- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-29
- Bylos Nr.
- 2-810/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- M. Šaveiko
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilbana“
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Šaveiko individualios įmonės ,,Norija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2776-55/2007 pagal M. Šaveiko individualios įmonės ,,Norija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilbana“ dėl tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Šaveiko IĮ ,,Norija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Vilbana“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2000 m. sausio 1 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą dėl 1 146 946,70 Lt skolos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal UAB ,,Vilbana“ ieškinį M. Šaveiko IĮ ,,Norija“ dėl 1 146 946,70 Lt skolos už krovinių pervežimo paslaugas priteisimo, kurioje be kitų įrodymų, patvirtinančių skolos faktą ir dydį, UAB ,,Vilbana“ rėmėsi ir ginčo aktu. Teismas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą vertino kaip vieną iš įrodymų, patvirtinančių skolos faktą bei dydį ir nurodė, kad vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda. Teismas, nurodęs, kad ieškovas išnagrinėtoje byloje buvo proceso šalimi ir turėjo teisę ginčyti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą ar pareikšti priešieškinį, tačiau to nepadarė, sprendė, kad dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Šaveiko IĮ ,,Norija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys paduotas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi pareiškėjas kreipiasi ne dėl išspręsto ginčo, o dėl dokumento pripažinimo negaliojančiu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę išnagrinėtoje byloje pareikšti priešieškinį, kadangi ši aplinkybė neužkerta kelio ieškovui vėliau kreiptis į teismą paduodant ieškinį dėl konkretaus dokumento pripažinimo negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti M. Šaveiko IĮ ,,Norija“ ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 4 punkto pagrindu, motyvuodama tuo, kad ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teisme, tai yra dėl ieškinių tapatumo. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs yra visi trys elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Apeliantas ginčija teismo nutartį, neigdamas ieškinių tapatumą, todėl, nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas tikrina ieškinių tapatumą (CPK 320 str. 1 d.).
Iš byloje esančios, pareiškėjo prie ieškinio pridedamos, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-218/2005 (pirmojoje instancijoje civ. b. Nr. 2A-218/2005) (b. l. 17-20) matyti, kad teismas yra išnagrinėjęs ieškovo UAB ,,Vilbana“ ieškinį atsakovui M. Šaveiko IĮ ,,Norija“ dėl skolos priteisimo. Išnagrinėtoje byloje šalimis buvo: ieškovu – UAB ,,Vilbana“, o atsakovu – M. Šaveiko IĮ ,,Norija“. Paduodamo ieškinio šalys yra šios: ieškovas – M. Šaveiko IĮ ,,Norija“, atsakovas – UAB ,,Vilbana“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vienas iš ieškinio tapatumo elementų – šalys – ir išnagrinėtoje byloje, ir šioje byloje sutampa, nes šalių pasikeitimas vietomis nereiškia naujo ieškinio, jeigu tuo pačiu teisiniu pagrindu yra ginčijamas tas pats teisinis santykis.
Ieškinio dalyku yra laikomas ieškovo reikalavimas, reiškiamas atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Išnagrinėtoje byloje ieškovo reikalavimas buvo priteisti iš atsakovo skolą. Paduodamo ieškinio reikalavimas yra pripažinti negaliojančiu 2000 m. sausio 1 d. skolos suderinimo aktą. Nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad išnagrinėtos bylos ieškinio ir šioje byloje reiškiamo ieškinio reikalavimai yra tapatūs, kadangi akivaizdu, kad reikalavimas priteisti skolą ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu skolos suderinimo aktą nėra tapatūs.
Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo materialusis teisinis reikalavimas, tai yra ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Juridiniai faktai, kuriais yra grindžiamas reikalavimas, sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Teisinį ieškinio pagrindą, kurio ieškovas ieškinio pareiškime neprivalo nurodyti, sudaro konkrečios materialiosios teisės normos, reguliuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje. Išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas UAB ,,Vilbana“ prašė priteisti iš atsakovo M. Šaveiko IĮ ,,Norija“ skolą CK 6.205 straipsnio pagrindu, nurodydamas faktines aplinkybes, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Viena iš faktinių aplinkybių, kuria grindė savo reikalavimą, nurodė skolų suderinimo aktą. Šioje byloje ieškovas yra ne UAB ,,Vilbana“, o M. Šaveiko IĮ ,,Norija“, ir jis CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija skolų suderinimo aktą, nurodydamas faktines aplinkybes, kad šį skolų suderinimo aktą sudarė apgaulės, grasinimo įtakoje. Išnagrinėtoje civilinėje byloje šis aktas nebuvo ginčijamas ir, kaip teisingai pareiškėjas nurodė atskirajame skunde, priešieškinio nepareiškimas neatima iš ieškovo teisės ginti savo teises kitoje byloje, ginčijant šį skolų suderinimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abiejų ieškinių faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, yra skirtingos.
Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo M. Šaveiko IĮ ,,Norija“ ieškinį, kadangi du ieškinio elementai – ieškinio reikalavimas ir dalykas – nesutampa. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti. Perduoti pirmosios instancijos teismui M. Šaveiko individualios įmonės ,,Norija“ ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.