Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios I. S. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas nuteistosios I. S. prašymas dėl paskirtųjų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistoji I. S. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą subendrinti jai Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, paskirtąsias bausmes su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi.

Nuteistoji I. S. skunde atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. nuosprendyje neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“. Šį nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad I. S. nuosprendžio priėmimo metu buvo vieniša motina, auginanti nepilnametę dukrą, ir nepagrįstai jos atžvilgiu netaikė pirmiau minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistosios gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pirmiau nurodyta bausmių bendrinimo taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad I. S. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, nuteista pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. 2009 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė antrąjį apkaltinamąjį nuosprendį I. S. atžvilgiu, nuteisdamas ją pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtąja laisvės atėmimo bausme ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. Priimant Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo I. S. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu penkeriems metams, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2010 m. kovo 9 d. nuosprendį, pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės nesubendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtosiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Tuo tarpu, įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. ir 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiams, Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisingai šiais nuosprendžiais paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes subendrino, taikydamas dalinio sudėjimo būdą. Nuteistosios I. S. skundo reikalavimą šiais nuosprendžiais paskirtąsias bausmes subendrinti taikant apėmimo būdą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas, kuomet taikomas bausmių apėmimo būdas. Tokie atvejai yra, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimtiems metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena veika pažeidžiami keli skirtingi BK specialiosios dalies straipsniai. Idealiąją sutaptį gali sudaryti atvejai, kai: padaryta pavojinga veika atitinka keliuose skirtinguose BK straipsniuose aprašytus požymius; viena veika sukelia kelis pavojingus padarinius, kurių neapima vienas BK straipsnis. Šiuo atveju I. S. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. ir 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiais nuteista už vienarūšes nusikalstamas veikas (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį), padarytas skirtingu metu ir skirtingomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, šios pirmiau minėtais nuosprendžiais I. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsakydama į nuteistosios skundo argumentus, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. ir 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiais inkriminuotos nusikalstamos veikos yra vienas tęstinis nusikaltimas, atkreipia I. S. dėmesį į tai, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimą išsprendė baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje iš esmės išnagrinėjęs teismas, priimdamas galutinį procesinį dokumentą. Šiuo atveju Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu nustatė, kad I. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Nuteistoji I. S. , nesutikdama su šia apygardos teismo išvada, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, I. S. šia teise nepasinaudojo, o iš atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą matyti, kad ji su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu sutiko ir prašė palikti jį nepakeistą. Tuo tarpu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumas ir teisėtumas nekvestionuojami.

Nėra pagrindo tenkinti ir I. S. skundo reikalavimo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jos atžvilgiu pritaikytos Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ nuostatos. Pagal šio įstatymo 14 straipsnį, amnestiją taikančios ir vykdančios institucijos yra teismai – asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, ir amnestijos komisijos – kuomet asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 29 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir priėmus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, visi klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ taikymo spręstini amnestijos komisijoje.

Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.