- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e1-1030-946/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48309-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) 2014 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,
2) 2015 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir jai paskirta 60 parų arešto bausmė,
3) 2016 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmę, teistumas išnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. ir A. V. veikdami kartu, 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 10.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos pašto Kauno (duomenys neskelbtini) pašte, prie klientų aptarnavimo 5 langelio rado ir paėmė V. A. priklausančią piniginę, kurioje buvo AB SEB banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės prisijungimo PIN kodas, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, AB SEB banko išduotus V. A., po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2021 m. rugsėjo 11 d. 10.55 val. ir 10.56 val. bankomate „Medus ATM“, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą nuo V. A. banko sąskaitos išgrynino 700 eurų ir 120 eurų, tokiu būdu neteisėtai atliko dvi finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai panaudodami naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą ir apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai V. A. priklausantį turtą – 820 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, V. L., 2020 m. gruodžio 10 d. apie 17.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine A. V., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia ne mažiau penkis kartus trenkė jai ranka į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Kaltinamasis V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad trenkė savo sugyventinei A. V. vieną kartą rankos delnu per veidą ir tada pastūmė ją ranka. A. nukrito ant lovos. Jis A. priėmė pas save gyventi, nes ji neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, jam jos buvo gaila, pradėjo bendrauti, tapo sugyventiniais. Butą, kuriame su A. gyvena jis nuomojasi, nes yra dirbantis. A. niekur nedirba, gauna tik pašalpą iš seniūnijos. A. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, beveik visus pusę metų ji būna neblaivi. Tą dieną kuri parašyta įtarime jis dirbo iki pietų. Paskambino A. apie 11.00 val. ir paprašė, kad šiandien vakare būtų blaivi, nes reikia pasikalbėti. Jis darbus baigė apie 15.00 val. ir su draugu šiek tiek pasivaišino degtine. Grįžo namo apie 17.00 val. ir rado A. visiškai girtą. Susinervino, pradėjo jai dėl to priekaištauti. Jie susipyko, apsikoliojo. Jam buvo nesmagu kad A. rėkia, nenorėjo, kad visi girdėtų kaip jie barasi. Tada jis priėjo prie jos ir kaire ranka vieną kartą trenkė jai į veidą, sudavė per dešinę ausį, pastūmė A. ir ji nukrito ant lovos. Tada jis išėjo iš kambario į virtuvę, o ji liko kambaryje. Po kelių minučių grįžęs į kambarį pamatė, kad A. yra balkone ir kalbasi telefonu. Jis nekreipė į ją dėmesio ir ruošėsi eiti miegoti. Po to išgirdo skambutį į duris ir nuėjo jų atidaryti. Prie durų buvo policijos pareigūnai kurie jį sulaikė, nes jis mušė savo sugyventinę. Gailisi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 69–70).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. L. yra jos sugyventinis, jie gyvena pas V. apie pusę metų. V. dirba, moka nuomą ir sąskaitas už komunalines paslaugas. Ji nedirba, yra registruota darbo biržoje. Ji turi priklausomybę nuo alkoholio, dėl šios jos problemos su V. dažnai pykstasi, nes V. neleidžia gerti. Neprisimena tiksliai kuri tai buvo diena, ar ketvirtadienis, ar penktadienis, ji buvo namuose, V. visą dieną buvo darbe ir apie 18.00 val., sugrįžo į namus neblaivus. Ji irgi buvo neblaivi ir tarpusavyje pradėjo bartis. V. šaukė, kad ji vėl yra girta. Tarp jų vyko konfliktas, vienas kitą koliojo ir virtuvėje V. jai trenkė į veidą kelis kartus, jis jai sudavė antausį į dešinę ausį ir ji nukrito ant žemės. Jai skaudėjo nuo V. smūgio, spengė ausyje. Tada ji atsistojo ir pabėgo į kambarį, nuėjo į balkoną ir paskambino į policiją. Atvykusi policija V. išsivežė. Į gydymo įstaigą ji nesikreipė, nes nebuvo sužalota. Po šio įvykio ji su V. susitaikė ir pretenzijų neturi (1 t., b. l. 46–47).
2020 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo J. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 10 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), tarp A. V. ir jos sugyventinio V. L. kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. L. sudavė A. V. ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį. A. V. jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 28–33).
