- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-381-165/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Advokatai
- Vytautas Valašinas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. L. gynėjo advokato Vytauto Valašino skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 8 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe kartu su R. T., S. L. ir M. R. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2017 m. vasario 3 d. tarpusavyje pasiskirstę užduotimis ir vaidmenimis susitarė, kad neteisėtai kontrabandos būdu pergabens labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - MDMA, iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurią betarpiškai įgis ir gabens S. L.. Tuo tikslu R. T., M. R. padavė pinigines lėšas - 150 eurų skirtus S. L. lėktuvo bilietams įsigyti, po ko M. R. tęsdamas nusikalstamus veiksmus internetu užsakė bilietus ir S. L. perdavė R. T. duotas pinigines lėšas. Tokiu būdu 2017 m. sausio 30 d., apie 14.18 val. S. L. įsigijo lėktuvo bilietą į Nyderlandų Karalystę Eidhoveno miestą. Po ko, D. L., R. T. ir M. R. iki 2017 m. vasario 2d. rūpinosi piniginėmis lėšomis skirtomis psichotropiniai medžiagai įsigyti. D. L. gavęs pinigines lėšas - 7 000 eurų, 2017 m. vasario 2d., apie 00:30 val., Panevėžyje, prie parduotuvės AIBĖ, adresu (duomenys neskelbtini), jas perdavė M. R., o šis tęsdamas nusikalstamus veiksmus šias pinigines lėšas perdavė S. L. ir 2017 m. vasario 2d., apie 04.00 val., pastarąjį, automobiliu VW PASSAT valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu R. T., nugabeno į Vilniaus oro uostą, iš kur tą pačią dieną apie 07.10 val., šis lėktuvu išskrido į Nyderlandų Karalystę Eidhoveno miestą. Ten ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2017 m. vasario 2-3 d., tikslesnis laikas nenustatytas, nenustatytoje Nyderlandų Karalystės vietoje, S. L. už D. L. parūpintas pinigines lėšas - 7 000 eurų, pardavė labai didelį kiekį - 1,119 kg., psichotropinės medžiagos - MDMA, kurią įgijęs paslėpė specialiai liemenėje įrengtoje slėptuvėje skirtoje slėpti ir gabenti psichotropinę medžiagą. Po ko S. L. vykdydamas išankstinį susitarimą su D. L., M. R. ir R. T., D. K. vairuojamu automobiliu MERSEDES BENZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės, Roterdamo miesto, (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvos Respubliką ir įgytą psichotropinę medžiagą 2017 m. vasario 3 d., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo per Kalvarijos sienos kirtimo punktą įvežė į Lietuvos Respubliką, kurią toliau gabeno iki Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, kur 2017 m. vasario 3 d. apie 23.10 val., buvo sulaikytas Panevėžio AVPK KP ONTV pareigūnų, kurie minėtą psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. vasario 8 d. D. L. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi kaltinamajam D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 8 d., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo D. L. gynėjas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam D. L. švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes skundžiamoje nutartyje nurodyti bylos duomenys yra nepakankami išvadai, jog D. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Teigia, kad D. L. kaltė grindžiama tik M. R. parodymais. Būtina įvertinti tai, ar M. R. parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys, ar M. R. neapkalba kito asmens, siekdamas, kad baudžiamasis persekiojimas jam būtų nutrauktas. Be to, M. R. parodymuose išsakė tik savo prielaidas, kad D. L. galėjo dalyvauti nusikaltimų padaryme.
4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje pateikti duomenys apie tai, jog D. L. turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su šeima. Šias aplinkybes nutartyje pripažino ir teismas, tačiau konstatavo, jog kaltinamojo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Nutartyje nepasisakoma kuo esantys D. L. socialiniai ryšiai yra ydingi, kad jų negalima pripažinti tvirtais. Teismas D. L. komandiruotę į Prancūziją vertino kaip jo bandymą pasislėpti, tačiau neįvertino, kad D. L. nuo 2014-10-10 iki jo suėmimo dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įmonės buvo komandiruotas į Prancūziją. Apie D. L. komandiruotės aplinkybes ikiteisminiame tyrime parodymus davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pasak gynėjo, teismo išvada, kad D. L. negalėjo vykti į komandiruotę, nes važiavo be šeimos, yra nepagrįsta ir neteisinga. Tai, kad asmuo vyksta į komandiruotę užsienyje negali būti pripažįstama aplinkybe, leidžiančia teigti, kad asmuo į užsienį vyksta su tikslu pasislėpti. Gynėjas nurodo ir tai, jog būtina įvertinti, ar D. L. žinojo apie kitų asmenų sulaikymą, kada tai įvyko ir, ar buvo pagrindas D. L. dėl to bėgti iš Lietuvos. Komandiruotės laikas su darbdaviu buvo suderintas dar 2017 m. sausio pabaigoje, vasario 3 d. priimtas įsakymas komandiruoti jį į Prancūziją. D. L. yra davęs išsamius parodymus ką jis veikė Panevėžyje vasario 3-8 dienomis, tuo laikotarpiu jo niekas neieškojo. Jis buvo su šeima savo namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Tai, kad vasario 4-5 d. buvo suimti kiti kaltinamieji, neįtakojo D. L. išvykimo į komandiruotę vasario 8 d. Skundžiamoje nutartyje kita svarbia aplinkybe, dėl ko manoma, jog D. L. bėgs (slėpsis), nurodomas ankstesnis D. L. teistumas Italijoje, jo paieška per Interpolą. Pasak gynėjo, vertinant šias aplinkybes būtina atsižvelgti į tai, kad byloje pateikta tik pažyma, jog 2002 m. D. L. buvo sulaikytas Italijoje dėl vogtų daiktų (motorolerių) laikymo, o 2011-03-08 Veronos Tribunolo (Italija) nubaustas už vogtų motorolerių laikymą. Duomenų, kad D. L. ieškojo Interpolas, byloje nėra. D. L. 2002 m. padaryti nusižengimai Italijoje nereiškia, kad šioje šalyje kaltinamasis turi nusikalstamų ryšių, slėpsis šioje šalyje ar darys naujus nusikaltimus. Lietuvoje D. L. nėra teistas. Gynėjas nurodo ir tai, kad D. L. šeima yra paėmusi kreditą būsto sąlygoms pagerinti, ši aplinkybė, pasak gynėjo, parodo, kad D. L. yra įsipareigojęs šeimai ir jo bėgimas (slėpimasis) užsienyje sugriautų šeimos gerovę. Byloje nėra duomenų apie D. L. ryšius su užsienyje gyvenančiais asmenimis. Gynėjo nuomone, teismas, vadovaudamasis vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo ir sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės kriterijumi, nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
