Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-3709-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25278492787.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. (toliau – ir pareiškėjas) Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-3709-2025 (toliau – ir nutarimas; skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25278492787 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 406 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. liepos 12 d., apie 13.40 val., sustabdytas patikrinimui pramoginis laivas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. L., patikrinus asmens dokumentus, nustatyta, kad A. L. turi ISSA (International Sailing Schools Association) išduotą laivavedžio pažymėjimą, tačiau ISSA nėra įtraukta į valstybių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų sąrašą, todėl šios organizacijos išduoti pažymėjimai Lietuvoje negalioja, ir jų turėtojai neturi teisės valdyti pramoginių laivų Lietuvos vidaus vandenyse. Nutarimu pareiškėjui paskirta 140 Eur dydžio bauda (b. l. 20–21).

Pareiškėjas A. L. pateikė teismui skundą dėl Institucijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-3709-2025, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skundu pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kadangi, pareiškėjo teigimu, jis neranda jokio įstatymu pagrįsto straipsnio, nurodančio, jog tokio tipo laivavedžio pažymėjimas Lietuvoje negalioja, taip pat nėra ir įstatymų bazės, nurodančios, kokie tiksliai laivavedžio pažymėjimai Lietuvoje galioja ir kokie ne. Paskambinus bei parašius elektroninius laiškus į Lietuvos transporto saugos administraciją, jie į šiuos klausimus atsakyti taip pat negalėjo. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, jog Lietuvoje galioja Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Pareiškėjo nuomone, jo turimas ISSA išduotas laivavedžio pažymėjimas atitinka Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40 ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra nurodyta, kad būtent šios institucijos išduodami laivavedžio pažymėjimai negalioja (b. l. 4–5).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad ANK 406 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už vidaus vandenų transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones, vidaus transporto priemonių vairavimą, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, perdavimą vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniui. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – VVTK) 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmenų ratas, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. VVTK 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Analizuojant VVTK 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatą, svarbu išskirti šiuos esminius aspektus, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja: 1) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija; 2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija; 3) šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40 (toliau – ir Rezoliucija Nr. 40), kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Kiekvienu iš aukščiau nurodytų atvejų, pirmasis ir svarbiausias kriterijus, leidžiantis daryti išvadą, ar tam tikras laivavedžio pažymėjimas, išduotas kitoje valstybėje, galioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse – tai turi būti tarptautinis dokumentas. Šiuo atveju Pareiškėjas pateikė 2024 m. gegužės 17 d. jam International Sailing Schools Association (toliau – ISSA) išduotą laivavedžio pažymėjimą, kuris negali būti laikomas tarptautiniu dokumentu, nes ant jo nėra jokių tą įrodančių nuorodų. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos oficialiame interneto puslapyje (https://unece.org/icc-resolution-no-40#accordion_21) yra nurodytos visos valstybės, kurios yra priėmusios ir taiko Rezoliuciją Nr. 40. Svarbu paminėti, kad tarp šių valstybių yra tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtinė Karalystė. Šios valstybės išduoda tarptautinius kompetencijos vertinimo sertifikatus (toliau – ICC sertifikatas (angl. International certificate of competence), kurie gali būti išduodami kiekvienam, sėkmingai įgijusiam tam tikras nacionalines plaukiojimo licencijas arba atitinkantiems ICC žinių standartus ir praktines kompetencijas pagal Rezoliuciją Nr. 40. Tame pačiame Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos oficialiame interneto puslapyje tiek ties Lietuvos Respublika, tiek ties Jungtine Karalyste yra pateiktos ICC sertifikatų formos ir pavyzdžiai. Iš šių pavyzdžių (nepriklausomai nuo valstybės) matyti, kad ant jų aiškiai nurodyta, kad tai yra tarptautiniai sertifikatai (kvalifikacijos liudijimai). Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad konsoliduotame Rezoliucijos Nr. 40 leidime yra aiškiai nurodyta, kad išduodami ICC sertifikatai turi atitikti II arba III prieduose pateiktas formas. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjui Jungtinėje Karalystėje išduotas laivavedžio pažymėjimas neatitinka aukščiau nurodytų Jungtinėje Karalystėje išduodamų ICC sertifikatų pavyzdžių, ant Pareiškėjo turimo laivavedžio pažymėjimo nėra jokių nuorodų į tai, kad tai yra tarptautinis sertifikatas/pažymėjimas, be to, turimas laivavedžio pažymėjimas neatitinka Rezoliucijoje Nr. 40 II ir III prieduose nurodytos formos. Rezoliucijos Nr. 40 taikymo gairių (toliau – Gairės) G punkte nurodyta procedūra bei sąlygos, kurių turi būti laikomasi išduodant ICC sertifikatus. Tiesioginis Gairių G punkto vertimas: „Norėdamos išduoti ICC, vyriausybės pirmiausia turi įgyvendinti 40-ąją rezoliuciją. Tuomet jos gali paskirti kompetentingas institucijas ir patvirtintas įstaigas, kurios gali išduoti sertifikatą jų vardu“. Taigi, Gairių G punkto 13 d. nurodyta, kad valstybės, norėdamos išduoti ICC sertifikatus, pirmiausia turi priimti Rezoliuciją Nr. 40, po ko paskirti atsakingą instituciją bei patvirtintas įstaigas, kurios turi teisę išduoti ICC sertifikatus. Taip pat Gairių G punkto 13 d. papildomai nurodoma, kad valstybės ICC sertifikatus gali išduoti: 1) savo valstybės piliečiams; 2) valstybės rezidentams; 3) Šiaurės Amerikos piliečiams; 4) kitos valstybės, nesančios Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, piliečiams. Svarbi pastaba, kad ICC sertifikatas vieno valstybės, esančios Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, piliečiams ICC sertifikatus kita valstybė, taip pat esanti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, gali išduoti tik tada, jeigu asmuo įrodo, kad jis yra išduodančios šalies rezidentu. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Rezoliucijos Nr. 40 IV priede yra papildomai nurodytos visos valstybės, kurios yra priėmusios Rezoliuciją Nr. 40. Taip pat šiame priede yra aiškiai nurodytos kompetentingos institucijos, turinčios teisę išduoti ICC sertifikatus. Šiuo atveju Jungtinėje Karalystėje tokios institucijos yra: 1) The Royal Yachting Association (RYA); 2) British Water Ski and Wakeboard; 3) International Yachtmaster Training; 4) British Sub Aqua Club. Institucija atsiliepime pažymi, jog pareiškėjo pateiktas laivavedžio pažymėjimas ne tik kad nėra tarptautinis ir neatitinka nustatytos formos, kaip to reikalauja tiek VVKT 18 straipsnio 4 dalis, tiek Rezoliucija Nr. 40, bet ir išduotas tokios institucijos (ISSA), kurios nėra sąraše tarp tų institucijų, turinčių teisę išduoti ICC sertifikatus (b. l. 33–53).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. paaiškino, kad tuo metu, kai buvo sustabdytas, neturėjo su savimi laivavedžio pažymėjimo. Surašęs protokolą pareigūnas nurodė atsiųsti pažymėjimo nuotrauką el. paštu, ką jis (pareiškėjas) ir padarė, tačiau atsakymo negavo. Paskui protokolas buvo perrašytas. Po kurio laiko gavo nutarimą, su kuriuo nesutinka, nes nėra tokio straipsnio, kuris nurodytų, kad jo turimas ISSA išduotas pažymėjimas negalioja. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Jo laivavedžio pažymėjimas galioja Lietuvoje, daug kas Lietuvoje plaukioja būtent su tokiais pažymėjimais, tačiau nubaustas buvo tik jis. Po įvykio skambino į Lietuvos transporto saugos administraciją, nes kilo klausimų, ar jo pažymėjimas galioja Lietuvoje, bet konkretaus atsakymo negavo. Dėl savo turimo ISSA išduoto pažymėjimo galiojimo Lietuvoje nei į Lietuvos transporto saugos administraciją, nei į kokią kitą instituciją raštu nesikreipė.