2020 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 10 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, tarp A. V. ir jos sugyventinio V. L. kilo konfliktas, kurio metu V. L. A. V. sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį (1 t., b. l. 34–38).
2020 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39–41).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. L., panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės A. V. atžvilgiu, t. y. tyčia ne mažiau penkis kartus trenkė jai ranka į galvos sritį, tuo sukeldamas A. V. fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, fizinį smurtą artimoje aplinkoje patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir nukentėjusiosios A. V. parodymai apie patirtą fizinį skausmą, įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltinamasis V. L. suvokė, jog trenkdamas nukentėjusiajai į galvos sritį, jis gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra, jis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį V. L. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį
Kaltinamasis V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su A. V. yra buvę sugyventiniai. 2021 m. rugsėjo 11 d., galimai apie 11.30 val. jie abu su A. V. atvyko į pašto skyrių esantį (duomenys neskelbtini), kadangi A. turėjo pašte pasiimti socialinę pašalpą. Šiame pašte A. priėjo prie vieno iš langelių, kur aptarnavo pašto darbuotoja, o prieš A. prie šio langelio stovėjo nepažįstama moteris. Kai ši moteris nuėjo, A. priėjo prie šio langelio. Tiksliai neprisimena, bet po kelių minučių ir jis priėjo prie šio langelio, jam atrodo, kad jį prieiti pakvietė A.. Jis priėjęs pamatė, kad prie šio langelio yra palikta šviesios spalvos piniginė. Tiksliai neprisimena, bet galbūt jam A. parodė, kad jis atkreiptų dėmesį į šią gulinčią piniginę. Tuomet jie su A. tarpusavyje nieko nesitarė, viskas gavosi savaime, jie tik susižvalgė ir jis savo kuprinę nuleido žemyn ją atverdamas, o A. nuo stalviršio paėmė šią piniginę ir ją jam įmetė į kuprinę. Po to A. pasiėmė pašalpą ir jie iš (duomenys neskelbtini) išėjo. Eidami jie apžiūrėjo piniginės turinį. Piniginėje buvo banko SEB mokėjimo kortelė išduota moters vardu, bet kam tiksliai jis neprisimena, viena 10 eurų kupiūra, kažkiek monetų, neįgalumo pažymėjimas bei lapelis ant kurio buvo užrašyti keturi skaičiai. Jie suprato, kad šie skaičiai galimai yra banko kortelės PIN kodas. Tada jie abu nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, kuris yra (duomenys neskelbtini) prie autobusų stoties, čia nuėjo prie bankomato. A. į bankomatą įdėjo šią svetimą kortelę bei surinko ant lapuko užrašytus skaičius ir bankomatas leido atlikti operacijas. Jie pasižiūrėjo, kiek sąskaitoje yra pinigų. Kiek tiksliai buvo pinigų neprisimena, bet kažkur virš 800. Iš pradžių nuėmė nuo sąskaitos 700 eurų, po to dar kartą nuėmė 120 eurų sumą. Šiuos visus pinigus – 820 eurų jis įsidėjo į savo kišenę, o po to per keletą dienų kartu su A. visus pinigus išleido. Taip pat jis po kelių dienų išmetė šią svetimą piniginę su banko kortele bei viskuo kas dar joje buvo. Jis supranta, kad padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajai atlygino 400 eurų padarytą žalą. Įsipareigoja per nustatytą terminą atlyginti likusią žalos dalį (2 t., b. l. 32–33, 41–42).
Kaltinamoji A. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. ryte, galimai apie 11.30 val. ji kartu su savo buvusiu sugyventiniu V. L. atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį Lietuvos pašto skyrių, kadangi ji turėjo pasiimti jai skirtą socialinę pašalpą. Nuvykus pašte žmonių beveik nebuvo, gal dvi moterys, viena iš jų stovėjo prie 5 langelio, o ji laukė eilėje. Po to nepažįstama moteris nuėjo ir atsistojo atokiau, o ji priėjo prie šio langelio. Priėjusi pamatė, kad ant to darbo stalviršio prie langelio yra palikta piniginė šviesiai pilkos spalvos. Ji nieko nemąstė kieno gali būti tą piniginė. Tuo metu prie jos priėjo V. L., kuris taip pat pamatė šią piniginę. Jie tik tarpusavyje susižvalgė ir be jokio tarimosi buvo aišku, kad jiems piniginę reikia pasiimti. V. L. buvo su kuprine, todėl jis kuprinę nuleido žemyn, ją prasegė, o ji greitai paėmė piniginę ir ją įmetė į kuprinę. Po to ji pasiėmė socialinę pašalpą ir iš (duomenys neskelbtini) išėjo. Tik išėję iš (duomenys neskelbtini) ir eidami jie apžiūrėjo piniginės turinį. Piniginėje buvo banko SEB mokėjimo kortelė, žalios spalvos, kam ji buvo išduota nežiūrėjo. Piniginėje buvo viena 10 eurų kupiūra ir kažkiek monetų, kiek neskaičiavo, neįgalumo pažymėjimas, kam išduotas nežiūrėjo. Kiek prisimena jokių nuolaidų kortelių nebuvo, tik buvo vienas lapukas su keturiais skaičiais. Ji iš karto suprato, kad tai yra banko kortelės PIN kodas. Tada ji kartu su V. L. iš karto nuėjo prie autobusu stoties „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, kur yra bankomatas. Ji šią svetimą kortelę įdėjo į bankomatą ir surinko ant lapuko užrašytus keturis skaičius, kokie tai skaičiai neprisimena, ir pamatė, kad tai tikrai yra PIN kodas, kadangi galėjo atlikti operacijas. Ji šiuose operacijose nieko nesupranta, todėl čia žiūrėjo V. L., kažką kiek yra pinigų, kiek prisimena pinigų buvo šiek tiek virš 700 eurų, todėl ji suvedė 700 eurų sumą ir bankomatas išdavė šią sumą. Po to ji dar kartą suvedė 120 eurų sumą ir bankomatas išdavė ir šiuos pinigus. Kiek prisimena daugiau nebandė, o gal pasižiūrėjo, kad daugiau pinigų nėra, tiksliai neprisimena. Šiuos pinigus 820 eurų V. L. įsidėjo į savo kišenę. Vėliau per keturias dienas jie visus šiuos pinigus su V. L. išleido, pirko maistą bei alkoholį. Ši svetima piniginė su viskuo bei banko kortele liko pas V. L., kur jis ją padėjo nežino, kadangi maždaug po svaitės nuo šio įvykio ji su V. L. susipyko ir jie išsiskyrė. Ji supranta, kad padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 154–155).
Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji V. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 10.15 val. atvyko į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), Kaune, į antrame aukšte esantį Lietuvos pašto skyrių, kur pirko voką ir markutę, atsistojusi prie laisvo langelio norėjo užrašyti ant voko adresą ir išsiėmusi piniginę pasidėjo ją prie langelio. Tada pašto darbuotoja pasakė, kad ji čia nestovėtų ir atlaisvintų priėjimą prie langelio. Ji nuėjo šiek tiek toliau ir užrašiusi ant voko reikiamus duomenis išėjo. Apie 10.30 val. ji nuėjo į tame pačiame pastate esančią parduotuvę „Maxima“ ir apie 10.50 val. pasigedo savo piniginės. Tada prisiminė, kad piniginę paliko Lietuvos pašto skyriuje prie langelio ir nedelsiant nuėjo į Lietuvos pašto skyrių, tačiau piniginės neberado. Pašto darbuotojų klausė, ar kas nors rado jos piniginę, jai pasakė, kad darbuotojai piniginės nerado ir iš pašalinių asmenų niekas jos neatnešė. Piniginė buvo odinė, pilkos spalvos, su nudėvėjimo požymiais, trimis skyriais, du užtraukiami, vienas atsegamas, piniginė buvo apie 10 eurų vertės, piniginėje buvo apie 50 eurų grynųjų pinigų, SEB banko mokėjimo kortelė, atskirame skyrelyje buvo nedidelis lapelis su užrašytu SEB banko mokėjimo kortelės PIN kodu, įvairios nuolaidų kortelės, įvairūs užrašai, neįgalumo pažymėjimas išduotas jos vardu. Po įvykio nedelsiant banko kortelę užblokavo. 2021 m. rugsėjo 17 d. patikrinusi savo banko sąskaitos likutį pastebėjo, kad trūksta pinigų ir banko paprašė išrašo, tuomet pastebėjo, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. 10.55 val. bankomate „Medus“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo nuimta 700 eurų pinigų suma, ir 10.56 val. tame pačiame bankomate buvo nuimta 120 eurų pinigų suma, už operacijas nuskaičiuota 2,20 eurų. Minėtų pinigų nuėmimo operacijų ji neatliko, mano tai padarė asmuo radęs jos piniginę su joje buvusia banko mokėjimo kortele ir PIN kodu. Būdama Lietuvos pašto skyriuje įtartinų asmenų nepastebėjo, tačiau matė, kad buvo dar dvi moterys ir vyras. Dėl šio įvykio jai iš viso buvo padaryta 882,20 eurų turtinė žala. Ji yra informuota apie teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, tačiau ji civilinio ieškinio nereiškia, kadangi įtariamasis V. L. jai geranoriškai atlygino 400 eurų ir kartu su įtariamąja A. V. įsipareigojo atlyginti likusią dalį – 482,20 eurų, pinigus pervedant į jos banko sąskaitą per nustatytą terminą (1 t., b. l. 97–99, 100).
2021 m. spalio 1 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 10.30 val., prekybos centre (duomenys neskelbtini), būdama antrame aukšte, esančiame Lietuvos pašto skyriuje, prie langelio, esančio stalelio, greta sienos, paliko jai priklausančią piniginę. Piniginė buvo odinė, pilkos spalvos, rankos delno dydžio su įvairiais nudėvėjimo požymiais, trijų skyrių, du užtraukiami, vienas atsegamas, piniginė buvo apie 10 eurų vertės, piniginėje buvo apie 50 eurų grynųjų pinigų (viena 20 eurų kupiūra, ir dvi kupiūros po 10 eurų, bei metalinės monetos), SEB banko mokėjimo kortelė, išduota jos vardu, atskirame skyrelyje buvo nedidelis lapelis su užrašytu SEB banko mokėjimo kortelės PIN kodu, įvairios nuolaidų kortelės, įvairūs užrašai, neįgalumo pažymėjimas išduotas jos vardu. Išėjusi iš Lietuvos pašto skyriaus būdama kitoje parduotuvėje apie 10.50 val. pasigedo piniginės, ir grįžusi į pašto skyrių jos neberado. 2021 m. rugsėjo 17 d. patikrinusi savo SEB bako sąskaitos likutį pastebėjo, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. du kartus neteisėtai buvo panaudota jos vardu išduota SEB banko kortelė, t. y. 10.55 val. „Medus ATM“ (duomenys neskelbtini), buvo nuimta 700 eurų, ir 10.56 val. „Medus ATM“ (duomenys neskelbtini), buvo nuimta 120 eurų, taip pat už atliktas pinigų nuėmimo operacijas nuskaičiuota 1 euro ir 1,2 euro sumos. Dėl šio įvykio jai iš viso padaryta 882,20 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 88–92).
2021 m. vasario 9 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji V. A. pateikė banko SEB sąskaitos išrašą, kuriame matomi 2021 m. rugsėjo 11 d. 10.55 val. ir 10.56 val. bankomate „Medus“, (duomenys neskelbtini) nuo V. A. banko sąskaitos išgryninti 700 eurų ir 120 eurų (1 t., b. l. 103, 105–107).
2021 m. spalio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad AB „Lietuvos paštas“ atstovas pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 128–129).
