Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-15 · Byla Nr. N-575-2758-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
N-575-2758-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2758/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas S. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „Plantramsta“ direktoriumi, įdarbino R. B., A. D. ir S. J., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. leido jiems nelegaliai dirbti bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 99 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. nutarimu S. P. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 9 000 Lt baudą. Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog R. B., A. D. ir S. J. 2009 m. rugpjūčio 25 d. dirbo įvairius darbus, susitarę su UAB „Plantramsta“ direktoriumi S. P.. Šie susitarimai atitinka darbo sutarties požymius. Kad tai buvo darbo teisiniai santykiai, patvirtina patikrinimo metu duoti darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jie nurodė, kad pradėjo dirbti nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d., dirbti prašė S. P., žadėjo mokėti po 50 Lt už dieną (b. l. 12, 13, 14). Iš bylos medžiagos matyti, kad visi trys asmenys buvo tą pačią ir kitą dieną įdarbinti (b. l. 36). Iš patikrinimo akto (b. l. 8 - 11) matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo atliktas patikrinimas UAB „Plantramsta“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, jog bendrovės teritorijoje įvairius darbus dirbo trys asmenys, su kuriais nesudarytos darbo sutartys, jie neregistruoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) skyriuje. Teismas pažymėjo, kad nors posėdžio metu S. P. ir visi trys darbuotojai aiškino, kad jokių darbo teisinių santykių tarp jų nebuvo, kad A. D. ir R. B. atidirbinėjo S. P. už suteiktas prekes bei paslaugas, o S. J. remontavo savo mašiną, tokie aiškinimai niekuo nepagrįsti, tai patvirtinančių įrodymų S. P. nepateikė. Jo aiškinimai nenuoseklūs, nes rašytiniame paaiškinime (b. l. 15) teigė, kad du darbuotojus jis norėjo išbandyti, ką jie galėtų dirbti įmonėje. Darbuotojų išbandymo galimybę numato darbo įstatymai (Darbo kodekso 105 str.), todėl S. P. galėjo tuo pasinaudoti. Teismas padarė išvadą, kad tarp S. P. ir minėtų darbuotojų susidarė darbo teisiniai santykiai, darbuotojai pradėjo dirbti, nors darbo sutartys sudarytos nebuvo. Tai yra nelegalus darbas ir tokia S. P. veika atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

II.

S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarimą. Nurodo, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad R. B., A. D. ir S. J. nelegaliai buvo įdarbinti bendrovėje. Nebuvo nustatyta, kad minėtiems asmenims buvo pavesta atlikti konkrečius veiksmus, buvo susitarta dėl atlygio. Teismas nepagrįstai atmetė S. J. paaiškinimą, kad bendrovės teritorijoje jis tvarkė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ir jokių kitų veiksmų neatliko. Teismas ir Institucija neįrodė, kad tarp S. P. ir minėtų asmenų susiklostė darbo teisiniai santykiai. Su asmenimis tik buvo tartasi apie galimybę juos įdarbinti. Po patikrinimo minėti asmenys buvo įdarbinti bendrovėje ir apie tai informuotos atitinkamos įstaigos. Mano, kad paskirta sankcija yra per griežta, atsižvelgus į susiklosčiusią ekonominę situaciją, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, turėjo būti skirta mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apelianto išdėstytais reikalavimais ir motyvais ir mano, kad apeliaciniame skunde iš esmės nepateikta jokių motyvuotų teisinių argumentų, kuriais galėtų būti grindžiamas teismo nutarimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Pažymi, kad teismas teisingai parinko nuobaudos rūšį ir dydį. S. P. padarė sunkų administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos tvarką. Dėl padaryto pažeidimo S. P. ne tik nesigaili, bet, bandydamas išvengti atsakomybės, keičia parodymus, kurie prieštarauja patikrinimo ir administracinės bylos nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje N3-397/2005, 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje N575-858/2010, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1809/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 5 – 6) ir patikrinimo akto (b. l. 8 -11) matyti, kad Institucijoms pareigūnams 2009 m. rugpjūčio 25 d. atlikus patikrinimą UAB „Plantramsta“ teritorijoje, buvo nustatyta, kad su ekskavatoriumi smėlio kasimo darbus atliko R. B., aplinkos tvarkymo darbus (rinko šiukšles) dirbo A. D., sunkvežimio ardymo darbus atliko S. J.. R. B. ir A. D. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 13 – 14) paaiškino, kad dirbti pradėjo nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d., dėl darbo ir atsikaitymo tarėsi su S. P., jis nurodė kokius darbus dirbti. S. J. rašytiniame paaiškinime (b. l. 12) nurodė, kad atvažiavo 2009 m. rugpjūčio 24 d. paprašytas S. P. padėti nuimti nuo mašinos priekabą. Patikrinimo metu remiantis VSDFV duomenimis ir bendrovės darbo sutarčių registracijos žurnalu, buvo nustatyta, kad šie asmenys UAB „Plantramsta“ nėra įdarbinti. UAB „Plantramsta“ direktorius rašytiniame paaiškinime (b. l. 15) paaiškino, kad minėti asmenys dar nėra įdarbinti bendrovėje, kadangi iš pradžių nori išbandyti, ką ir kaip jie sugebės dirbti. Nors teismo posėdžio metu S. P. ir visi trys darbuotojai radikaliai pakeitė savo pirminius paaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos naujus paaiškinimus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po Institucijos pareigūnų atlikto patikrinimo visi minėti asmenys buvo įdarbinti oficialiai (b. l. 36), šią aplinkybę apeliaciniame skunde nurodo ir apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma sutartyje. Pagal Darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad darbdaviui norint išbandyti darbuotoją ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2032/2010). Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad minėti darbuotojai dirbo nelegalų darbą, o apeliantas, leidęs dirbti minėtiems darbuotojams, nors su jais dar nebuvo sudarytos darbo sutartys, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas taip pat mano, kad jam paskirta sankcija yra per griežta, nes, atsižvelgus į susiklosčiusią ekonominę situaciją, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, turėjo būti paskirta mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali bauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą S. P., atsižvelgė į tai, kad jis nepripažino padaręs pažeidimą, administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą. Siekdamas ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas paskyrė minimalią sankcijoje numatytą 9 000 Lt baudą (už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį - po 3 000 Lt). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje N17-103/2007, 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje N63-1567/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apelianto nurodytas teiginys, kad jam turėjo būti skirta mažesnė nei sankcijoje nurodyta minimali bauda dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos, nėra detalizuotas, nepagrįstas įrodymais bei nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgusi į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta 9 000 Lt bauda yra teisinga ir pagrįsta, jos mažinti dėl apelianto nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius