Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-07-31 · Civilinė byla Nr. 2-91-522/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-31
Bylos Nr.
2-91-522/2012
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00006-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
N. C.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
R. C.
Advokatai
Miglė Jokimavičienė
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-91-522/2012(Proceso Nr. 2-44-3-00006-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija 30.10; 116.1. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 31 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovės N. C. atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Šimkūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. C. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui R. C. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2011-09-30 reikalavimo Nr. dėl pastatyto ūkio pastato VS., Širvintų raj. panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. Širvintų r. sav. (toliau – žemės sklypas), kuriame ji yra pastačiusi ūkio pastatą 3I1/m (žemės sklypo priklausinį - pagrindiniam daiktui (žemės sklypui) tarnauti skirtą antraeilį daiktą). Ūkio pastatas, esantis Širvintų r. sav., unikalus Nr. (toliau – ūkio pastatas), yra nesudėtingas statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. 2011 m. rugsėjo 30 d. atsakovas surašė reikalavimą dėl pastatyto ūkio pastato Širvintų r., kuriuo reikalaujama ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 30 d. savo lėšomis nugriauti ūkio paskirties pastatą Reikalavime teigiama, kad pagalbinio ūkio pastato statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype yra negalima. Ieškovė su pateiktu reikalavimu nesutinka ir prašo jį panaikinti.

Pirma, ūkio pastatas yra nesudėtingas statinys, kuriam nėra reikalingas statybos leidimas. Teisės aktai, reglamentuojantys nesudėtingo statinio (pagalbinio ūkio) statinio statybą nesieja teisės būti statytoju įgyvendinimo su konkrečia žemės tiksline naudojimo paskirtimi. Draudimo statyti miškų ūkio paskirties žemėje tokius objektus kaip medienos sandėliai, kitus su mišku susijusius įrenginius, nėra. Teisės aktai nereglamentuoja, kokie statiniai ar įrenginiai yra ar nėra susiję su mišku, nepateikia draudžiamų objektų sąrašo. Tad turėtų būti galimybė statyti objektus, jei jie yra susiję su konkrečia sklypo naudojimo paskirtimi, ir skirti padėti naudoti sklypą konkrečiai paskirčiai, tikslu tinkamai įgyvendinti tiek savininko teises, tiek ir iš teisės aktų kylančias miškų ūkio paskirties sklypo pareigas. Ieškovės ūkio pastatas yra pastatytas ir suformuotas kaip pagrindinio daikto - žemės sklypo priklausinys ir yra skirtas „tarnauti“ pagrindiniam daiktui - padėti tinkamai naudoti žemės sklypą pagal tikslinę jo paskirtį ir naudojimo pobūdį. Atsakovas neįrodė, kad šis statinys nėra ir negali būti susijęs su miškų ūkiu ir miškų ūkio sklypo naudojimu pagal tikslinę paskirtį. Antra, atsakovas, remdamasis Miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., netinkamai aiškina sąvokas, todėl nepagrįstai laiko statybą neteisėta ir negalima. Akivaizdu, kad „miško žemės“ sąvoka Miškų įstatymo 2 str. 3 d., ir „miškų ūkio paskirties žemė“, kuri minima Žemės įstatymo 26 str. 1 d. nors ir panašios, tačiau nėra tapačios sąvokos. Pagal Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 5 p. „miškų ūkio paskirties žemė“ apima ir miško valdose įsiterpusias kitas žemės naudmenas, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenas. Šis sąvokų išaiškinimas reikšmingas tuo aspektu, kad pagalbinio ūkio pastatas yra pastatytas ne „miško“ žemėje, o buvusios sodybos vietoje, žemės ūkio naudmenų plote. Todėl su miškų ūkiu net ir nesusijusio statinio pastatymas nors ir miškų ūkio paskirties sklype, bet ant ne miško žemės, negalėtų pažeisti nei Miškų įstatymo 2 str. 3 d., nei Žemės įstatymo 26 str. 1 d. Visgi šioje byloje akcentuota, kad pagalbinio ūkio statinys būtent yra susijęs su mišku, yra skirtas užtikrinti tinkamą pagrindinio daikto - miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį. Apibendrinant, atsakovas nepagrįstai laiko, kad ūkio pastato statyba sklype negalima ir nepagrįstai reikalauja statinį nugriauti. Pažymėtina tai, kad statyba nėra neteisėta, galiausiai pripažįsta ir pats atsakovas, tačiau vis tiek reikalauja statinį nugriauti. Reikalavimą atsakovas grindžia STR 1.09.06:2010 52 punktu, kuris būtent ir taikomas, kai nustatoma, kad statinio statyba nėra savavališka ar nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Tad nepagrįstas ir nelogiškas yra reikalavimas nugriauti statinį, kuris nėra neteisėtas, kurio statyba nėra savavališka, tuo labiau kad tokios pasekmės nenumato ir minėtas STR 1.09.06:2010 punktas Nr. 52. Trečia, net jei būtų vertinama, kad ūkio pastatas buvo ieškovės pastatytas pažeidžiant kokius nors reikalavimus, bet kuriuo atveju reikalavimas jį nugriauti yra nepagrįstas. Vienas iš viešojo administravimo principų yra proporcingumo, reiškiantis, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CK 4.103 str. taikymo praktiką, ne dėl kiekvieno pažeidimo taikoma sankcija - statinio nugriovimas, o tik dėl tokio, kuris yra esminis. Esminis ar neesminis pažeidimas, sprendžia sankciją taikanti institucija, šiuo atveju - teismas. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Atsakovas neatskleidė, kuo konkrečioje situacijoje pasireiškia esminis pažeidimas, nemotyvavo, kokią žalą daro aptariamas statinys, ir neatskleidė, ar pažeidimas yra tokio pobūdžio, kad tik statinio nugriovimas padės užtikrinti saugomų gėrių apsaugą.