4.3. Skunde gynėjas nesutinka ir su skundžiamos nutarties išvada, jog yra pagrindas manyti, kad D. L. gali daryti naujus nusikaltimus, išvardintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Duomenų, kad nors vieną iš šių nusikaltimų D. L. būtų grasinęs padaryti ar pasikėsinęs padaryti ir/ar grasinęs, pasikėsinęs padaryti kokius nors kitus nusikaltimus, byloje nėra. Teismas nurodydamas, kad D. L. siekė nusikalstamu būdu gauti lėšų pragyvenimui, neatsižvelgė į tai, kad D. L. turėjo nuolatinį darbą, dirba ir jo žmona. Byloje nėra duomenų, kad D. L. anksčiau būtų siekęs pragyventi ne iš su darbo santykiais pajamų. Taip pat byloje nėra duomenų dėl D. L. nuteisimo už 2002 m. įvykius, neaišku, ar D. L. buvo paskirta kriminalinė bausmė, ar administracinė nuobauda.
4.4. Gynėjas taip pat nurodo, kad teismas nepateikė motyvų kodėl įmokėtas 7000 Eur užstatas neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis jo sąlygų. Suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos įpareigoja teismą pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą nutartyje nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Šiuo atveju, pratęsdamas suėmimo terminą, teismas nesvarstė galimybės paskirti D. L. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
4.5. Skunde nurodoma, kad D. L. yra suimtas jau ilgą laiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 punkte akcentuojama, jog teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas. Gynėjo nuomone, šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių D. L. turi būti laikomas suimtas ilgą laiko tarpą. D. L. suėmimo termino pratęsimas, kai byloje nėra išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintoms asmens teisėms į laisvę ir saugumą, bei BPK 119, 121 ir 122 straipsnių nuostatoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Be to, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą.
5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką.
8.1. Nors kaltinamojo gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodyti bylos duomenys nepakankami D. L. kaltei dėl inkriminuojamų nusikaltimų pagrįsti, teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, M. R. (apklausto įtariamuoju bei liudytoju) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas bei jo priedai, kaltinamojo R. T. (apklausto įtariamuoju) parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, taip pat kiti baudžiamosios bylos duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.
9. Panevėžio apygardos teismas kaltinamajam D. L. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, šie suėmimo termino pratęsimo pagrindai nustatyti teisingai, jie nėra išnykę.
9.1. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo/kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9.2. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas D. L. suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Teismas atsižvelgė ir į D. L. charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenys patvirtina, kad D. L. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo. Nors kaltinamasis 2017 m. vasario 8 d. policijos pareigūnų buvo sulaikytas jam išvykstant į Prancūziją, tačiau bylos duomenys rodo, jog į šią šalį jis vyko komandiruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ši aplinkybė neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog į užsienį jis vyko turėdamas tikslą pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau būtina įvertinti, kad D. L. ne kartą baustas administracine tvarka (nuobaudos šiuo metu nebegalioja), teistas užsienio valstybėje – Italijos Veronos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu pripažintas kaltu dėl prekybos vogtomis prekėmis, nusikalstama veika buvo padaryta 2002 m. liepos 23 d. Šios aplinkybės charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Tarptautinis D. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Šių aplinkybių visuma, nepaisant to, jog kaltinamasis D. L. saistomas pakankamai tvirtais ryšiais su gyvenamąją aplinka, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Tuo pačiu pažymėtina, jog D. L. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo.
10. Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą teismas pagrindė baudžiamojoje byloje esančiai faktiniais duomenimis. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad D. L. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai organizuoti. D. L. kaltinamas nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimu ir gabenimu kontrabandos būdu. Nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas D. L., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. L. pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atsižvelgė ir į gynėjo skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo šeimine ir turtine padėtimi, tačiau pagrįstai sprendė, kad jos nepaneigia šio teismo nustatyto suėmimo pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. L. būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
11. Kaltinamojo gynėjas teisus skunde nurodydamas, kad kardomoji priemonė – suėmimas D. L. taikoma jau ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Aptariamu atveju taikoma kardomąją priemone D. L. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas D. L., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.
12. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti D. L., nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo teismo, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo konkrečiu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo D. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės, tame tarpe ir 7 000 Eur užstatas ir (ar) švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.
13. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo D. L. gynėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo D. L. gynėjo advokato Vytauto Valašino skundą atmesti.
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi kaltinamajam D. L. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.