Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3319-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
1-3319-929/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31488-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
R. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3319-929/2018Proceso Nr. 1-01-1-31488-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.2.20.13.; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d. ir 243 str.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č., 2017 m. birželio 23 d., apie 23.20 val., Vilniuje, Kirtimų g. 29, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,39 promilės etilo alkoholio).

Be to, R. Č., būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 str. 7 d. numatytą veiką pagal laidavimą, kuria jam uždrausta naudotis specialiomis teisėmis – vairuoti transporto priemones 2 metus, tyčia, be pateisinamų priežasčių 2018 m. birželio 15 d., 15.40 val., adresu Vikingų g. vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Dėl BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymo paaiškino, kad 2017 m. birželio 23 d., apie 21.30 val., jis atskrido iš Ukrainos iš atostogų. Iki pietų išgėrė vieną 0,5 l talpos skardinę alaus. Mašiną prieš kelionę buvo palikęs prie oro uosto. Po skrydžio atsisėdo į savo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje iš oro uosto Kirtimų g. link degalinės "Lukoil", kur turėjo susitikti su draugu. Jautėsi normaliai. Važiuodamas Kirtimų g., išgirdo, kad jį su garsine signalizacija bei švyturėliais stabdo policijos pareigūnai. Sustojo. Jo paprašė praeiti į tarnybinį automobilį, kur liepė pūsti į alkotesterį. Pripūtė virš 2 promilių. Nesitikėjo, kad viršys leistiną 0,4 promilių normą. Kaip minėjo, sustabdymo dieną vartojo tik vieną 0,5 l talpos skardinę alaus. Bet būdamas atostogose Ukrainoje apie savaitę vartojo ten alkoholį: ir namų vyną, ir alų. Po pūtimo jį pristatė į narkologinį centrą, kur jis pridavė tyrimui kraują. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Dėl BK 243 str. numatytos nusikalstamos veikos parodė, kad 2018 m. birželio 15 d. jo paprašė draugas D. R.pavažiuoti į Vilniaus oro uostą, kad padėtų perduoti daiktus. D. tuo metu negalėjo važiuoti savo automobiliu, nes, kiek suprato, jo automobiliui kažkas atsitiko, o kas tiksliai, nežino, nes jo neklausė. D. žinojo, kad jis vairuoti negali, todėl D. vairavo jo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus oro uostą. Automobilį pasistatė išvykimo terminale. Tai buvo apie 15.30 val. Jis liko laukti automobilyje, kol D. nubėgo perduoti siuntos. D. dėl kažkokių priežasčių užtruko. Žinodamas, kad automobiliui stovėti daugiau nei 10 min. išvykimo terminale draudžiama, jis nusprendė jį perstatyti tam, kad negautų baudos. Jam sėdus už automobilio vairo ir pavažiavus link automobilių aikštelės, jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, suvokia, kad negali vairuoti automobilio, bet tai padarė norėdamas nepažeisti parkavimo taisyklių (b. l. 46, 160).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Olegas Gumovskis nurodė, kad 2017 m. birželio 23 d. jis dirbo Vilniaus AVPK KPV KPR 2-os kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio pareigose, kartu su vyriausiuoju patruliu Vitalijumi Ščiglo. Apie 23.20 val. iš Vilniaus VPK operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad nuo Laisvės pr. link Gariūnų važioja automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Kirtimų g. ties 29 pastatu pamatė minėtą automobilį. Automobilis buvo sustabdytas švyturėlių ir garso signalo pagalba. V. Ščiglo priėjo prie automobilio. Pamatė, kaip jis paima iš vairuotojo dokumentus ir kartu su vairuotoju ateina į jų tarnybinį automobilį. Automobilyje iš dokumentų suprato, kad minėtą automobilį VW Passat vairavo R. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiūlė jam nustatyti apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2.64 promilės girtumas. R. Č. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jis davė kraują tyrimui (b. l. 25, 38).

Pareigūno Olego Gumovskio 2017 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė ir liudytojo apklausos metu (b. l. 10).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad 2017 m. birželio 23 d., 23.28 val., R. Č. nustatytas 2,64 prom. girtumas (b. l. 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2017-06-26 – 2017-06-28 išvadoje Nr. T-A 6237/2017(01) nurodyta, kad R. Č. kraujyje, paimtame 2017-06-23, 23.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,39 promilės etilo alkoholio (b. l. 40).

VĮ "Regitra" duomenimis automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. Č.(b. l. 12).

VšĮ "Emprekis" duomenimis vidutinė automobilio „VW Passat“ kaina Lietuvoje yra 11050 Eur (b. l. 13).

2017 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (įsiteisėjusia 2018-01-12) R. Č., vadovaujantis BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 7 d., perduodant jį pagal laidavimą dvejiems metams, o ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31488-17 R. Č. atžvilgiu nutrauktas. Vadovaujantis BK 68 str., 71 str., ir 72 str. R. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, viena jų uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2018 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė R. Č. apeliacinį skundą (b. l. 99-101, 121-124).

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2018 m. liepos 24 d. pranešime Nr. V5-9672 nurodyta, kad probacijos tarnybos turimais duomenimis R. Č. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, kadangi jis, 2018-06-15, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę, automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko yra nubaustas administracine tvarka (b. l. 135).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018-07-11 nutarimu Nr. 10-ANR-N-18674-2018. R. Č. paskirta 450 eurų bauda už ANK 424 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą dėl to, kad jis, 2018 m. birželio 15 d., apie 15.40 val., Vilniuje, Vikingų g., vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę (b. l. 142).

2018 m. liepos 23 d. R. Č. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 2018-06-15 vairavo automobilį, nes privalėjo perstatyti jį iš draudžiamos statyti vietos. Automobilį pervarė trumpą atstumą, nesukeldamas pavojaus (b. l. 145).

