- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1724-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27117-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- Perelozų sentikių religinės bendruomenės
- Atsakovas
- Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Perelozų sentikių religinės bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Perelozų sentikių religinės bendruomenės ieškinį atsakovei Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai dėl teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Perelozų sentikių religinė bendruomenė (toliau – ir ieškovė, bendruomenė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama pripažinti, kad Perelozų sentikių religinė bendruomenė yra savarankiškas juridinis asmuo ir nėra sudėtinė Lietuvos sentikių bažnyčios dalis, o Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba nėra kompetentinga teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu pranešimus dėl duomenų apie bendruomenę Juridinių asmenų registrui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį dėl Perelozų sentikių religinės bendruomenės teisių gynimo padavė neturintis teisės jį paduoti asmuo. Pažymėjo, kad iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 23 d. Perelozų sentikių religinės bendruomenės pirmininku yra nurodytas N. L., o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartyje buvo konstatuota, kad naujasis bendruomenės pirmininkas N. L. buvo išrinktas ir patvirtintas pagal Lietuvos sentikių bažnyčios statutą kompetentingų Lietuvos sentikių bažnyčios vidinę organizacinę struktūrą sudarančių institucijų (bendruomenės visuotinio narių susirinkimo bei Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos). Akcentavo, kad nors teismui buvo pateiktas 2018 m. vasario 4 d. Perelozų sentikių religinės bendruomenės narių visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 105-2018, kuriame M. R. buvo perrinktas bendruomenės pirmininku, tačiau minėtas dokumentas nepaneigia nei Juridinių asmenų registro išraše esančių duomenų, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų aplinkybių.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį.
5. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į ieškinyje išdėstytas bylos faktines aplinkybes, reikalavimo esmę, nepagrįstai atsisakė priimti bendruomenės ieškinį. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad nuo pat bendruomenės įregistravimo Juridinių asmenų registre momento, jai vadovauja vienasmenis jos valdymo organas – pirmininkas M. R.. Tačiau 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba, nesuderinusi su bendruomenė, bendruomenės pirmininku ir bendruomenės taryba, viršydama savo įgaliojimus bei pažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydama pakeisti Juridinių asmenų registro duomenis apie bendruomenės pirmininką, nes neva tai pirmininko M. R. įgaliojimai baigėsi 2012 m. vasario 15 d., o Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioje taryboje organizuotoje sueigoje, be bendruomenės sutikimo, suklastojant dokumentus bendruomenės vardu t. y. fiktyviame visuotiniame narių susirinkime, vykusiame 2016 m. kovo 12 d., kur nedalyvavo nei vienas bendruomenės narys, buvo neteisėtai „išrinktas naujas bendruomenės pirmininkas“ N. L.. Pažymėjo, kad dėl N. L. neteisėtų veiksmų bendruomenė kreipėsi į policiją bei prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Akcentavo, kad nors Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas sprendimas neva tai patvirtinantis N. L. išrinkimą bendruomenės pirmininku teisėtumą, tačiau šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas ir nagrinėjamas bendruomenės pirmininko M. R. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
10. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 straipsnio 3 dalis).
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad ieškinį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė ir pasirašė advokatas V. D.. Byloje pateiktas Perelozų sentikių religinės bendruomenės narių visuotinio susirinkimo 2018 m. vasario 4 d. protokolas Nr. 105-2018, iš kurio matyti, kad M. R. perrinktas bendruomenės pirmininku ir 2017 m. kovo 24 d. Atstovavimo sutartis Nr. V17/09, sudaryta tarp advokato V. D. ir M. R.. Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės Perelozų sentikių religinės bendruomenės pirmininku nuo 2009 m. balandžio 3 d. buvo įregistruotas M. R., o nuo 2016 m. gegužės 23 d. – N. L..
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019 nutarė pareiškėjo M. R. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485, kuriuo, jo teigimu, nepagrįstai ir neteisėtai leista Juridinių asmenų registre pakeisti Perelozų sentikių religinės bendruomenės pirmininko duomenis, t. y. vietoje pareiškėjo pirmininku nurodyti N. L., atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-46-756/2019 nutarė pareiškėjo M. R. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019 netenkinti.
13. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad Juridinių asmenų registre N. L. buvo neteisėtai įregistruotas Perelozų sentikių religinės bendruomenės pirmininku.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-347-442/2019 nustatė, kad Lietuvos sentikių bažnyčia yra tradicinė religinė bendrija, į kurios sudėtį įeina Perelozų sentikių religinė bendruomenė. Pagrindinis Lietuvos sentikių bažnyčios veiklą bei organizacinę struktūrą nustatantis bažnytinės teisės dokumentas yra Lietuvos sentikių bažnyčios statutas, pagal kurio normas tik Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba yra kompetentinga teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pranešimus dėl bendruomenės duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą. Ji tvirtina bendruomenės pirmininkus, kuriuos renka visuotinis bendruomenės narių susirinkimas. Sprendė, kad pagal Lietuvos sentikių bažnyčios statutą pranešimas yra pasirašytas kompetentingos vadovybės, o pridėti dokumentai formaliai patvirtina, kad naujasis bendruomenės pirmininkas N. L. buvo išrinktas ir patvirtintas pagal Lietuvos sentikių bažnyčios statutą kompetentingų Lietuvos sentikių bažnyčios vidinę organizacinę struktūrą sudarančių institucijų. Taip pat sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis bendruomenės pirmininku buvo perrinktas 2015 m. vasario 15 d. vykusiame bendruomenės visuotiniame susirinkime, nelaikytina reikšminga duomenų pakeitimų įtraukimui į Juridinių asmenų registrą, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog šį jo išrinkimą bendruomenės pirmininku būtų patvirtinusi Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba.
15. Taigi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus, kad N. L. teisėtai perregistruotas Perelozų sentikių religinės bendruomenės pirmininku ir byloje nesant duomenų, kad 2018 m. vasario 4 d. įvykusį M. R. perrinkimą bendruomenės pirmininku patvirtino Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausioji taryba, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės Perelozų sentikių religinės bendruomenės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.