- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- e2-2057-617/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00057-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Atsakovas
- Ž. T.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Ž. T. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Ž. T. 22,85 € žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovei ieškovės procesiniai dokumentai buvo įteikti. Atsakovė atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2017-02-09 atsakovei Ž. T. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( toliau - PSDF ) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 22,85 €. Atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu buvo drausta iki 2017-01-31, atsakovė nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu 2017 m. vasario mėn. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. vasario mėn. nebuvo sumokėta. LR Sveikatos draudimo įstatymo ( įstatymo redakcija, galiojusi 2017-02-09 ) 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą; 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 8 straipsnio 5 dalis, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nelaikomiems apdraustaisiais, mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse, šio Įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. LR Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 4–7 ir 9 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir galioja iki mėnesio, buvusio prieš tą mėnesį, kurį už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebuvo sumokėtos ( arba jie patys šių įmokų nesumokėjo ), paskutinės dienos. Atsakovei 2017-02-09 buvo suteiktos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovė buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu iki 2017-01-31. Atsakovė turėjo teisę po 2017-01-31 dar vieną mėnesį gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau tai jos neatleido nuo pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Atsakovė nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokos už 2017 m. vasario mėnesį, todėl nors ir turėjo teisę gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau jos nebuvo kompensuojamos, todėl atsakovė turi pareigą apmokėti už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu ji nebuvo laikoma apdraustuoju. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atlygino atsakovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kainą apmokėdama UAB „Anos ginekologinis kabinetas“ patirtas 22,85 € dydžio atsakovės gydymo išlaidas, todėl ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į 22,85 € dydžio gydymo išlaidų atlyginimą iš atsakovės. LR CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatytas visiško turtinės žalos atlyginimo principas. Pagal LR CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsakovė į ieškovės pranešimus nereagavo, sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų ieškovei neapmokėjo, atsiliepimo į ieškinį bei prieštaravimų dėl prašomos priteisti sumos dydžio nepateikė, todėl laikytina, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei priteistina 22,85 € žalos atlyginimo.
LR CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė laiku žalos neapmokėjo, todėl iš jos priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ( 2019-01-24 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikiant ieškinį atleista ( LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas ), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas minimalus 15 € dydžio žyminis mokestis ( LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis ).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.263 str. 2 d., 6.280 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš Ž. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 22,85 € ( dvidešimt du € 85 ct ) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 22,85 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019-01-24 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš Ž. T. 15 € ( penkiolika € ) žyminį mokestį valstybės naudai.
Atsakovė Ž. T. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.