Utenos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Am Investicija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Autofaktas“ ieškovei 8 673,95 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė 2024 m. balandžio 9 d. pateiktu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo sumą ir prašė priteisti iš atsakovės 6 133,81 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovės atstovas adv. D. Novikas nurodė, kad ieškovė UAB „AM investicija“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Autofaktas“ 6 133,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas 2 801,45 Eur bylinėjimosi išlaidas – 196 Eur žyminį mokestį, 2369,50 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 235,95 už dokumentų vertimą. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad ieškovės siuntinį, ieškinyje įvardijamą kaip siuntinį Nr. 1, pašto paslaugas teikianti atsakovė pristatė ne ieškovės nurodytai gavėjai – Vokietijoje veikiančiai įmonei „Kaizer Watch Trading“, bet tame pačiame mieste esančiai įmonei „Chronext service Germany“ ir tik vėliau, ieškovės atstovo Kęstučio Marčiulionio pastangomis, siuntinys 2023 m. sausio 2 d. buvo pristatytas tinkamam adresatui. Tokiu būdu atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir tai pagrindžiama LR Pašto įstatymo 10 str. 1 d. 4 p., kuriame nurodoma, kad pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. Siuntinys Nr. 1 nebuvo pristatytas ieškovės nurodytam gavėjui, jis buvo pristatytas „Chronext service Germany“, ir tik po siuntinio atidarymo ir pristatymo į įmonę „Kaiser Watch Trading“ tapo aišku, kad dingęs vienas iš siuntinyje buvusių laikrodžių „IWC“, kurio vertė 8 500 Eur. Ieškovei padaryta 8673,95 Eur dydžio žala, susidedanti iš 8 500 Eur dydžio laikrodžio įsigijimo kainos ir 173,95 Eur dydžio siuntinio siuntimo kainos. Byloje kilo ginčas dėl sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Prašo atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, nes, pagal šalių 2022 m. rugsėjo 5 d. sudarytos sutarties 2 p., atsakovė įsipareigojo įvykdyti siuntų priėmimą ir, būtent, įteikimą savo arba užsakovo nustatytoje vietoje. Mano, kad atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė grindžia tuo, kad siuntinys buvo pristatytas ne tuo adresu, dėl to siuntinys buvo atidarytas asmenų, kuriems šis siuntinys nebuvo skirtas, ir tuo buvo sudarytos sąlygos dingti laikrodžiui „IWC“. Pašto įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. įpareigoja pristatyti siuntinį tam, kam jis skirtas, pagal Pasaulinės pašto konvencijos 23 str. 1 d. 1 p., paskirti operatoriai atsako už prarastąsias, išplėštąsias ir sugadintas registruotąsias siuntas, paprastuosius siuntinius ir įvertintąsias siuntas, taip pat ir „Cargobus“ taisyklių 11.1 p. nurodyta, kad siuntą reikia perduoti gavėjui tokiu adresu, kuris nurodytas manifeste, 11.2 p. nurodyta, kad siuntos pristatomos pristatymo adresu. Šios sutartinės pareigos atsakovė neįvykdė dėl savo didelio nerūpestingumo, nes siuntos pristatymo adresas ir gavėjas buvo aiškiai nurodyti. Atsakovės kaltė akivaizdi, nes jei ne ši atsakovės klaida – siuntinio pristatymas ne tuo adresu, siuntinys nebūtų buvęs atidarytas netinkamo adresato. Ieškovė 2023 m. spalio 26 d. pateikė ieškinį dėl 8 673,95 Eur priteisimo, bet vėliau iš atsakovės draudimo bendrovės „T GRUPP OU“ buvo gautas mokėjimo pavedimas dėl 2 540,14 Eur draudimo išmokos, todėl ieškinio suma buvo sumažinta ir ieškovės reikalavimas dėl dingusio laikrodžio – 6 133,81 Eur žalos atlyginimas. Rengiant ieškinį nebuvo žinoma, kad draudimo išmoka sumokėta, šią aplinkybę ieškovė sužinojo iš atsakovės atsiliepimo, ieškovės atstovas K. Marčiulionis patvirtino, kad jam nebuvo žinomas