arešto bausmę.
V. D. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 148–151). Prieštaravimų dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nepareikšta.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. V. D. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus. Kaltinamasis V. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Nusikalto būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. sukeltą fizinį skausmą šeimos nariams ar nežymų jų sveikatos sutrikdymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė V. D. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo lengvabūdišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimų nepaisymą ir polinkį smurtauti šeimos narių atžvilgiu (b. l. 83–91), administracine tvarka baustas (b. l. 79–82), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymą ir įskaitą nėra. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. D. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, nustatant maksimalią šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. D. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2021 m. liepos 12 d. nutarimu V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 145–147).
Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. D. galutinę sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Išaiškinti V. D., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į pataisos įstaigą (nagrinėjamu atveju – į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Šiauliai, Trakų g. 10) atlikti arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis);
3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.