2018 m. liepos 27 d. prokuroro nutarimu nutarta atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. IT 01-1-31488-17, pradėtą ir nutrauktą pagal BK 281 str. 7 d., kadangi R. Č., nesibaigus jo laidavimo terminui, įtariamas padaręs naują nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija šis prokuroro nutarimas buvo patvirtintas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmestas R. Č. gynėjo advokato skundas ir 2018 m. liepos 27 d. prokuroro nutarimas, patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucija, paliktas galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 7 d. ir 243 str., įrodyta.

Pagal BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o pagal BK 243 str. atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Kaltinamasis R. Č. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2017 m. birželio 23 d., jis vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš tai buvo vartojęs alkoholio. 2018 m. birželio 15 d. su draugu važiavo į Vilniaus oro uostą, draugas vairavo jo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo draugui pastačius automobilį laikinoje stovėjimo vietoje ir laiku negrįžus, nors ir žinodamas, kad jam automobilio vairuoti negalima, jis nusprendė automobilį perstatyti taip, kad negautų baudos, todėl sėdo už automobilio vairo ir pavažiavo link automobilių stovėjimo aikštelės, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojo O. Gumovskio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir tarnybiniu pranešimu, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu šaknele, specialisto išvada, Vilniaus probacijos skyriaus pranešimu ir kita bylos rašytine medžiaga. Remdamasis aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad R. Č., 2017 m. birželio 23 d., vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta 2,39 prom. etilo alkoholio. Ši kaltinamojo R. Č. veika atitinka BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, kaltinamasis R. Č., privalėdamas vykdyti 2017-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – 2018 m. birželio 15 d., tyčia vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikė, tokia jo veika atitinka BK 243 str. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti siūlomą baudą ir leisti ją sumokėti dalimis, bei palikti prieš tai teismo paskirtą dviejų metų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą (b. l. 170-172).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. Č. – neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą.

Nustatant baudos dydį už R. Č. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., atsižvelgtina į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų). Kadangi R. Č. BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė 2017 m. birželio 23 d., t. y. dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, šis kaltinamojo padėtį sunkinantis teisės aktas atgal netaikomas, ir jam skirtinos baudos dydis dalyje dėl BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo skaičiuotinas taikant iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinių bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur. Be to, atsižvelgiant į tai, kad R. Č. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d. padarė iki BK 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcijos įsigaliojimo, kuriame numatytas baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, minimumas – 50 MGL, nustatant baudos bausmės dydį už šio nusikaltimo padarymą jam taikytina 2011-04-21, įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą nebuvo numatytas. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus tai, kad kaltinamasis R. Č. iki 2017 m. birželio 23 d. nusikaltimo padarymo nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka, bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 75 MGL (2824,5 Eur) dydžio bauda.

Nustatant baudos dydį už R. Č. padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 str., atsižvelgtina į tai, kad šis baudžiamasis nusižengimas padarytas jau po 2018 m. sausio 1 d., todėl skiriant baudą už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą vadovaujamasi jo padarymo metu jau galiojusiu nauju MGL dydžiu (50 eurų) ir baudos, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, minimumu. Teismo vertinimu, R. Č. padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą nagrinėjamu atveju atitiktų ir bausmės tikslus pasiekti padėtų mažesnis baudos dydis, nei siūlo prokuroras, todėl R. Č. už BK 243 str. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.

Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 ir 3 d. numatyta tvarka, jas visiškai sudedant.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kaltinamojo prašymo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis pažymėtina, kad, teismas gali, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 str. 2 d. numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Tačiau kaltinamasis savo prašyme nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių jam paskirtą baudą turėtų būti leistina mokėti per ilgesnį, nei įstatyme nustatytą terminą. Teismo turimais duomenimis kaltinamasis R. Č. yra dirbantis, vykdantis individualią veiklą, teismas neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, tokiu būdu bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, kad R. Č. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko jam paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą 2 mėnesių terminą būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo prašymas išdėstyti jam paskirtą baudą netenkintinas.

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pažymi, kad R. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, jam nustatytas girtumo laipsnis (2,39 prom.) gerokai viršija vidutinę neblaivumo ribą (1,5 prom.) ir yra artimas sunkaus neblaivumo ribai (2,50 prom.). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, kaltinamajam R. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartimi, kuria jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 str. 7 d. numatytą veiką pagal laidavimą, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, tačiau jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikė. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad šiuo atveju yra tikslinga nustatyti prokuroro siūlomą ilgesnį uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą – trejus metus (maksimalus terminas, nustatytas BK 68 str. 2 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Todėl uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo jo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

Pagal BK 72 str. turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. R. Č. BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamojo R. Č. padarytas KET pažeidimas laikomas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, bei visuomenės saugumui. Esant tokioms aplinkybėms, BK 72 str. numatytas turto konfiskavimas yra proporcingas, atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl ši baudžiamojo priemonė jam skirtina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartimi R. Č., be kita ko, buvo skirta ir BK 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria nutarta konfiskuoti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau akivaizdu, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo įvykdyta, kadangi R. Č. 2018 m. birželio 15 d., vairuodamas tą patį automobilį, padarė naują nusikalstamą veiką. Teismo gautais duomenimis iš VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro, minėto automobilio valdytojas-savininkas iki šiol yra R. Č., transporto priemonė yra įregistruota ir jai leidžiama dalyvauti viešajame eisme. Dėl šių priežasčių automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. ir skirti jam bausmę – 75 MGL (2824,5 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str. ir skirti jam bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d. paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 105 MGL (4324,5 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. skirti galutinę bausmę – 70 MGL (2883 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., R. Č. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., konfiskuoti valstybės naudai R. Č. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškint R. Č., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių terminą po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras