Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-11-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-13230-674/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
e2YT-13230-674/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00966-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
R. Ž.
Suinteresuotas asmuo
J. Ž., A. Ž., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM Raseinių skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13230-674/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00966-2019-7)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Ž., A. Ž., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM Raseinių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo tikslu prašo nustatyti dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. Ž. po jo tetos B. B. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal tetos 2000 m. birželio 2 d. testamentu išreikštą valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą - žemės sklypą, esantį Daujotu k., Ariogalos sen., Raseinių r. sav.

2. Pareiškėjas pareiškimu ir patikslintu pareiškimu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo teta B. B.. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį 2000 m. birželio 2 d. Testamentu B. B. po savo mirties paliko Pareiškėjui. Po tetos mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas jo tetai priklausiusį nekilnojamąjį turtą priėmė pagal tetos valią, išreikštą testamentu, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir tvarkyti. Pareiškėjas taip pat perėmė visus su minėtu žemės sklypu susijusius dokumentus. Nurodė, kad nors palikimą sudaro ne gyvenamoji patalpa, o dirbamos žemės sklypas, pareiškėjas jį faktiškai valdo kaip savo nuo 2003 metų, tai yra dar palikėjai būnant gyvai, laiko save šio žemės sklypo savininku, dirba žemę ir kol buvo siunčiamos sąskaitos apmokėti žemės mokestį, tol jis pats ir mokėjo. Pareiškėjas yra ūkininkas, todėl kasmet už šį žemės sklypą teikia paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paramai gauti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl teisinių žinių stokos po savo tetos mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė, nes tikėjo, jog tetos paliktas testamentas yra pagrindinis dokumentas, liudijantis, jog nuosavybės teisė po testatorės mirties perėjo jam ir dokumentų pas notarą papildomai tvarkytis nėra būtina. Testamentas buvo patvirtintas 2000 m. birželio 2 d., yra paskutinis ir nepakeistas iki B. B. mirties. Atsitiktinai sužinojęs apie tai, kad dėl palikimo priėmimo ir nuosavybės teisės perėjimo įpėdiniui būtina kreiptis į notarą, 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Notaro biurą dėl tetos palikimo priėmimo, tačiau notaras paaiškino, jog jis nebegali priimti savo tetos palikimo, kadangi yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą jos palikimui priimti, ko pasėkoje privalo kreiptis į teismą dėl šio juridinio fakto nustatymo. Jeigu paaiškėtų, kad yra kito nekilnojamojo ar kilnojamojo B. B. turto, pareiškėjas į pagal įstatymą teisėtai pirmosios eilės įpėdiniams priklausantį paveldimą B. B. turto dalį nepretendavo ir nepretenduoja. Kitų į palikimą galinčių pretenduoti asmenų nėra.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu nurodė, kad sutinka su R. Ž. pareiškimu ir prašo jį tenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

5. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu nurodė, kad sutinka su R. Ž. pareiškimu, dėl jo mamos B. B. 2000 m. birželio 2 d. testamentu išreikšta valia. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM pateikė atsiliepimą, kur nurodė, kad sutinka, kad teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėji jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad palikėja B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Kauno sprendimu Nr. 72/13474, B. B. atkurta nuosavybės teisė į 3,06 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,31 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Palikėjai B. B. nuosavybės teise priklausė 3,31 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2000 m. vasario 11 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-1149. Pridedama Žemės sklypo planas. B. B. 2000 m. birželio 2 d. sudarytu testamentu, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko R. Ž.. Nėra duomenų, kad vėliau ši testatorės valia būtų pakeista. Kėdainių rajono 2 – sasis notarų biuras 2019-09-30 nutarimu atsisakė priimti R. Ž. pareiškimą palikimui priimti, mirus (duomenys neskelbtini), testatorei B. B., kadangi buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Paveldėjimo byla užvesta, palikimą priėmė mirusiosios sūnūs J. B. ir A. B.. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš pateiktų pažymų matyti, kad daugiau paveldėtojų nėra. Pareiškėjas pareiškimu ir patikslintu pareiškimu nurodė, kad jis nuolat naudojosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina į bylą pareikti rašytiniai įrodymai: R. Ž. 2002 m. birželio 12 d. įregistravo ūkininko ūkį; R. Ž. 2003 m. 2004 m. mokėjo žemės mokestį; teikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas - 2015-2019 metai.

8. Pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą po B. B. mirties yra jos sūnūs J. B. ir A. B.. (CK 5.11 str.). Kurie yra įstatymų nustatyta tvarka priėmę palikimą, Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Kartu su pirmos eilės įpėdiniai pagal testamentą turtą turėtų paveldėti ir R. Ž. (CK 5.19 str.) Jis į notarų biurą per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė.

9. Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visu turtu ar jo dalimi, laikomi priėmusiais palikimą. Palikėja B. B. buvo surašiusi testamentą, kuriuo 3,31 ha žemės sklypą, esantį Daujotų k., Raseinių r. sav., paliko R. Ž.. Kitas turas paveldėtas palikėjos sūnų pagal įstatymą (CK 5.22 str.) Pareiškėjas nurodė, kad jis nepretendavo ir nepretenduos į kitą B. B. priklausiusį turtą. Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjos sūnūs kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tik nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. R. Ž. prašymas dėl paveldėjimo nepriimtas, nes praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimt. Kaip pareiškėjas nurodė, jis manė, kad testamentu žemės sklypas jam paliktas ir tai yra pagrindinis dokumentas liudijantis, jog nuosavybės teisė po testatorės mirties perėjo jam – dokumentų pas notarą papildomai tvarkyti nėra būtina. Pareiškime nurodė, kad dar iki testatorės mirties jis naudojosi šiuo žemės sklypu, teikė prašymus dėl paramos, mokėjo žemės mokestį. Iš aptarto matyti, kad pareiškėjas perėmė palikėjos turtą, juo naudojasi kaip savu, jį valdo ir juo disponuoja.

10. Byloje nepateikiama duomenų, kad minimas turtas (žemės sklypas) būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. R. Ž. po B. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

11. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėjas turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad R. Ž. po savo B. B. mirties perėmė jai priklausantį turtą (žemės sklypą), jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi iki šiol.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal B. B. 2000 m. birželio 2 d. testamentu išreikštą valią, pradėdamas šį turtą (žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) faktiškai valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė