- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- AS-525-51-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ar kitą tam įgaliotą Vilniaus miesto savivaldybės įmonę sudaryti su ja gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos sutartį ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2010 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. A51-22893(3.3.12.3-BR4) (toliau – ir Sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog Sprendimu atsisakyta sudaryti sutartį su pareiškėja socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį ir prašyta nedelsiant atlaisvinti tokį butą. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne iš administracinių, bet iš civilinių savivaldybės socialinių būstų nuomos sutarčių sudarymo teisinių santykių. Tokio pobūdžio santykiuose savivaldybė įgyvendina savo, kaip turto savininko, teisę disponuoti jam priklausančiu turtu. Nuomos teisiniai santykiai reglamentuojami civilinės teisės normų, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį ir atnaujinti bylos pagal pareiškėjos skundą nagrinėjimą.
Nurodo, kad Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl pareiškėja jam ir padavė skundą. Pabrėžia, jog skundžiamas viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirto klausimo sprendimas, o ginčo šalys ir skundo turinys visiškai atitinka ABTĮ 15 straipsnyje nurodytų bylų, kurios priskirtinos administraciniams teismams, požymius. Pažymi, jog tarp šalių nėra jokių civilinių teisinių santykių, o pareiškėja siekia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, įgyvendintų jai teisės aktais numatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai įgyvendino savo pareigas ir neteisėtai vykdė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimus, dėl ko priėmė neteisėtą ir neteisingą Sprendimą pareiškėjos atžvilgiu. Nurodo, kad visa tarp šalių kilusio ginčo esmė – socialinio būsto skyrimo pareiškėjai klausimas, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatuodamas, kad toks skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nurodė, jog ginčas kilo ne iš administracinių, bet iš civilinių savivaldybės socialinių būstų nuomos sutarčių sudarymo teisinių santykių, o savivaldybė tokiuose santykiuose įgyvendina savo, kaip turto savininko, teisę disponuoti jai priklausančiu turtu.
Skundžiamas Sprendimas tvirtina, kad jame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas nurodė, jog pareiškėja nėra bute (duomenys neskelbtini) deklaravusi gyvenamosios vietos ir nepateikė dokumentų, įrodančių, kad yra A. J. šeimos narė, todėl pažymėjo, jog negali sudaryti socialinio būsto nuomos sutarties. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas ir pabrėžė, jog pareiškėja neprarado buto, ji neatitinka Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl pareiškėja paprašyta nedelsiant atlaisvinti butą (duomenys neskelbtini).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija), spręsdama ginčo, kai pareiškėja siekė, jog būtų pripažinta jos teisė neterminuotai nuomoti socialinį būstą, teismingumo klausimą, konstatavo, kad toks ginčas teismingas administraciniam teismui (2005-07-04 nutartis byloje R. D. prieš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyrių). Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjos keltas ginčas yra dėl teisės į socialinę paramą, o ne dėl sutartinių nuomos teisinių santykių.
Tačiau kartu pabrėžtina, jog Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje ne kartą yra nurodžiusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę – komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika (pavyzdžiui, 2008-07-29 nutartis byloje Všį „Alytaus regioninė televizija“ prieš Alytaus miesto savivaldybės tarybą, 2007-10-08 nutartis byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija prieš Utenos apskrities viršininko administraciją, 2006-08-30 nutartis byloje J. B. prieš Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, VĮ Registrų centrą), tais atvejais, jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Pažymėtina, jog viena iš taisyklių, sprendžiant dėl bylų rūšinio priskirtinumo, yra ta, kad administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nesiejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta byloje I. M. prieš Kauno miesto savivaldybė ir kitus; 2006 m. liepos 14 d. nutartis, priimta byloje UAB „Kauno regiono veislininkystė“ prieš. Kauno apskrities viršininko administraciją).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde kėlė du reikalavimus – įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ar kitą Vilniaus miesto savivaldybės įmonę sudaryti su ja gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos sutartį ir panaikinti Sprendimą. Nors Sprendimas šiuo atveju galėtų būti vertinamas kaip susijęs su pareiškėjos teise į socialinę paramą, t. y. su viešojo administravimo subjekto atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis, tačiau skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kildintinas iš civilinių teisinių santykių, kuriuose savivaldybė veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl šiuo atveju, vadovaujantis minėta absorbcijos taisykle, sutiktina su išvada, jog skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, vadovaujantis aktualia teismų praktika, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos I. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.