faktas apie draudimo išmokos sumokėjimą. Atsakovė atsiliepime į patikslintą reikalavimą nurodo, kad ieškovė pradiniu reikalavimu nepagrįstai reikalavo sumokėti ir 2540,14 Eur, tačiau ieškovė šia teise nepiktnaudžiavo – pavedimas atliktas po darbo valandų 24 d., o ieškinį realiai ieškovė pateikė 26 d., nors užregistruotas teisme 27 d., be to, pavedimo paskirtyje nurodyta, kad tai kompensacija už pristatymą, ir nurodytas „Cargobus“ siuntos numeris, pavedime mokėtoju nurodyta „TNT Group“, todėl nebuvo akivaizdu, kad tai atsakovė, taip pat iš pavedimo sumos nebuvo aišku, kad tai kompensacija už dingusį laikrodį, nes sumokėta ne visa žalos suma. Taip pat atsakovė niekaip neinformavo ieškovės, kad išmokėta kompensacija už dingusį laikrodį, ir kompensacija išmokėta žymiai vėliau nei numatyta Pašto įstatymo 12 str. 8 d. 2 p., t. y. ne per 90 d. Reklamacija buvo surašyta 2023 m. gegužės 16 d., o kompensacija išmokėta tik po penkių mėnesių – po 150 d. Akivaizdu, kad atsakovė pati nebendradarbiavo, o ieškovė savo teisėmis nepiktnaudžiavo ir, jei būtų žinojusi apie išmoką, nebūtų reiškusi ieškinio visai 8673,95 Eur sumai. LR CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymus ir sutarties nurodymas, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šiuo atveju ieškovė veikė tinkamai, o atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai, laiku, net ir pateikus raginimus, atlyginti žalą ir liko skolinga 6133,81 Eur. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškinys nepagrįstas dėl to, kad Vokietijoje vyksta baudžiamasis procesas dėl laikrodžio vagystės ir pati atsakovė turi imtis veiksmų, kad būtų peržiūrėtas siuntinio atidarymo vaizdo įrašas, ir ieškovė ieškinį turėtų teikti Vokietijoje. LR CK 6.820 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vežėjas atsako už krovinio ir bagažo neišsaugojimą, praradimą, trūkumą, sužalojimą po bagažo priėmimo ir išdavimo gavėjui, kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ir sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ar jų pašalinimas nuo jo nepriklausė. Ieškovė turėjo visas galimybes siuntinį pristatyti tinkamu adresu, kaip paaiškino UAB „Autofaktas“ atstovas Mindaugas Drėgva, jam buvo žinoma aplinkybė, kad siuntinys buvo atidarytas įmonėje „Chronext service Germany“ prieš siuntinio pristatymą įmonei „Kaiser Watch Trading“, t. y. pažeista pakuotė, iki siuntinio perdavimo tinkamam gavėjui, tačiau atsakovė nesiėmė atsargumo priemonių, neapžiūrėjo, nepasvėrė krovinio, jį perduodami tinkamam gavėjui. UAB „Autofaktas“ taisyklėse numatyta, kad priimant siuntinį jis turi būti sveriamas, tačiau, priimant siuntinį iš netinkamo gavėjo, jo nepasvėrė, todėl mano, kad šiuo atveju atsakovė nebuvo pakankamai apdairi kaip profesionali rinkos dalyvė, kaip užsiimanti pašto paslaugų verslu, tarpininkaudama su kitais vežėjais, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju akivaizdžiai parodo atsakovės nerūpestingumą. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškovė neužsakė siųsti siuntą kaip įvertinamąją, tinkamai nenurodė siuntos turinio, nenurodė atsakovei siuntinio tikrosios vertės, nepateikė siunčiamų daiktų aprašo. Siuntimo dokumentuose nurodoma, kad siuntinys svėrė 6,550 kg, parašyta, kad siunčiamas rankinis laikrodis, tačiau akivaizdu, kad ten turėjo būt ne vienas ir ne du, kaip paaiškėjo, faktiškai buvo devyniolika laikrodžių – septyniolika „Rolex“, vienas „Zenit“ ir vienas dingęs laikrodis „IWC“. Jeigu profesionalė nereikalauja siunčiamų daiktų sąrašo siųsdama įvertinamąsias siuntas ne vieną kartą, tai negali būti ieškovei perkelta atsakomybė vien dėl to, kad nebuvo pareikalautas toks aprašas. Pagal šalių sudarytą sutartį, visus siuntimo dokumentus turėjo pildyti atsakovė, todėl, jei toks aprašas buvo būtinas, jį turėjo užpildyti atsakovė. Pagal LR Pašto įstatymo 6 str. 5 d. nuostatas, tai yra įvertintoji siunta, pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus, siuntėjui atlyginama jo pašto siuntos vertė, pagal Pašto įstatymo 3 str. 17 d. nuostatas, taip pat atlygina, jeigu registruota siunta ir ji pavogta. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad reklamaciją ieškovė pateikė praleidusi Cargobus taisyklėse numatytą terminą. Pasaulinės pašto konvencijos 19 str. 1 d. numatyta, kad reklamacija gali būti pateikta per šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo siuntos pateikimo siųsti. Toks pats terminas pretenzijai pareikšti nustatytas ir Pašto įstatymo 12 str. 1 d. Apie tai, kad dingo siųstas laikrodis, atsakovės atstovas M. Drėgva buvo iš karto informuotas telefonu, papildomai informuotas elektroniniu laišku. K. Marčiulionis paaiškino, kad iš karto buvo pateikta informacija, nes tiktai sausio 2 d. gavo informaciją iš „Kaiser Watch Trading“, kad trūksta vieno laikrodžio, atsakovė papildomai buvo informuota elektroniniu laišku 2023 m. sausio 14 d. Be to, „Cargobus“ sąlygų 15.1 p. nurodyta, kad jeigu kuri nors šios sutarties sąlyga prieštarauja esamoms tarptautinėms sutartims, Estijos teisei, Vyriausybės sprendimams, nutarimams, ministro įsakymams ar kitiems galiojantiems įstatymams ir taisyklėms, taikomos minėtos normos, todėl Cargobus taisyklėse nurodoma nuostata, kad pretenzija gali būti pateikta per 5 d., neturi galioti. Pašto įstatymo 12 str. 5 d. numatyta, kad jeigu dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadinta pašto siunta, joje trūksta daiktų ar jie apgadinti, jis atlygina už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu visos įvertintosios pašto siuntos įvertinimo suma. Pasaulinės pašto konvencijos 23 str. 4 d. 2 p. nurodyta, kad įvertintosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, padarytos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui, tačiau ji jokiu būdu negali viršyti įvertinimo sumos. Žalos dydis įrodomas laikrodžio „IWC“ pirkimo kaina, nurodoma pardavėjo sąskaitoje faktūroje, išrašytoje ieškovei, taip pat ir siuntinio gavėjai išrašyta tam laikrodžiui sąskaita faktūra, gavėja laikrodžio negavo, todėl nesutiko apmokėti tos sąskaitos faktūros. Ieškovė nesutinka, kad jai būtų kompensuota tik dalis dingusio laikrodžio vertės, kaip siūlo atsakovė, atsižvelgus į draudimo sumą ir konkretų vertės santykį, nes nei viename teisės akte apie tokį santykį neužsimenama. Atsakovė ir trečiasis asmuo nori remtis krovinių draudimo sąlygomis, kurios įvardintos šioje byloje C 100/2015, tačiau su šiomis sąlygomis ieškovė nebuvo supažinta. Ieškovė mano, kad turi būti visiškas nuostolių atlyginimas ir nesutinka, kad būtų skaičiuojama tik pagal vertę, kuria buvo apdrausta siunta. Net ir tuo atveju, jei prarasto daikto vertė būtų skaičiuojama pagal siuntinio draudimo sumą, daikto vertės (2 441,94 Eur) ir siuntimo išlaidų (173,95 Eur) suma – 2 615,89 Eur, būtų didesnė nei išmokėta draudimo išmoka. LR CK 6.254 str. 2 d. nurodoma, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakankama žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimai ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos atsiradimą. Prašo priteisti iš atsakovės 6133,81 Eur žalos atlyginimą, taip pat 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2801,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės atstovas K. Marčiulionis paaiškino, kad tą pačią dieną, tuo pačiu metu siuntė siuntinius dviem klientams į tą patį miestą, tik skirtingais adresais – įmonei „Chronext service Germany“ ir įmonei „Kaizer Watch Trading“. UAB „Autofaktas“ partneriai siuntas pristatė tuo pačiu adresu. Buvo Kalėdinis periodas. Jį įmonės „Chronext service Germany“ vadybininkas informavo, kad jiems pristatyta UAB „Am Investicija“ siųsta siunta, kurios viduje rasta sąskaita ar įmonės dokumentas ir iš to buvo nustatyta, kad ta siunta buvo adresuota ne jiems, o kitai įmonei. Jis pats informavo UAB „Autofaktas“ telefonu apie šią situaciją ir tada bendravo su „Chronext service Germany“ atstovu, kuris pasakė, kad siunta bus surinkta bus paruošta paėmimui, ją galės „TNT“ darbuotojas ar kas kitas paimti ir nuvežti teisingu adresu. Jis bendravo su UAB „Autofaktas“ ir informavo apie situaciją, labai buvo keista tai, kad jo buvo paprašyta asmeniškai susisiekti su įmone „Kaizer Watch Trading“, kad jie suorganizuotų siuntos paėmimą iš tos vietos, kur ji buvo neteisingai pristatyta, tačiau jis atsisakė tą daryti, nes įmonė „Chronext service Germany“ negali atiduoti siuntos trečiajam asmeniui, jie norėjo atiduoti siuntą „TNT“ darbuotojams. Jis informavo atsakovę, kad siunta paruošta ir kad jie patys turės organizuoti tos siuntos pervežimą teisingu adresu. Mano, kad siunta buvo pervežta sausio pirmą savaitę, pirmomis dienomis. Sausio pirmomis dienomis jam paskambino iš įmonės „Kaizer Watch Trading“ ir pranešė, kad, patikrinę siuntą nustatė, kad trūksta vieno laikrodžio. Apie tai jis vėl informavo UAB „Autofaktas“. Po to kelis kartus prašė jų kreiptis į „TNT“ agentus, kad šie informuotų „Chronext service Germany“, nes tada tikimybė buvo labai didelė surasti dingusį laikrodį įmonės „Chronext service Germany“ sandėlyje – galvojo, kad dėžutę su tuo laikrodžiu įdėjo į kažkokią vietą, manė, kad tik laiko klausimas, kada suras dingusį laikrodį. Buvo dar kartą paprašyta „Chronext service Germany“ patikrinti visą sandėlį, kaip sakė iš „Chronext service Germany“, jie peržiūrėjo visą sandėlį nuosekliai, bet tas laikrodis nebuvo surastas. Įmonės vadybininkas pasakė, kad jų sandėlyje filmuojama, kaip siuntos atidaromos, ir tą įrašą galima būtų užsakyti ir iš jo nustatyti, ar daiktai iš siuntos buvo išimti ar nebuvo. Ieškovė kreipėsi dėl vaizdo įrašo, tačiau įrašas nebuvo pateiktas, buvo paaiškinta, kad oficialiai gali kreiptis „TNT“ – UAB „Autofaktas“ partneris, nes jam žinomas laikas, kada siunta buvo pristatyta. Jis asmeniškai ne kartą prašė ieškovės atstovo M. Drėgvos išsiųsti prašymą, kad būtų atsiųstas reikalingas įrašas, M. Drėgva jam sakė, kad ne kartą prašė savo kolegų Vokietijoje tą padaryti, bet prašymas nebuvo pateiktas. Net buvo paminėjęs atsakovės atstovui, kad vaizdo įrašas saugomas tik dvi savaites. Atsakovė nereagavo, tuomet jis surašė ir išsiuntė pretenziją. UAB „Autofaktas“ apie siuntinio pristatymą ne tam gavėjui informavo tą pačią arba kitą dieną po to, kai jam „Chronext service Germany“ pranešė apie ne jiems adresuoto siuntinio gavimą. Iš įmonės „Kaizer Watch Trading“ jam telefonu buvo pranešta, kad siuntinyje trūksta vieno laikrodžio, neprisimena, kada jam buvo pranešta. Perduodant siuntas, iš ieškovės nebuvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus apie siunčiamus daiktus, reikalingus dokumentus pildė siuntas priimantis atsakovės darbuotojas. Jis tik pasakydavo siunčiamų daiktų vertę. Jam buvo žinoma, kad maksimali draudimo suma – 32 000 Eur, ne gavėjui pristatytos siuntos vertę nurodė 25 000 Eur, ši suma ieškovę tenkino, nes buvo šventinis laikotarpis, jei būtų draudęs didesne suma, siunčiamas prekes būtų turėjęs siųsti keliais mažesniais siuntiniais. Jie pasitikėjo atsakove, nes nebuvo buvę problemų, atsakovė dirbo profesionaliai. Jam buvo žinoma, kad UAB Autofaktas“ dirba su partneriais. Dingęs laikrodis „IWC“ buvo pirktas iš „Gloritex“, laikrodis buvo naudotas.