Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23040-19,

kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis A. K. ūkyje mechanizatoriumi, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. birželio 2 d. apie 20.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sūnumi K. P. metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį K. P., ko pasekoje jis atsitrenkė į sieną ir susitrenkė dešinės rankos alkūnę, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiam K. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su sutuoktine V. P. ir jau kurį laiką kartu gyvena sūnus K. P.. 2019 m. birželio 2 d. nuo ryto pas pažįstamus kaime vartojo alkoholį. Apie 20 val. namo grįžo neblaivus, tačiau sutuoktinė jo neįleido, užrakindama duris. Jis iš daržinės paėmė kirvį, norėdamas juo išmušti fanerą duryse, kad įeitų į namo vidų, tačiau prie jo priėjo sūnus K. ir jį patraukė nuo durų. Kažkuriuo momentu jam iš rankų iškrito kirvis. Jis pastūmė sūnų K. ir pastarasis galimai atsitrenkė į namo sieną ir susižalojo alkūnę. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 86–89).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

2019 m. birželio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyr. patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2019 m. birželio 2 d. pagal iškvietimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), K. P., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad grįžęs namo pamatė, kad jo tėvas A. P., gim. (duomenys neskelbtini), stovi prie namo durų, rankoje laikydamas kirvį ir rėkauja. Jis bandė iš tėvo atimti kirvį, tačiau tėvas jį pradėjo stumdyti, ko pasekoje jis atsitrenkė į sieną ir susižalojo ranką. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje (b. l. 15–19).

2019 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - namas adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas kirvis medine rankena (b. l. 22–27).

2019 m. birželio 3 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2019 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis, kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam K. P. (b. l. 29–31, 43).

Nukentėjusiojo K. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. birželio 2 d. buvo pas savo pusbrolį, kuris gyvena Bukonių kaime, Jonavos r. Apie 20.00 val. jam paskambino motina V. P., kuri pasakė, kad namo grįžo jo tėvas, kuris nusiteikęs agresyviai ir su kirviu laksto po kiemą. Jis tuoj pat nubėgo namo ir pamatė prie namo durų stovintį tėvą A. P., kuris buvo užsimojęs kirviu, norėdamas trenkti į duris. Jis, pribėgęs prie tėvo, atėmė iš jo kirvį. Tada tėvas jį puolė, pradėjo stumdyti ir kuomet jį stipriai pastūmė, jis dešine alkūne atsitrenkė į sieną, dėl to juto fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia, tačiau atsisako taikytis su tėvu, sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 34–36, 40–42).

Liudytojos V. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad A. P. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena 29 metus, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. sausio kartu gyvena ir jų sūnus K. P.. Sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus, būna agresyvus, yra prieš ją anksčiau vartojęs fizinį smurtą. 2019 m. birželio 2 d. nuo pat ryto sutuoktinis kaime su kažkokiais asmenimis vartojo alkoholį. Ji, žinodama, kad sutuoktinis vartoja alkoholį, užrakino namo duris, nenorėdama į namus įsileisti neblaivaus ir agresyvaus savo sutuoktinio. Apie 20.00 val. sutuoktinis neblaivus grįžo namo, pradėjo belsti į duris, tačiau ji durų neatrakino ir pro virtuvės langą jam pasakė, kad jo neįleis. Sutuoktinis tada kelis kartus spyrė į duris, po to nuėjo į daržinę ir iš daržinės atsinešė kirvį. Ji tuoj pat paskambino sūnui K., prašydama, kad jis kuo greičiau grįžtų namo. Pamačiusi, kad namo grįžta sūnus, ji atrakino namo duris ir pamatė, kad prie lauko durų ant žemės buvo numestas kirvis, o sūnus K. vedė jos sutuoktinį A. P. į pavėsinę, sakydamas, kad kvies policiją. Po to sūnus jai papasakojo, kad A. P. jį pastūmė ir jis atsitrenkdamas į namo sieną susižalojo dešinės rankos alkūnę. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jos sutuoktinį A. P.. Ji pati įvykio metu nenukentėjo (b. l. 45–48)

Asmens blaivumo testo duomenimis 2019 m. birželio 2 d. 21.03 val. A. P. nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 50, 51).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojos parodymai ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. P. tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sūnumi K. P. metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį K. P., dėl ko jis atsitrenkė į sieną ir susitrenkė dešinės rankos alkūnę, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiam K. P. fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. P. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 94–96).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. P. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš kartu gyvenantį sūnų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje neteistas (b. l. 61), administracine tvarka nebaustas (b. l. 56), dirba (b. l. 58), Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 55).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. P. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminą, mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis bei skiriant įpareigojimus.

Prokurorė pareiškime prašė skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 67 straipsnio 3 dalyje išdėstytas baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme, sąrašas yra baigtinis, įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą jame nėra, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė A. P. neskirtina.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaičiuotinas laikas A. P. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 2 d. 21.00 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 12.03 val.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį:

3) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį:

3) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, A. P. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. birželio 2 d. 21.00 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 12.03 val.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti A. P., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.