2021 m. spalio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip moteris A. V. paima pašte prie langelio paliktą piniginę ir ją įdeda šalia stovinčiam vyrui V. L. į kuprinę. Kompaktinėje plokštelėje yra vienas vaizdo įrašas, pavadinimu, kuriame matomas baltomis raidėmis užrašytas užrašas ,,06-27-2018 12:28:57“. Vaizdo įrašo kairėje pusėje matomas juodomis raidėmis užrašytas užrašas ,,09-11-2021 Sat 10:33:56“. Vaizdo įraše matomas Lietuvos pašto vidus. Kairėje pusėje, ties viduriu matomos prekybinės kasos su stendais. Dešinėje pusėje matomas įėjimas į ,,Lietuvos paštą“. Vaizdo įraše matoma, kaip po salę vaikšto asmenys. Vaizdo įrašo 01:42 sekundę matoma, kaip į ,,Lietuvos pašto“ patalpą įeina vyras, kuris yra apie 40 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, tamsios spalvos trumpai kirptų plaukų, vešlių, juodos spalvos antakių. Asmuo apsirengęs juodos spalvos striukę kuri prasegta ir pro kurią matomas pilkai ir juodai dryžuotas megztinis, dėvi pilkos spalvos kelnes, ant nugaros matoma rudos spalvos kuprinė. Asmuo dėvi mėlynos spalvos burną dengiančią kaukę. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras prieina prie moters, kuri yra apie 35 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, rudos spalvos, vidutinio ilgio plaukų, kurie surišti. Moteris apsirengusi pilkos spalvos striukę, dėvi mėlynos spalvos džinsus, avi juodos spalvos sportinius batus, ant dešinės rankos matoma juodos spalvos rankinė, o rankose laiko juodos spalvos piniginę. Moteris dėvi mėlynos spalvos nosį ir veidą dengiančią kaukę. Vaizdo įraše matoma, kaip apibūdinti asmenys stovi. Vaizdo įrašo 03:13 sekundę matoma, kaip moteris prieina prie vienos iš prekybinių kasų, prie kurios sėdi moteris. Vaizdo įrašo 03:41 sekundę matoma, kaip prie moteris prieina apibūdintas vyras. Vaizdo įrašo 03:48 sekundę matoma, kaip ,,Lietuvos pašto“ darbuotoja nueina nuo prekybinės kasos link kitos prekybinės kasos. Vaizdo įrašo 03:53 sekundę matoma, kaip vyras nueina nuo prekybinių kasų. Vaizdo įrašo 04:03 sekundę darbuotoja grįžta rankose laikydama baltos ir mėlynos spalvos dėžutę. Kadangi moteris atsistojusi nugara į vaizdo stebėjimo kameros pusę, konkretūs jos veiksmai nematomi. vaizdo įrašo 05:51 sekundę matoma, kaip aprašytas vyras išeina iš patalpų. Vaizdo įrašo 06:21 sekundę matoma, kaip Lietuvos pašto darbuotoja paduoda baltos spalvos lapelį, kurį moteris pasirašo ir paduoda darbuotojai. Vaizdo įrašo 08:04 sekundę matoma, kaip darbuotoja paduoda pinigus apibūdinai moteriai, kuri juos susideda į rankose laikomą piniginę. Moteris susidėjusi pinigus apsisuka ir išeina iš patalpų (1 t., b. l. 130–131, 133–134, 136).
2022 m. vasario 9 d. įsipareigojime dėl žalos atlyginimo užfiksuota, kad V. L. ir A. V. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai V. A. likusią neatlygintą žalos dalį 482,20 eurų iki 2022 m. liepos 30 d. (2 t., b. l. 71).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.
Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį numatyta tada, kai kaltininkas inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio nusikaltimo sudėčiai yra būdinga du veiksniai: neteisėtas mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu neteisėtas panaudojimas tikrų identifikavimo duomenų.
Elektroninėje bankininkystėje visos operacijos su piniginėmis lėšomis yra tvarkomos žmogaus sudarytų kompiuterinių programų pagrindu. Sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir atlieka operaciją, jei surinkti tinkami sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, jis pateikia operacinei sistemai ir bankui save, kaip kitą asmenį turintį tokią teisę ir taip suklaidina elektroninę sistemą ir tuo pačiu banką.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. L. veikdamas kartu su A. V., 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 10.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos pašto Kauno (duomenys neskelbtini), prie klientų aptarnavimo langelio rado ir paėmė V. A. priklausančią piniginę, kurioje buvo AB SEB banko mokėjimo kortelė ir mokėjimo kortelės PIN kodas, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, AB SEB banko išduotus V. A., po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2021 m. rugsėjo 11 d. 10.55 val. ir 10.56 val. bankomate „Medus ATM“, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą nuo V. A. banko sąskaitos išgrynino 700 eurų ir 120 eurų, tokiu būdu neteisėtai atliko dvi finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai panaudodamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą ir apgaule įgijo svetimą nukentėjusiajai V. A. priklausantį turtą. Kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji V. L. ir A. V. neteisėtai įgiję ir disponavę svetima – bankine mokėjimo kortele ir kortelės prisijungimo duomenimis – PIN kodu, kuris leido jiems inicijuoti finansines operacijas (pinigus išsigryninti), jau nuo pat svetimos mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo neteisėto įgijimo momento, veikiant nukentėjusiosios vardu gauti pinigus/piniginę naudą, visą laiką turėdami galimybę ir tikslą paminėtomis kortelėmis neteisėtai naudotis, savo tikslą realizavo, tai yra veikė įgyvendindami savo vieningą sumanymą dėl to paties dalyko, savo veiksmus tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu atliko per labai trumpą laiką, apgaule realiai įgijo, tai yra gavo finansinę naudą (kuri viršijo 5 MGL), kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji nuo pat pradžių, veikdami turėdami vieningą tyčią, padarė visus jiems inkriminuotus nusikaltimus ir jų veiką galima vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kurioje nusikalstamus veiksmus sieja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė sąmoningai, tai yra jie suprato, jog elgiasi be leidimo, neteisėtai ir norėjo šitaip elgtis, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Baigtos kaltinamųjų nusikalstamos veikos: nuo neteisėto įgijimo momento (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnis), inicijavus finansines operacijas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnis), apgaule įgijus svetimą turtą ir turint galimybę juo naudotis pagal savo valią (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalis).