Šalies argumentai

Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2011-08-17 nustatė, kad ieškovės žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, yra pastatytas 5,77 x 5,77 m dydžio su 2,80 x 5,77 m terasa medinis ūkio pastatas. Teisinius santykius, atsirandančius vykdant veiklą (šiuo atveju statant ūkio pastatą) miškų ūkio paskirties žemėje, reglamentuoja Miškų ir Žemės įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime aiškindamas Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), tuo tarpu kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra. Tai reiškia, kad miškų ūkio paskirties žemėje pagal paminėtą teisinį reglamentavimą leistina tik specializuotų statinių statyba ir įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia joje statyti kitokius statinius, taigi tokia žemė negali būti urbanizuojama. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos „miško žemė“ (Miškų įstatyme) ir „miškų ūkio paskirties žemė“ (Žemės įstatyme) nevisiškai sutampa - jų skirtumai nėra esminiai. Todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ūkinio pastato statybai ne miško žemėje miškų ūkio paskirties žemėje, netaikytini aukščiau nurodyti apribojimai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl statybų miškų ūkio paskirties žemėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR. 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 52 punktu ieškovei ir jos sutuoktiniui 2011-09-30 buvo surašytas reikalavimas Nr. (23.39)-RE-594 ne vėliau kaip iki 2012-03-30 savo lėšomis nugriauti ūkio paskirties pastatą Smėliankos vs., Čiobiškio sen., Širvintų raj. Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarime taip pat buvo pažymėta ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, lemianti miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Teismas konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai dėl statybų miškų ūkio žemėje, ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, - yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija. Dėl nurodytų Konstitucinio Teismo argumentų nėra pagrindo sutikti, kad draudimas vykdyti ginčo statinio statybos darbus miškų ūkio paskirties žemėje yra neproporcingas ir žemės savininkės, ieškovės, nuosavybės teisės yra varžomos labiau negu tai leidžia Konstitucija. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad dėl statybų miškų ūkio paskirties žemėje negalimumo yra formuojama visų teismų (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių) vieninga praktika.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Tretysis asmuo nurodo, kad atsakovas ydingai interpretuoja teisės normas, teigdamas, kad pastato statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype yra negalima. Pagal Miškų įstatymą, ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, o miško žemėje statyba negalima (miškų ūkio paskirties sklypas ir miško žemė yra netapačios sąvokos ir šių vienetų ribos neretai nesutampa). Statinys pastatytas ne miško žemėje, taigi jo statyba Miškų įstatymui neprieštarauja. Žemės sklypo dalis, kurioje yra pastatytas ginčo pastatas, neatitinka nei vieno iš Miškų įstatymo 2 str. 3 d. paminėtų miško žemės kriterijų. Žemės įstatymo 26 str. 1 d. apibūdinta miškų ūkio paskirties žemės sąvoka nėra tapati miško žemės sąvokai, o savo esme reiškia Miškų įstatymo 2 str. 9 d. nurodytą „miško valdos“ (miškų ūkio paskirties žemės sklypo) sąvoką - t.y. miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys į Nekilnojamojo turto registro duomenis: yra aiškiai fiksuota ir atskirta, kad 1,87 ha ploto dalis bendri 9,12 ha ploto žemės sklypo nėra „miško žemė“. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - miško naudojimo apribojimai - taikomi tik 6,1326 ha plotui. Įrašyti į viešąjį registrą duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju duomuo, kad 1,87 ha plotas nėra „miško žemė“ yra galiojantis, nenuginčytas ir atitinka faktinę žemės sklypo padėtį. Būtent minėtoje ne miško žemės dalyje ir pastatytas ginčo pastatas. Paminėtina ir tai, kad ūkio pastatas yra suformuotas kaip pagrindinio daikto - žemės sklypo priklausinys, skirtas užtikrinti tinkamą žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį. Net ir miško žemėje draudimo statyti tokius objektus kaip medienos sandėliai, kitus su mišku susijusius įrenginius, nėra. Todėl nėra pagrindo pozicijai, kad pastato statyba šiame sklype negalima. Reikalavimas statinį nugriauti yra nepagrįstas ir neproporcingas, nes jokia žala miškui nėra daroma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui (šioje byloje tretysis asmuo) nuosavybės teise priklauso 9,2778 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr.., esantis Širvintų raj. sav., (b.l. 34-36). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Ieškovė minėtame žemės sklype pasistatė ūkio pastatą 3I1/m. Ieškovė, norėdama įregistruoti ūkinį pastatą registrų centre, sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (b.l. 29-30), užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią pateikė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (b.l. 27) ir 2011-06-15 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą prašydama įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ūkio pastato kadastro duomenis ir daiktines teises į šį statinį. Teritorinis registratorius 2011-06-20 priėmė sprendimą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Taip pat 2011-06-20 buvo priimtas ir sprendimas Nr. RS-1187 atsisakyti įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre, nes sprendimo Nr. KS-3317 pagrindu nėra įregistruotas atitinkamas nekilnojamasis daiktas. VĮ „Registrų centras“ kreipėsi į atsakovą, t. y. Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, siekdamas išsiaiškinti, ar teisėtai išduota deklaracija apie statybos užbaigtumą. Atsakovas 2011-08-17 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kuriuo nustatė, kad ieškovės žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, yra pastatytas medinis ūkio pastatas su terasa. Po atlikto patikrinimo, atsakovas, remdamasis tuo, kad pagalbinių ūkio pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype negalima, 2011-09-30 surašė ieškovei ir jos sutuoktiniui reikalavimą Nr. (23.39)-RE-594 ne vėliau kaip iki 2012-03-30 savo lėšomis nugriauti ūkio paskirties pastatą sen., Širvintų raj. sav. (b.l. 22-23). Ieškovė su pateiktu reikalavimu nesutinka ir prašo jį panaikinti.

Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos miško žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų ir Žemės įstatymai. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje aktualus statybų miškuose klausimas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje nėra nuostatų, kurios leistų teigti, jog žemė galėtų būti naudojama gyvenamajai, visuomeninei ir ūkinei-komercinei statybai be jokių techninių, statinių saugumo ir racionalaus jų išdėstymo reikalavimų, neplanuojant teritorijų urbanizavimo. Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę miško reikšmę aplinkai, lemiančią miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus, akcentavo ir tai, kad tokie apribojimai, suvaržymai turi būti proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui. Tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai galimi ir teisės aktais ribojant statybą miško žemėje.

Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje beveik analogiškai apibrėžiama miškų ūkio paskirties žemė: tokiai žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriama mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu aspektu neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos „miško žemė“ ir „miškų ūkio paskirties žemė“ nevisiškai sutampa – jų skirtumai nėra esminiai.

Aiškindamas Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), ir pažymėjo, kad šiuose įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Taigi pagal Miškų ir Žemės įstatymų nuostatas miško žemėje galima tik statinių, išvardytų Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir atitinkančių miškų grupės paskirtį, statyba.

Taip pat buvo konstatuota, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai (t. y. dėl statybų miško žemėje ir miškų ūkio žemėje), – ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai,– yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, dėl statybų miškų ūkio paskirties žemėje negalimumo yra formuojama visų teismų (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių) vieninga praktika (LAT 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012, LVAT 2008-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 206/2008, LVAT 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-714/2010, LVAT 2010-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1048/2010, LVAT 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-115/2011). Šią formuojamą praktiką pripažįsta ir bylą nagrinėjantis teismas.

