- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-260-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08283-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kreditorius
- A. B., T. B.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Civilinė byla Nr. 2S-260-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08283-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.2.3.2.; 3.4.5.11.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui T. U., išieškotojams A. B., T. B., dėl antstolio T. U. veiksmų. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Pareiškėjas V. B. prašė panaikinti antstolio T. U. 2018 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl vykdymo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis įpareigojo V. B. suremontuoti vandens gręžinį. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15548-237/2018 pagal A. B. ir T. B. ieškinį dėl servituto nustatymo. 2018 m. lapkričio 7 d. teismas priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė V. B. sudaryti kliūtis išieškotojams prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu kol bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas minėtoje byloje. 2018 m. lapkričio 21 d. išieškotojas kartu su antstoliu T. U. atvyko pas skolininką į jo ūkininko ūkį, kuriame yra įrengtas ginčo vandens šulinys. Išieškotojas susitikimo metu buvo įsitikinęs, kad skolininkas turi suremontuoti vandens tiekimo trasą, tačiau šalys susitarė, kad kitą dieną A. B. galės suremontuoti vandens tiekimo trasą, prižiūrint V. B. ir/ar jo paskirtam asmeniui, ką patvirtina garso įrašas. 2018 m. gruodžio 3 d. A. B. pareiškė skolininkui, kad antstolis jam išaiškino, jog jis neturi remontuoti trūkusių vandens tiekimo trasų bei kad sudarė susitarimą su antstoliu, jog atvyks ir nukirps elektros kabelį, laikantį vandens siurblį. Tokiu būdu antstolis iš naujo sukūrė tarp šalių konfliktą, nors jos buvo išsisprendusios ginčą. Pažymėjo, jog teismo nutartimi jis nėra įpareigotas užtikrinti vandens tiekimą išieškotojams ar suremontuoti vandens gręžinį. Be to, skundžiamame patvarkyme antstolis konstatavo, kad vandens tiekimo trasas sugadino V. B., tačiau ši aplinkybė buvo nustatyta iš išieškotojo žodžių, antstolis nenustatinėjo, kada buvo sugadintos vandens tiekimo trasos – iki teismo nutarties priėmimo ar po to, kai buvo priimta teismo nutartis. Papildomai nurodė, kad antstolio procesiniuose dokumentuose ir garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės yra prieštaringos, skundžiamame patvarkyme ir antstolio patvarkyme dėl skundo išnagrinėjimo nėra užfiksuotos esminės kilusio ginčo aplinkybės. 2. Antstolis T. U. patvarkyme dėl skundo išnagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis vykdo 2018 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15548-237/2018, kuria V. B. uždrausta sudaryti kliūtis ieškovams A. B. ir T. B. prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu. Vykdydamas šią nutartį antstolis turi diskreciją pasirinkti priverstines vykdymo priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 str.). Nurodė, kad išieškotojai iki šiol neturi vandens, nes skolininkas užsuka kraną, jį užrakina, uždaro/užrakina patalpas, kuriose yra vandentiekio kranai ir kita vandentiekio įranga, sudaro kliūtis išieškotojui, antstoliui ir policijos pareigūnams patekti į šias patalpas, išieškotojas negali prieiti prie vandens gręžinio - šulinio, nes ant jo uždėtas sunkus betoninis blokas, tačiau skolininkas leidžia išieškotojui suremontuoti vandentiekio trasos atšakos gedimą, einantį į skolininko garažą, kuris atsirado dėl skolininko kaltės. Šiuos skolininko veiksmus antstolis vertina kaip kliūčių išieškotojams gauti vandens sudarymą. Pažymėjo, kad skolininkas savo veiksmų teisėtumą grindžia abejotinais garso įrašais bei išieškotojo pasisakymais, paimtais iš bendro konteksto ir pasakytais ginčo įkarštyje. Ginčo pabaigoje, skolininkui kategoriškai atsisakius šalinti gedimą, išieškotojas pažadėjo pabandyti pašalinti gedimą, tačiau atidžiau apžiūrėjęs gedimo vietą suprato, kad be technikos ir specialių įrankių gedimo nepavyks pačiam pašalinti, todėl apie tai išieškotojas informavo antstolį. Išieškotojas, kuriam reikalingas vandentiekis, neturi galimybių sugadinti vandentiekio sistemos, nes negali prieiti prie gręžinio ar kranų, esančių skolininko fermoje. Vandentiekio trasa buvo pažeista skolininkui vykdant statybos darbus, ką patvirtina 2018 m. lapkričio 14 d. skolininko pareiškimas Raseinių policijos komisariatui. Dėl šių priežasčių antstolis sprendė, kad kliūtys – tarpinio krano užsukimas ir vandentiekio gedimas, kurio skolininkas nešalina - įvykdyti teismo nutartį atsirado dėl skolininko kaltės, todėl ir buvo priimtas skundžiamas patvarkymas. 3. Suinteresuoti asmenys A. B. ir T. B. atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė iš esmės analogiškas antstolio patvarkyme, kuriuo atmestas skundas, aplinkybes. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Netenkino suinteresuotų asmenų A. B. ir T. B. prašymo dėl baudos pareiškėjui V. B. skyrimo. 5. Teismas nurodė, kad draudimas sudaryti kliūtis savo esme reiškia skolininko įpareigojimą susilaikyti nuo atlikimo bet kokių veiksmų, kuriais išieškotojų teisė naudotis nutartyje numatytu objektu (gręžtinio šulinio vandeniu) būtų paneigta. Kliūtys naudotis vandeniu gali būti sudaromos tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. 6. Teismas nurodė, kad antstolis 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad minėtos nutarties skolininkas gera valia nevykdo. Todėl vadovaujantis CPK 624 straipsnio 2 dalimi antstolis skolininko atžvilgiu gali taikyti priverstinio vykdymo priemones. Viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti (CPK 624 str. 2 d. 8 p.) ir būtent šią priverstinio vykdymo priemonę antstolis taikė nagrinėjamu atveju. 7. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendime (nutartyje), kurią vykdo antstolis, nustatytas įpareigojimas atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti nebūtinai pažodžiui turi sutapti su antstolio pritaikyta priverstinio vykdymo priemone, teisės aktuose nenustatytas toks reikalavimas priverstinio vykdymo priemonėms. Priešingai, antstolis gali taikyti kitas kituose įstatymuose nustatytas priverstinio vykdymo priemones, taip pat gali taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 str. 2 d. 10 p., 3 d.). 8. Teismas nurodė, kad antstolis nustatė, jog skolininkas nevykdo šio įpareigojimo, nes yra užsukęs tarpinį kraną bei nešalina vandentiekio sistemos gedimo, ir taip sudaro kliūtis išieškotojams naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, todėl antstolis turėjo teisę patvarkymu įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus (atsukti tarpinį kraną bei sutvarkyti vandens sistemos gedimą), kuriuos gali atlikti tik skolininkas, būdamas įpareigotas teismo nutartimi. Skolininkui neatlikus minėtų antstolio įpareigojimų, skolininkas sudaro kliūtis išieškotojams naudotis vandeniu, nes neatsukus tarpinio krano ir nepašalinus vandens tiekimo sistemos gedimo, vanduo išieškotojams nėra tiekiamas. Skolininkui įvykdžius skundžiamame antstolio patvarkyme nurodytus įpareigojimus, išieškotojams būtų tiekiamas vanduo, taigi būtų visiškai įvykdyta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skolininkas nepateikia argumentų ir rašytinių įrodymų, kad antstolis galėtų įvykdyti teismo nutartį kitomis priverstinio vykdymo priemonėmis, šių priemonių nenurodė (CPK 178 str.). Taigi antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neviršijo savo įgaliojimų, patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, patvarkyme nurodytos priverstinio vykdymo priemonės būtinos teismo nutarčiai įvykdyti. 9. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad ginčo šalys pačios išsisprendė ginčą 2018 m. lapkričio 21 d., o antstolis savo neteisėtais veiksmais iš naujo sukūrė tarp šalių konfliktą, teismas pažymėjo, jog minėtam teiginiui pagrįsti, skolininkas pateikia nuorodas į garso įrašus, tačiau nėra duomenų, kad minėti garso įrašai atitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (CPK 177 str. 3 d., 180 str.), o kitų įrodymų, kurie patvirtintų minėtą skolininko teiginį, byloje nėra. 10. Teismas pažymėjo, kad skolininkas subjektyviai supranta 2018 m. lapkričio 21 d. pokalbio ir 2018 m. gruodžio 3 d. pokalbio aplinkybes, savaip interpretuoja pokalbio dalyvių pasisakymus ir padaro visiškai nepagrįstą išvadą, kad šalys ginčą išsprendė taikiai. Iš minėtų garso įrašų matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas tiek dėl vandens gręžinio ir vandens tiekimo sistemos nuosavybės teisės, tiek dėl jos priežiūros, tiek ir dėl to, kas ir kaip turi vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors buvo pasiūlymas išieškotojui susitvarkyti vandens tiekimo sistemos gedimą, tačiau išieškotojas nurodė skirti skolininkui baudą, taigi nėra pagrindo teigti, kad susitarta taikiai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų taikiai susitarę dėl teismo nutarties vykdymo, išieškotojai neprašė grąžinti vykdomojo dokumento jiems ar stabdyti priverstinį teismo nutarties vykdymą, nelaikė šios nutarties įvykdyta, skolininko nurodytų aplinkybių nepatvirtina išieškotojai bei antstolis, ginčas dėl teismo nutarties vykdymo vyksta iki šiol, įrodymų, kad antstolis ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią taikiam šalių susitarimui, byloje nėra. Dėl šių priežasčių, minėtas skolininko teiginys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.). 