Institucijos atstovas Edgaras Valėnas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Institucijos atstovas pažymėjo, kad tai tikrai ne pirmas atvejis, kuomet administracinėn yra traukiamas asmuo, pateikęs ISSA išduotą pažymėjimą. Institucijos atstovo teigimu, padaugėjus atvejų, kai pramoginius laivus Lietuvoje valdo asmenys, turintys ISSA išduotus pramoginių laivų laivavedžių pažymėjimus, Institucijos internetiniame tinklalapyje net viešai buvo skelbiama informacija apie tai, kad tokie pažymėjimai Lietuvoje negalioja.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 406 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, perdavimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniui užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Kaip minėta, A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo pramoginį laivą neturėdamas teisės jį vairuoti: 2025 m. liepos 12 d., apie 13.40 val., sustabdytas patikrinimui pramoginis laivas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. L., patikrinus asmens dokumentus, nustatyta, kad A. L. turi ISSA (International Sailing Schools Association) išduotą laivavedžio pažymėjimą, tačiau ISSA nėra įtraukta į valstybių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų sąrašą, todėl šios organizacijos išduoti pažymėjimai Lietuvoje negalioja, ir jų turėtojai neturi teisės valdyti pramoginių laivų Lietuvos vidaus vandenyse. Už nurodytą administracinį nusižengimą pareiškėjui paskirta minimali bauda.