Visgi aplinkybės šioje byloje skiriasi nuo aukščiau paminėtų bylų.

Nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ieškovė ir jos sutuoktinis įgijo 2010-06-11 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Kaip buvo minėta, pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, tačiau iš 9,2778 ha žemės sklypo miško žemės plotas sudaro 6,1326 ha. Tuo tarpu likusį žemės sklypo plotą sudaro 0,5811 ha žemės ūkio naudmenų plotas (iš jo 0,3888 ha sudaro ariama žemė ir 0,1923 ha – sodas), 0,0617 ha kelių plotas, 0,1222 ha vandens telkinių plotas ir 2,3802 ha kitos žemės plotas. Pažymėtina, kad pats ūkio pastatas yra pastatytas ne miško žemės ploto dalyje. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir teismo, kuris buvo nuvažiavęs į vietą ir apžiūrėjo ginčijamą ūkio pastatą (b.l. 117). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ūkio pastatas pastatytas buvusios sodybos vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ūkio pastatas nėra neteisėtas ar pastatytas savavališkai, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymu, jis yra nesudėtingas statinys, kuriam Statybos įstatymo 23 str. numatyti statybą leidžiantys dokumentai yra nereikalingi. Tačiau ūkinio pastato statybą neteisėta daro tai, kad jis pastatytas žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio.

Pagal Miškų įstatymo 4 str. 3 d. 2 p., privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Ieškovės ir jos sutuoktinio žemės sklypo padalijimo procedūra jau yra pradėta vykdyti.

2011-12-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 44VĮ-(14.44.2)-1036 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo“ (b.l. 100). Šiuo įsakymu ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo leista rengti 9,2778 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinisformavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį žemės sklypo padalijimą į du žemės sklypus, atidalijant žemės ūkio naudmenas iš miško valdos, suformuojant atskirus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus. 2011-12-30 buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 44L-47 (b.l. 102). 2012-01-30 buvo užsakytas 9,2778 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas bei sumokėtas avansas (b.l. 101, 103).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR. 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 52 punkte nustatyta, kad kai nustatoma, kad Statinio statyba nėra savavališka ar nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, Inspekcija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl įpareigojimo Statytojui per nustatytą terminą pagal teisės aktų reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius, teisės aktų reikalavimus; jeigu Statytojas per nustatytą terminą neįvykdo administraciniame akte nurodytų įpareigojimų, Inspekcija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nustatyto įpareigojimo įvykdymo termino pabaigos kreipiasi į teismą dėl šio įpareigojimo vykdymo. Tuo tarpu atsakovė, surašydama reikalavimą ieškovei dėl pastatyto ūkio pastato ir vadovaudamasi minėtu 52 punktu, ne tik kad nenustatė termino įpareigojimui pašalinti trūkumus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, bet ir iš karto pareikalavo nugriauti ūkio pastatą, kuris nėra neteisėtas ir kurio statyba nėra savavališka.

Statybos įstatymo 28 str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Šios bylos atžvilgiu aktualus ir proporcingumo principas reiškiantis, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Šiuo atveju, esant tokiai situacijai, kai pastatas nors ir yra pastatytas miškų ūkio paskirties žemėje, tačiau kai yra galimybė jo statybą įteisinti padalijant žemės sklypą ir kai jau yra pradėta žemės sklypo padalijimo procedūra, pastato nugriovimas būtų per skubotas. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovei ir jos sutuoktiniui dėl kokių nors priežasčių nepavyktų padalinti jų žemės sklypo į du atskirus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, atsakovei nėra draudžiama surašyti dar vieną pakartotinį reikalavimą dėl ūkio pastato nugriovimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2011-09-30 reikalavimas (23.39)-RE-594 dėl pastatyto ūkio pastato Smėliankos Vs., Širvintų raj. naikinamas.

Šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2011-09-30 reikalavimo Nr. (23.39)-RE-594 dėl pastatyto ūkio pastato Širvintų raj. galiojimas ir vykdymas. Pagal CPK 150 str. 3 d., jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi sprendimu ieškinys yra tenkinamas visiškai ir minėtas reikalavimas yra panaikinamas, 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2011-09-30 reikalavimą (23.39)-RE-594 dėl pastatyto ūkio pastatoŠirvintų raj.

2012 m. balandžio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Irina Serafin