Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-11-09 · Civilinė byla Nr. 2A-460-357/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-09
Bylos Nr.
2A-460-357/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
V. K.
Advokatai
Raimondas Kivylius, Grigorijus Saveljevas
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasPranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-460-357/2009

Teisėja E.Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17;121.18;

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Birutės Simonaitienės

sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,

dalyvaujant ieškovui A. K. individualios įmonės atstovui A. K., jo atstovui advokatui Grigorijui Saveljevui,

atsakovo V. K. atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008m.gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. individualios įmonės ieškinį atsakovui V. K. dėl nuostolių atlyginimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. K. individuali įmonė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydami priteisti iš atsakovo 38500,00 Lt žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-19 sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime teismas nurodė, kad vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2000-02-14 ieškovo atstovas pateikė Klaipėdos miesto VPK 3-ajam policijos komisariatui prašymą iškelti baudžiamąją bylą atsakovo atžvilgiu dėl automobilio užvaldymo apgaulės būdu, prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės esančios ieškinio pagrindu byloje. 2000-02-18 priimtas nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, kuris 2000-03-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu panaikintas, pavesta atlikti papildomą tyrimą. 2001-05-10 priimtas nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, kurį 2002-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyta panaikinti. 2007-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta nenagrinėti ieškovo atstovo skundo dėl 2001-05-10 nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, nutarimai atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą priimti, nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos (sukčiavimo Lietuvos Respublikos BK 274 straipsnis) sudėties. 1999-10-14 Rusijos Federacijos Respublikoje teisėsaugos institucijose atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą atsakovo atžvilgiu dėl sukčiavimo. Sprendžiant dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės, taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos CK, ne 2000 m. Lietuvos Respublikos CK teisės normos, reglamentuojančios civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, nes nagrinėjamosios bylos atveju kalbama apie žalą, tiek padarytą ir atsiradusią iki 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d. ).Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė visų ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių būtinas sąlygas atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti, tai yra aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo veiksmų neteisėtumą, - atsakovo nusikalstamus veiksmus, pasireiškusius apgaule ir dokumentų suklastojimu, kuriuos atlikti draudžia įstatymas. Civilinėje byloje ir medžiagoje atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti įrodytomis ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes apie atsakovo veiksmus, tai yra, kad įtikino ieškovo atstovą vykti į Maskvą parduoti ieškovui priklausantį automobilį, tuo tikslu automobilį išmuitinti, įregistruoti Rusijoje, nuvykus į Maskvą, atsakovas suklastojęs automobilio dokumentus, automobilį pardavė, pinigus pasisavino, tokias aplinkybes nurodo tik ieškovas, jo atstovas, atsakovas, atsakovo atstovas tokių aplinkybių nepripažįsta. Nurodo, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Sprendžiant, ar ieškinio pagrindu negalėtų būti nustatinėjamos ir vertinamos kitos aplinkybės, pagrindžiančios šalių sutartinius santykius, (pvz., pavedimo), tokio faktinio ieškinio pagrindu sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas, būtų peržengtos ieškinio ribos. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytą datą 2007-11-12 nėra pagrindo pripažinti ieškinio senaties eigos termino pradžia, 2000-02-14 ieškovo atstovas A. K. pateikė prašymą Klaipėdos miesto VPK 3-ajam policijos komisariatui, kuriuo prašė iškelti baudžiamąją bylą pagal LR BK dėl apgaulės būdu užvaldyto automobilio Alfa-Romeo 155. Ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su šalies ginčo materialiniame teisiniame santykyje sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, kadangi prašymą pateikė ieškovo atstovas A. K., kuris yra ieškovo savininkas, todėl pripažino, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas 2000-02-14. Ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, nutraukta ar pratęsta, todėl teismas pripažino, kad pareikšto ieškinio senaties terminas pasibaigė 2003-02-14 ir ieškovas nepateikė prašymo atnaujinti ieškinio senaties termino. Teismas konstatavo, kad remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas vykdė verslą, įmonei vykdančiai verslą, savo rizika siekiant pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai, realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, yra aukštesni nei fiziniams asmenims. Ieškovas 2000-2002 metais aktyviai gynė savo pažeistą teisę, siekdamas, kad būtų iškelta baudžiamoji byla atsakovo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijose, kas rodo, kad ieškovas suprato ir gynė savo pažeistą teisę, pasirinkdamas būdą ją ginti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. 2002-05-09 prokuratūrai atsisakius pagal ieškovo atstovo skundą panaikinti nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, tai yra nepasibaigus ieškinio senaties terminui, ieškinys teismui pateiktas 2008-04-07.Nurodė, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas yra tinkamo ieškovo ieškinio pateikimas teismui, objektyviai ieškovo teisė buvo pažeista 1998 metais. Teismų praktikoje tokios aplinkybės kaip asmens kreipimasis ne į teismą, o į kitas institucijas, netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, nelaikytinos svarbiomis priežastimis. Teismas pripažino, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas prieštarautų ieškinio senaties instituto paskirčiai – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 1964 m. Lietuvos Respublikos CK teisės normomis, o ne 2000 m. liepos mėn. 18 d. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, nes Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 (dešimt) metų.

2. Byloje teismas civilinius santykius turėjo kvalifikuoti kaip sutartinius t.y. pavedimo sutartimi, nes pagal galiojusi 1964 m. civilinio kodekso 166 str. prievolės atsiranda iš sutarties arba kitokiu pagrindu, numatytu CK 4 str.

3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai analizuoja tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, susijusias su ieškovo pranešimu teisėsaugos organams apie ieškovo teisių pažeidimą ir atitinkamu atsakovo elgesiu. Teismų praktikoje tai vertinama kaip reikšmingas faktas, sprendžiant apie šalių sąžiningumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu pripažindamas 2000-02-14, užtikrinant civilinių santykių stabilumą ir užkertant kelią begaliniam bylinėjimuisi. Teismas pagrįstai taikė trijų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.), ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu pripažino 2000-02-14. Akivaizdu, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą tiek remiantis senojo, tiek naujojo CK normomis. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino, kad nebuvo svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas per įstatymo nustatytą terminą negalėjo apginti savo teisių. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad jam apgaulės būdu padaryta 48000 Lt dydžio materialinė žala ir prašė iš atsakovo priteisti 38500Lt ieškovo naudai, t.y. prašė atlyginti padarytą žalą. Teismas siūlė ieškovui pasinaudoti teise keisti ieškinio pagrindą, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Todėl teismas teisingai nusprendė, kad ieškinio pagrindu negalėtų būti nustatinėjamos ir vertinamos kitos aplinkybės, pagrindžiančios šalių sutartinius santykius. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių būtinas sąlygas atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (pagal ieškovo atstovo pareiškimą dėl automobilio Alfa-Romeo 155 užvaldymo apgaulės būdu atsakovo atžvilgiu nebuvo iškelta baudžiamoji byla, atsakovas nepripažintas kaltu nusikalstamos veiks padarymu), teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių. Tiek civilinėje byloje, tiek medžiagoje atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti įrodytomis ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes apie atsakovo veiksmus, t. y., kad įtikino ieškovo atstovą A. K. vykti į Maskvą parduoti ieškovui priklausantį automobilį, tuo tikslu automobilį išmuitinti, įregistruoti Rusijoje, nuvykęs į Maskvą, atsakovas suklastojęs automobilio dokumentus, automobilį pardavė, o pinigus pasisavino. Tokias aplinkybes nurodo tik ieškovas, o atsakovas bei jo atstovas tokių aplinkybių nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija nagrinėja bylą apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose ir konstatuoja, kad CPK 320 str. 2 dalies pagrindų nėra.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. K. 1998-08-31 paėmė iš ieškovo A. K. automobilį „ALFA ROMEO 155“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1994 metų laidos, žadėjo jį parduoti Rusijos Federacijoje, o gautus pinigus už parduotą automobilį atiduoti ieškovui. Iš 2002-11-12 transporto priemonių eksperto pažymos matyti, kad automobilio „ALFA ROMEO 155“ vidutinė rinkos kaina buvo 26500,00 Lt. Tikslu parduoti automobilį, sutvarkyti muitinės procedūras ieškovas atsakovui grynais davė 12000,00 Lt, abi šalys pripažino faktinę aplinkybę, kad atsakovas negrąžino automobilio ir pinigų.

2000-02-14 ieškovo atstovas pateikė Klaipėdos miesto VPK 3-ajam policijos komisariatui prašymą iškelti baudžiamąją bylą atsakovo atžvilgiu dėl automobilio užvaldymo apgaulės būdu, prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės esančios ieškinio pagrindu byloje (b.l. 4). 2000-02-18 priimtas nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, kuris 2000-03-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu panaikintas, pavesta atlikti papildomą tyrimą (b.l. 13-18). 2000-04-21 priimtas nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, kuris 2000-06-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu panaikintas, paskirtas papildomas patikrinimas (b.l. 32-37). 2000-06-19 nutarimu atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, kuris 2001-04-20 panaikintas, pavesta atlikti papildomą tyrimą. 2001-05-10 priimtas nutarimas atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, kurį 2002-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyta panaikinti (b.l. 60-61, 172). 2007-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta nenagrinėti ieškovo atstovo skundo dėl 2001-05-10 nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą (b.l. 195-196). Nutarimai atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą priimti, nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos (sukčiavimo Lietuvos Respublikos BK 274 straipsnis) sudėties. 1999-10-14 Rusijos Federacijos Respublikoje teisėsaugos institucijose atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą atsakovo atžvilgiu dėl sukčiavimo (b.l. 96-100).

Ieškovas A. K. individuali įmonė ieškinį pareiškė dėl žalos atlyginimo ir grindė deliktinės civilinės atsakomybė pagrindais t.y. nurodė, kad žala atsirado dėl nusikalstamų atsakovo V. K. veiksmų pasireiškusių apgaule, nes įtikino ieškovo atstovą A. K. vykti į Maskvą parduoti ieškovui priklausantį automobilį, tuo tikslu automobilį išmuitinti, įregistruoti Rusijoje, nuvykus į Maskvą, atsakovas suklastojęs automobilio dokumentus, automobilį pardavė, pinigus pasisavino. Taip pat veiksmais, pasireiškusiais dokumentų suklastojimu, kuriuos atlikti draudžia įstatymas. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodė CK 6.237 str.,6.757 str.,6.759 str.,6.764 str. normas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų t.y. ieškinio reikalavimo dėl materialinės žalos atlyginimo pagrįstumo ir faktiniu ieškinio pagrindu nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų vykdymo, taip pat priežastinio ryšio su šiais veiksmais bei kaltės.

LR 1964 m. civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, LR 2000 m. civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustatė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo trejų metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą pripažino nuo 2000-02-14 bei nurodė, kad 1964 m. Lietuvos Respublikos CK nustatytas ieškinio senaties terminas prasidėjo šiam kodeksui galiojant ir nepasibaigė iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas yra tokios pačios trukmės, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui atlyginti žalą pasibaigė 2003-02-14. Kolegijos nuomone, vertinant pareikšto ieškinio teisinį pagrindą, ieškinio reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo ar pavedimo sutarties tinkamo (netinkamo) vykdymo pagal galiojančio civilinio kodekso 1.125 str.1 dalį būtų taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovas teisiniu ieškinio pagrindu nurodydamas CK 6.237 str.,6.757 str.,6.759 str.,6.764 str. normas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 str.1 dalimi, kai civilinio kodekso šeštosios knygos normos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikomos jeigu sutartinės prievolės pažeistos įsigaliojus šiam kodeksui. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių susitarimas vykdytas 1998 metais, galiojant LR 1964m.civiliniam kodeksui. Ieškovas neįrodinėjo faktinių aplinkybių dėl sutartinių prievolinių santykių vykdymo, kuriuos reguliavo galiojęs civilinis kodekso, neįrodinėjo ir atsiradusių pasekmių pagal galiojantį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad teismas siūlė ieškovui pasinaudoti teise keisti ieškinio pagrindą, nes teismui savo iniciatyva vertinant kitas faktines aplinkybes pagrindžiančias šalių sutartinius (pavedimo) santykius būtų keičiamas faktinis ieškinio pagrindas ir peržengtos ieškinio ribos, tokiu būdu būtų pažeisti bendrieji CPK 5 str.,12 str. reglamentuojami principai bei CPK 265 straipsnio reikalavimai. Kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus atkreipia dėmesį, kad ieškovas byloje visiškai neįrodinėjo sutartinių prievolių vykdymo teisėtumo, nenurodė kuo pasireiškė atsakovo kaip sutarties šalies įsipareigojimų nevykdymas bei kaltė ir šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos. Be to, teismų praktikoje formuluojama nuostata, kad ieškinio teisinį pagrindą teismas gali keisti įvertinęs tarp šalių atsiradusius civilinius teisinius santykius, tačiau faktinį pagrindą pasirenka ieškovas. Teismas negali už šalis suformuluoti faktinių aplinkybių, kurių ieškovas neįrodinėjo, nors ir nurodė civilinio kodekso straipsnius. Tokiu būdu vertintina, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo pareikštu pagrindu ir ieškinys pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas pagrįstai.

Todėl kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliacinį skundą atmeta, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008m.gruodžio 19d. sprendimą palieka nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje kolegija priteisia CPK 93 str. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008m.gruodžio 19d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. K. individualios įmonės 1190 litų atsakovui V. K. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. K. individualios įmonės 6.44 litus valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėBirutė SimonaitienėTikraTeisėja Rasa Bartašienė