Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mojo Lounge Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Licet“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-10-23 ieškovas mokėjimo nurodymu Nr. 914 pervedė į atsakovo banko sąskaitą 2000 Eur sumą. Nustačius, kad šios lėšos atsakovui pervestos per klaidą, ieškovas 2016-04-19 išsiuntė atsakovui reikalavimą dėl piniginių lėšų grąžinimo, kuriuo pareikalavo nedelsiant, be ne vėliau kaip iki 2016-04-22 grąžinti be teisėto pagrindo įgytas ieškovo pinigines lėšas, tačiau atsakovas į šį reikalavimą nesureagavo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui gautas lėšas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2000 Eur, remdamasis tuo, kad atsakovas gavo nurodytą pinigų sumą be pagrindo; negrąžinęs jos, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šio instituto taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo be teisinio pagrindo įgytą turtą privalo grąžinti asmeniui, kuriam šis priklauso, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.241 straipsnyje. Pažymėtina, kad CK 6.241 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas jį išplečiant.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011, kt.).

Aplinkybę, kad atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo ar nepagrįstai praturtėjo, turi įrodyti ieškovas. Taigi ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad turto ar pinigų atsakovas neturėjo pagrindo gauti nei pagal įstatymą, nei pagal sandorį (nes jo nėra), nei kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis).

Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos ieškovo teisėms ginti, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą: atsakovas yra praturtėjęs 2000 Eur dėl ieškovo veiksmų; yra atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, t. y. atsakovas yra praturtėjęs ieškovo sąskaita; yra ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo priežastinis ryšys; atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas, t. y. tokiam praturtėjimui nėra teisinio pagrindo; ieškovas negali apginti savo teisų kitais būdais; ieškovas, kurio turtas sumažėjo, nėra prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos; nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį (CK 6.242 straipsnis).

Pagal į bylą pateiktus įrodymus nustačius, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo gauti iš ieškovo ginčo pinigų sumos, šiuos pinigus į atsakovo sąskaitą ieškovui pervedus per klaidą, o atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas, yra pagrindas tenkinti ieškinį.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-05-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 45 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Mojo Lounge Vilnius“ (juridinio asmens kodas 303196920) iš atsakovo UAB „Licet“ (juridinio asmens kodas 300156269) 2000 Eur be pagrindo gautų lėšų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-05-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.