Aptariamu atveju nėra ginčo dėl to, kad patikrinimui sustabdyto pramoginio laivo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimui privaloma turėti (būti įgijus) teisę vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones – tuo pačiu nėra ginčo ir dėl to, jog šį pramoginį laivą vairuojantis asmuo privalo turėti atitinkamą teisę patvirtinantį dokumentą. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas nei savo skunde, nei teismo posėdžio metu neginčijo. Pareiškėjas nesutinka su Institucijos pozicija, kad jam ISSA išduotas laivavedžio pažymėjimas Lietuvoje negalioja, ir kad jo turėtojai neturi teisės valdyti pramoginių laivų Lietuvos vidaus vandenyse. Savo nesutikimą pareiškėjas grindžia šiais argumentais: 1) nėra įstatymo straipsnio, nurodančio, jog tokio tipo laivavedžio pažymėjimas Lietuvoje negalioja, nėra įstatymų bazės, nurodančios, kokie tiksliai laivavedžio pažymėjimai Lietuvoje galioja ir kokie ne; 2) jo turimas ISSA (Jungtinės Karalystės institucijos) išduotas laivavedžio pažymėjimas atitinka Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40 ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra nurodyta, kad būtent šios institucijos išduodami laivavedžio pažymėjimai negalioja. Tačiau nurodyti argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pačiame skundžiamame nutarime yra nuoroda į teisės aktus, aiškiai apibrėžiančius, kokie laivavedžio pažymėjimai galioja Lietuvoje – tokie teisės aktai yra VVTK (konkrečiai – VVTK 18 straipsnis), Rezoliucija Nr. 40. VVTK 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja: 1) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija; 2) remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija; 3) į Europos Komisijos skelbiamą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija; 4) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą aktualus yra VVTK 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto aiškinimas ir taikymas – nutarime apibrėžiant pažeidimo esmę nurodoma, jog pareiškėjo turimas ISSA išduotas pažymėjimas Lietuvoje negalioja ir jo turėtojas neturi teisės valdyti pramoginių laivų Lietuvos vidaus vandenyse, nes ISSA nėra įtraukta į valstybių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų sąrašą. Nors Jungtinė Karalystė, kurios institucijos išduotą pažymėjimą turi pareiškėjas, yra priėmusi ir taiko Rezoliuciją Nr. 40, tačiau kaip matyti iš VVTK 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto formuluotės, vien to nepakanka išvadai, kad pareiškėjo turimas ISSA išduotas laivavedžio pažymėjimas galioja Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja ne bet kokių Jungtinės Karalystės institucijų išduodami laivavedžio pažymėjimai, o tik Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija, t. y. aptariamu atveju būtina nustatyti, ar ISSA (International Sailing Schools Association), kurios pažymėjimą turi A. L., Jungtinėje Karalystėje turi kompetenciją išduoti tarptautinius dokumentus, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Rezoliucijos Nr. 40 IV priede yra nurodytos valstybių, kurios yra priėmusios Rezoliuciją Nr. 40, kompetentingos institucijos, turinčios teisę išduoti ICC sertifikatus – Jungtinėje Karalystėje tokios institucijos yra: 1) The Royal Yachting Association (RYA); 2) British Water Ski and Wakeboard; 3) International Yachtmaster Training; 4) British Sub Aqua Club (https://www.iytworld.com/wp-content/uploads/2017/03/resolution-40.pdf). Kaip matyti, Jungtinė Karalystė nėra suteikusi ISSA (International Sailing Schools Association) teisės išduoti ICC sertifikatus. Atitinkamai, skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad ISSA nėra įtraukta į valstybių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų sąrašą, todėl šios organizacijos išduoti pažymėjimai Lietuvoje negalioja, ir jų turėtojai neturi teisės valdyti pramoginių laivų Lietuvos vidaus vandenyse.

Kritiškai vertintini pareiškėjo skundo teiginiai, kad paskambinus bei parašius elektroninius laiškus į Lietuvos transporto saugos administraciją, jam nebuvo atsakyta, kokie tiksliai laivavedžio pažymėjimai Lietuvoje galioja, kokie negalioja. Visų pirma, teigdamas, kad į Lietuvos transporto saugos administraciją kreipėsi elektroniniais laiškais, pareiškėjas nei su skundu, nei teismo posėdžio metu nepateikė teismui savo siųstų laiškų ir gautų atsakymų kopijų. Visų antra, pats pareiškėjas savo skunde nurodo teisės aktus, numatančius, kokie tiksliai laivavedžio pažymėjimai Lietuvoje galioja – akivaizdu, kad šių teisės aktų reikalavimų neatitinkantys laivavedžio pažymėjimai Lietuvoje negalioja be jokio atskiro jų išvardinimo įstatymuose, kaip to pageidautų pareiškėjas. Visų trečia, informacija apie tai, kad pareiškėjo turimas ISSA išduotas laivavedžio pažymėjimas negalioja Lietuvoje yra viešai skelbiama Lietuvos transporto saugos administracijos oficialiame internetiniame tinklalapyje – https://ltsa.lrv.lt/lt/naujienos/ltsa-ispeja-issa-pazymejimai-lietuvoje-negalioja/. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas straipsnis Lietuvos transporto saugos administracijos internetiniame tinklalapyje buvo paskelbtas 2025 m. birželio 3 d., t. y. gerokai anksčiau, nei padarytas pažeidimas (pažeidimas padarytas 2025 m. liepos 12 d.), už kurį pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Lietuvos transporto saugos administracijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. VKTI-ANR_N-3709-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25278492787 paliktinas nepakeistas ir A. L. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. L. skundo netenkinti.

Lietuvos transporto saugos administracijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-3709-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25278492787 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.