11. Teismas nurodė, kad antstolis vykdo tik įstatymuose nustatytas jam funkcijas, jis nėra įgaliotas nustatyti galimo teisės pažeidimo ir/ar delikto aplinkybes (pvz. už vandens trasos pažeidimą atsakingą asmenį, pažeidimo padarymo laiką ir kt.), todėl skundžiamame patvarkyme šių aplinkybių antstolis nekonstatavo. Aplinkybė, kad vandens tiekimo sistemoje gedimas yra atsiradęs skolininkui vykdant statybos darbus, antstoliui tapo žinoma iš skolininko pareiškimo, pateikto ikiteisminio tyrimo institucijai, kopijos, pridėtos prie skolininko skundo dėl antstolio veiksmų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 12.1. Pareiškėjas neturi pareigos suremontuoti trūkusių vandens tiekimo trasų. Vandens tiekimo trasa sugedo dar iki teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Išieškotojai patys prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu jie galėtų prižiūrėti vandens gręžinį ir su juo susijusį turtą, tačiau jokios priežiūros ir jokių veiksmų, kad galėtų juo naudotis, neatlieka. J. V. B. yra nustatoma pareiga sutvarkyti trūkusias tiekimo trasas, privalo būti konstatuota, kokiu teisiniu pagrindu ir dėl kokių priežasčių ši pareiga yra nustatoma, o ne tiesiog nurodant, kad V. B. sugadino, todėl jis ir turi sutvarkyti. 12.2. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateikiamuose garso įrašuose yra aiškiai užfiksuota kaip pats antstolis prieštaringai ir klaidingai aiškindamas ginčo šalių pareigas sukūrė konfliktinę situaciją bei sutrikdė ginčo šalims taikiai išspręsti konfliktą. Tačiau teismas į garso įrašus neatsižvelgė nepagrįstai, privalėjo argumentuoti, kodėl jie laikytini neteisėtais, tačiau perkėlė neaiškią įrodinėjimo naštą skolininkui. 12.3. 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėjas nėra įpareigotas užtikrinti vandens tiekimą išieškotojams ar suremontuoti vandens gręžinį, pareiškėjas turi elgtis pasyviai, o ne atlikti kažkokius konkrečius aktyvius veiksmus. 13. Suinteresuoti asmenys A. B. ir T. B. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, aiški, atitinka faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Tuo tarpu atskirojo skundo motyvai nėra aiškūs, skundas grindžiamas ne teisiniais argumentais, bet emocijomis, subjektyvia pareiškėjo nuomone, niekuo nepagrįstais teiginiais, nesiejamas su jokiomis teisės normomis. 13.2. Pareiškėjo pateiktas garso įrašas visiškai nepatvirtina jo įrodinėjamų aplinkybių. Be to, garso įrašas, gautas bylos nagrinėjimo laikotarpiu, apie tai neinformavus kitos proceso šalies, nagrinėjamoje byloje nėra leistinas įrodymas, todėl negali būti įrodinėjimo priemone. 14. Suinteresuotas asmuo antstolis T. U. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 14.1. Visi dabartiniai skolininko veiksmai yra nukreipti į vandentiekio apsaugą nuo išieškotojų, antstolio ir policijos pareigūnų, t. y. į kliūčių sudarymą gauti išieškotojams vandenį, o ne į gedimo šalinimą ir nutarties įvykdymą. Skolininkas žinodamas, kad išieškotojai (pensininkai) neturi nei lėšų, nei priemonių pašalinti vandentiekio gedimą, pats jokių veiksmų nesiima. 14.2. 2018 m. lapkričio 21 d. garso įraše užfiksuotas bandymas susitarti ir išspręsti konfliktinę situaciją tarpininkaujant antstoliui, o ne susitarimas tarp šalių, kaip teigia skolininkas. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad šalims taikiai išspręsti konfliktinės situacijos nepavyko, todėl ir buvo imtasi priverstinių vykdymo priemonių. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas atmestinas. 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl faktinių aplinkybių 16. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-237/2019 pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Servitutas skirtas šiame žemės sklype esančio ieškovams A. B. bei T. B. nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio - gręžtinio šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandeniui naudoti bei inžinerinio statinio priežiūrai užtikrinti. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė V. B. sudaryti kliūtis išieškotojams prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu kol bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas. Nutartis skubiai vykdoma ir įsiteisėjusi. 2019 m. vasario 6 d. atsakovas V. B. pateikė priešieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo. 17. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis T. U. 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė vykdyti (vykd. b. 3-4 l.) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15548-237/2018, kuria iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovų A. B. ir T. B. ieškinio reikalavimų užtikrinimui uždrausta atsakovui V. B. sudaryti kliūtis ieškovams prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vandeniu (vykd. b. 1-2 l.). 18. 2018 m. lapkričio 23 d. antstolis priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 5-6 l.), kuriuo nustatė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. apie 15 val. antstolis nuvyko pas išieškotojus į jų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur gyvenamajame name atsukus virtuvėje vandentiekio kraną nebėgo vanduo. A. B. nurodė, kad jie vandens neturi, nes jų sūnus V. B. jam priklausančioje fermoje yra užsukęs tarpinį vandentiekio kraną. Tuomet antstolis su A. B. ir dviem policijos pareigūnais nuėjo prie nurodytos fermos, kur laukė V. B.. Prisistačius ir pareikalavus atsukti jo fermoje esanti kraną, iš pradžių V. B. atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad tai jo vandentiekis, jo privati valda ir niekam neleis į ją įeiti. Krano užsukimą motyvavo tuo, kad vandentiekio trasos atšakoje, einančioje į jo garažą, yra įvykęs gedimas ir vandentiekis leidžia vandenį. Po trumpo ginčo V. B. sutiko atsukti kraną, kad būtų įsitikinta vandentiekio gedimu. Pažymėta, kad ant krano buvo uždėtas specialiai pagamintas metalinis gaubtas ir užrakintas pakabinama spyna, kurią atrakino V. B. darbuotojas. Nuėjus prie garažo, lauke, V. B. parodė duobę, kurios dugne buvo prisikaupę vandens. Apžiūrėjus tą vietą jokio akivaizdaus vandens pratekėjimo nesimatė. Pastebėjus, kad jeigu ir yra vandentiekio gedimas, jis yra nedidelis, jis gali būti greitai pašalintas ir dėl to gali A. ir T. B. naudotis vandentiekiu, be to, gedimo šalinimo metu, esant reikalingumui gali būti užsuktas pagrindinis kranas, esantis prie gręžinio. V. B. su tuo nesutiko, nurodydamas, kad turi svarbesnių darbų negu vandentiekio remontas ir užstojęs antstoliui ir policijos pareigūnams kelią, nurodė savo darbuotojui užrakinti fermos duris iš vidaus ir užsukti kraną. Dėl šios priežasties antstolis nusprendė įeiti į fermą priverstinai ir atsukti nurodytą kraną, policijos pareigūnai iškvietė papildomą ekipažą, bet vėliau šio sprendimo buvo atsisakyta, nes iš V. B. veiksmų ir pasisakymų buvo galima suprasti, kad išvažiavus antstoliui ir policijos pareigūnams, kranas vėl būtų užsuktas. 19. Antstolis priėmė 2018 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl vykdymo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 7-8 l.), kuriuo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 3 d.į antstolio kontorą paskambino A. B., kuris pranešė, kad V. B. ir toliau laiko užsukęs vandens kraną, netvarko vandentiekio gedimo, atsiradusio dėl jo kaltės, o išieškotojas nurodytą gedimą sutvarkyti neturi nei lėšų, nei priemonių, išieškotojai iki šiol neturi vandens. Todėl antstolis, vadovaujantis CPK 613 straipsniu, nustatė tokią teismo nutarties vykdymo tvarką - įpareigojo V. B. atsukti tarpinį kraną, esantį jo fermos priestate, nedelsiant sutvarkyti vandentiekio gedimą, kuris atsirado skolininkui vykdant statybos darbus prie skolininko garažo, šalinant vandentiekio gedimą leido V. B. užsukti pagrindinį kraną, esantį prie gręžinio, tačiau ne ilgiau kaip 24 val., tačiau tarpinis kranas negali būti užsuktas. 20. Kartu su skundu dėl 2018 m. lapkričio 23 d. antstolio priimto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, skolininkas pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatui (vykd. b. 15-16 l.), kuriame teigiama, kad vandens tiekimo sistema yra pažeista dėl vykdomų statybos ir remonto darbų, vyksta jos tvarkymo darbai. 21. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose pradėta civilinė byla Nr. e2-995-1009/2019 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui A. B., kuriuo prašė uždrausti atsakovui ir/ar jo nurodytiems asmenims imtis veiksmų, kurių pagrindu vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), elektros tiekimas į vandens gręžinį ir vandens tiekimo trasos esančios žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), būtų sunaikinti ir/ar sugadinti ir/ar būtų nutrauktas vandens tiekimas į galvijų fermas iš gręžinio. Ieškovas taip pat prašė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį, kuria netenkino ieškovo V. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 22. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad V. B. Š. apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimis 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. sausio 21 d. buvo skirta bauda už Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties nevykdymą išieškotojų – A. ir T. B. naudai. Civilinėje byloje Nr. 2VP-1563-797/2019 teismas sprendė, kad jog tarp V. B. ir A. B. yra susidariusi konfliktinė situacija, po kurios V. B. užsuko vandenį A. B. ir T. B. ir jo netiekia. Tokį veiksmą pateisina tuo, kad jo tėvas A. B. grasino sunaikinti gręžinį, palikti jo gyvulių fermą be vandens, teigė, kad normalu, jog vanduo netiekiamas į namą, nes tėvai gali atsinešti vandens iš jo fermos, kuri yra apie 100 m. atstumu nuo namų. Teismas taip pat sprendė, kad dėl V. B. nenoro, o ne dėl negalėjimo suremontuoti trūkusią trasą, kurią, pagal byloje esančius įrodymus, sugadino jis pats, atlikdamas statybos darbus, A. ir T. B. nuo 2018 m. lapkričio 7 d. vanduo netiekiamas. Dėl ginčo esmės 23. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti antstolio T. U. 2018 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl vykdymo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis įpareigojo V. B. suremontuoti vandens gręžinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 24. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). 25. CPK 585 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). 26. Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Pagrindinis antstolio uždavinys vykdant bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas. 27. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties skolininkas gera valia nevykdo. Todėl vadovaujantis CPK 624 straipsnio 2 dalimi antstolis skolininko atžvilgiu galėjo taikyti priverstinio vykdymo priemones – skolininko įpareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti (CPK 624 str. 2 d. 8 p.). 28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstoliui nustačius, jog skolininkas yra užsukęs tarpinį kraną bei nešalina vandentiekio sistemos gedimo, ir taip sudaro kliūtis išieškotojams naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, antstolis turėjo teisę patvarkymu įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus (atsukti tarpinį kraną bei sutvarkyti vandens sistemos gedimą), kuriuos gali atlikti tik skolininkas, būdamas įpareigotas teismo nutartimi. 29. Išvadą, kad būtent apeliantas privalo sutvarkyti vandens sistemos gedimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek tarpinis kranas, tiek ir vandentiekio trasos gedimas yra apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, Taip pat nustatyta, kad būtent apeliantas sukėlė vandens sistemos gedimą, atlikdamas statybos darbus. A. ir T. B. nuo 2018 m. lapkričio 7 d. vanduo netiekiamas, jie neturi galimybės pašalinti vandens sistemos gedimo. 30. Dėl apelianto argumentų, kad ginčo šalys pačios išsisprendė ginčą 2018 m. lapkričio 21 d., o antstolis savo veiksmais iš naujo sukūrė tarp šalių konfliktą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, skolininkas subjektyviai suprato pokalbio aplinkybes, savaip interpretavo pokalbio dalyvių pasisakymus ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad šalys ginčą išsprendė taikiai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų taikiai susitarę dėl teismo nutarties vykdymo, išieškotojai neprašė grąžinti vykdomojo dokumento jiems ar stabdyti priverstinį teismo nutarties vykdymą, nelaikė šios nutarties įvykdyta, skolininko nurodytų aplinkybių nepatvirtina išieškotojai bei antstolis, ginčas dėl teismo nutarties vykdymo vyksta iki šiol. 31. Pažymėtina, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. 32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė neteisėtų antstolio veiksmų. Antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neviršijo savo įgaliojimų, patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, patvarkyme nurodytos priverstinio vykdymo priemonės būtinos teismo nutarčiai įvykdyti. 33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). 34. Apeliacinės instancijos vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. 35. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Bartašienė