- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-06
- Bylos Nr.
- e2YT-12519-419/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01306-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- M. T.
- Suinteresuotas asmuo
- S. R., J. J., I. B., V. T., A. K., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys S. R., J. J., I. B., V. T., A. K., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. T. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:
1) R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2) M. T. priėmė savo tėvo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. R., J. J., I. B., V. T. atsiliepimuose į M. T. pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į M. T. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. T.. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina M. T. mirė būdama santuokoje su R. T.. Pastarasis mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai iš viso turėjo septynis vaikus: tai pareiškėja M. T., S. R., V. T., J. J., I. B., M. T. (miręs (duomenys neskelbtini)), ir V. T. (miręs (duomenys neskelbtini)). Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Česlava Bogdiun 2014-11-10 raštu paliudijo, kad paveldėjimo bylos po M. T. ir R. T. mirties užvestos nebuvo. Testamentų registre jų palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. M. T. ir R. T. santuokos metu įgytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, kad palikimas po M. T. mirties atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl jos palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, matyti, kad po M. T. mirties jos įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau ją pergyvenęs sutuoktinis R. T. prižiūrėjo po jos mirties likusį turtą, t. y. liko toliau gyventi jų bendrai įsigytame gyvenamajame name, prižiūrėjo šį namą, tvarkė šalia esančią aplinką ir tokiu būdu priėmė visą sutuoktinės palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo, niekas kitas palikimo po M. T. mirties nepriėmė.
Taigi yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Minėta, kad R. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo palikimui priimti taikytinos šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos.
CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad M. T. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti tėvo palikimą, kadangi liko gyventi tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame name. M. T. mokėjo mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas, šiame name deklaruoja savo gyvenamąją vietą ir tokiu būdu išreiškė valią priimti tėvo palikimą. R. T. pirmos eilės įpėdiniai – vaikai S. R., J. J., I. B., V. T. teismui pateiktuose atsiliepimuose sutiko, jog tėvo palikimą faktiškai priėmė tik M. T., jai pretenzijų dėl to nereiškė.
Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. T. priėmė savo tėvo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. T. priėmė savo tėvo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.