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį V. L. ir kaltinamąją A. V. pripažinti kaltais, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro D. Dziegoraičio nutarimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. L. kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48309-20 nutraukti. 2021 m. spalio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato 1-jame veiklos skyriuje pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34095-21, V. L. ir A. V. atžvilgiu, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymo, ir atsižvelgiant į tai, kad V. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti. Dėl ko, 2022 m. sausio 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48309-20, V. L. atžvilgiu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atnaujintas.
Vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2022 m. sausio 13 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-34095-21, 01-1-48309-20 sujungti, suteikiant tyrimui Nr. 01-1-48309-20.
Nagrinėjamu atveju A. V. šioje baudžiamojoje byloje turi tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamosios procesinį statusą. Visgi kaltinamieji V. L. ir A. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (2 t., b. l. 74–76, 82–84). A. V. kaip nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48309-20 metu. Ir nors A. V. kaip nukentėjusiajai nėra įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip to reikalauja BPK 418 straipsnio 4 dalis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog A. V. pranešimas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu yra įteiktas kaip įtariamajai, todėl jai nėra užkertamas kelias ginti savo teises. Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. L. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) ir du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), kaltu visiškai prisipažino, neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatriniame gydyme registruotas, tačiau specialisto išvada nustatyta, kad V. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, priklausomybės ligų centre neregistruotas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbantis.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam V. L. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymą pagrįstai prašoma skirti arešto bausmes.
Paskirtos arešto bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos apėmimo būdų, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstas veikas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta bausmė bendrintina su paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bausme.
V. L. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, neteistas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis ir arešto bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustatant jos sąlygas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namų zonoje (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 10 d. 17.55 val. iki 2020 m. gruodžio 11 d., 13.55 val. (vieną parą), todėl šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis).
Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Kaltinamosios A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji A. V. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (182 straipsnio 1 dalis) ir du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), kalta visiškai prisipažino, teista, tačiau teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, psichiatriniame gydyme neregistruota, konsultuota priklausomybės ligų centre, tačiau specialisto išvada nustatyta, kad A. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbanti.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajai A. V. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymą pagrįstai prašoma skirti arešto bausmes.
Paskirtos arešto bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos apėmimo būdų, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstas veikas.
A. V. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
Taikant BK 75 straipsnio nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas yra išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nors praeityje teista, jai buvo paskirta arešto bausmė, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis ir arešto bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant intensyvią priežiūrą – kaltinamosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustatant jos sąlygas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namų zonoje (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajai A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 136), paliktinas saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, šias subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. L. 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti V. L. intensyvią priežiūrą, nustatant šias sąlygas:
-nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą;
-nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namų zonoje (duomenys neskelbtini);
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, arešto bausmės atlikimo atveju, į paskirtą arešto bausmę įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 10 d. 17.55 val. iki 2020 m. gruodžio 11 d., 13.55 val. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
V. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
A. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti A. V. intensyvią priežiūrą, nustatant šias sąlygas:
-nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą;
-nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namų zonoje (duomenys neskelbtini);
A. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, paliktini saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.