Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-07 · Byla Nr. Ik-1580-121/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-07
Bylos Nr.
Ik-1580-121/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00745-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Rosita Patackienė, Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
T. G., D. Č.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1580-121/2010
Bylos proceso Nr.3-61-3-00745-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.8, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2010 m. birželio 7 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Kaminsko, Rositos Patackienės, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjams T. G. ir D. Č., atsakovės atstovei Kristinai Šimkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. G. ir D. Č. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai T. G. ir D. Č. 2010-05-26 patikslintu ir teismo priimtu skundu kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- VSDFV, Fondo valdyba): 1) išsamiai atsakyti (pateikti informaciją ir/arba pagrindžiančius dokumentus) į 2010-02-01 prašyme pateiktus klausimus, į kiekvieną atskirai; 2) pateikti atsakymą, kuris atitiktų Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau-Įstatymas) principus, reikalavimus, formas ir būdus (b.l.1-4, 51-53).

Paaiškina, kad 2010-02-01 kreipėsi į VSDFV, prašydami atsakyti į 53 klausimus. Atsakovė 2010-02-24 pateikė atsakymą Nr. (11.1) 1-1102 „Dėl pašalpų skyrimo ir mokėjimo", kuriuo neatsakė į daugumą pateiktų, labai konkrečiai suformuluotų klausimų bei nenurodė atsakymo apskundimo tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau-VSDĮ) 28 str. 1 dalį VSDFV yra viešojo administravimo įstaiga. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) 15 str. 1 d. 3 punktas nustato, kad viena iš viešojo administravimo subjektų teikiamų administracinių paslaugų yra įstatymo nustatytos jo turimos informacijos teikimas asmenims vadovaujantis Įstatymu. Įstatymo 1 str. 1 ir 2 dalyje nurodyta, kad Įstatymas užtikrina asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus, teikiant informaciją asmenims. Pagal Įstatymo 12 str. 5 dalį, įstaiga, nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra netiksli, per 5 darbo dienas, nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą. Nagrinėjamu atveju atsakovė į pareiškėjus dėl prašymo patikslinimo, papildymo nesikreipė, pareiškėjai neprašė informacijos, susijusios su ypatingais kitų asmenų duomenimis bei kitokios informacijos, nurodytos Įstatymo 2 str. 9 dalyje. Įstatymo 3 str. 1 dalyje įtvirtinta įstaigų pareiga teikti pareiškėjams informaciją. Pagal Įstatymo 3 str. 2 dalį, įstaigos teikia informaciją pareiškėjams įstaigoje tvarkomais dokumentais, informacijos rinkmenomis arba jų dalimis, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu ar kitokiomis elektroninėmis priemonėmis. Visa informacija apie įstaigos veiklą, vykdant teisės pavestas funkcijas, turi būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai (Įstatymo 6 str. 2 d.). Pagal Įstatymo 4 straipsnį, įstaigos, teikdamos informaciją, privalo vadovautis šiame straipsnyje įtvirtintais informacijos teikimo principais. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik Įstatymo nustatyta tvarka. Atvejai, kai įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, nustatyti Įstatymo 16 straipsnyje. Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, nurodomos atsisakymo priežastys ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjui ne tik nenurodė atsakovės sprendimo apskundimo tvarkos, bet ir pažeidė Įstatymo 16 str. 2 d. 4 punkte reglamentuotą terminą, atsakydamas tik 2010-02-24 (prašymas pateiktas 2010-02-01). 2009-02-01 prašymas visiškai nesusijęs su prašymu sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas, kas

pareikalautų neproporcingai didelių laiko sąnaudų. Todėl atsakovės 2009-02-24 raštu Nr. (11.1)1-1102 pateiktas atsisakymas atsakyti į visus pateiktus klausimus bei pateikti reikalaujamą informaciją ir nurodyti motyvai yra visiškai nepagrįsti, o veiksmai neteisėti. Tai akivaizdžiai pažeidė minėtų teisės aktų normas ir VAĮ atsakovui priskirtas funkcijas. Juo labiau, kad vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, atsakovė turėjo per 20 darbo dienų, nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, parengti atsakymą į pateiktus klausimus, o kadangi buvo pateikta daug klausimų, VSDFV vadovas turėjo teisę pratęsti terminą atsakymui dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, nurodant pratęsimo priežastis. Tuo atsakovė nepasinaudojo, tačiau nepagrįstai atsisakė pateikti išsamų atsakymą į atsakovei nepatogius klausimus. Atsakovė privalo pateikti tinkamą bei išsamų atsakymą ir reikalaujamą informaciją ir/arba dokumentus, nes pažeidžiama pareiškėjų teisė gauti reikalingą valstybės ir savivaldybių turimą ar kontroliuojamą informaciją, duomenis, dokumentus bei tinkamai pasiruošti gynybai. Kadangi atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos įstatymuose reglamentuotų pareigų, tuo pažeisdamas pareiškėjų teises gauti informaciją bei interesus, o taip pat apribojo jų teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, dokumentus bei pažeidė Konstitucijos 5, 25, 29 straipsnių nuostatas, pareiškėjai daro prielaidą, kad VSDFV, vengdama išsamiai atsakyti į 2010-02-01 prašyme pateiktus klausimus, slepia viešą informaciją, taip tikėdamasi likti nenubausta už neteisėtus savo veiksmus. Pareiškėjai reikalavimus reiškia vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 90 straipsniu, 88 str. 2 dalimi (b.l.1-4, 51-53).

Atsiliepimas

Atsakovė VSDFV atsiliepimu prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.24-26). Paaiškina, kad pareiškėjai 2010-02-01 pateikė prašymą atsakyti į klausimus ir pateikti juos dominančią informaciją. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, 2010-02-24 raštu Nr. (11.1) 1-1102 išsamiai į jį atsakė. Prašyme buvo išdėstyti 53 besikartojantys ir vienas su kitu susiję klausimai, todėl rašte nėra pažymėta, į kokius pareiškėjų konkrečius klausimus yra atsakoma, dėl ko galimai pareiškėjams galėjo susiformuoti nuomonė, kad VSDFV vengė pilnai atsakyti į tam tikrus klausimus ar į juos neatsakė. Pagal galiojančius teisės aktus atsakymo rengėjas neprivalo perimti pareiškėjo paklausimo stiliaus (sunumeruoti atsakymus, taip, kaip yra padaręs pareiškėjas), o tiesiog privalo užtikrinti, kad atsakymas į pareiškėjo paklausimą būtų išsamus ir nepažeistų kitų teisės aktuose nustatytų informacijos teikimo principų. VSDFV, teikdama viešą informaciją, vadovaujasi Įstatymu. Įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog kiekviena įstaiga privalo turėti Vyriausybės patvirtintus reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, kurioje teiktų informaciją apie savo funkcijas, struktūrą, informacijos teikimui skirtą informacijos rodyklę bei kitą teisės aktais nustatytą informaciją. Pažymi, jog interneto svetainėje wvvw.sodra.lt yra nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys VSDFV administravimo įstaigų veiklą. Pareiškėjų prašyme pateiktus klausimus reglamentuojantys teisės aktai ir jų paskelbimo šaltiniai taip pat buvo nurodyti VSDFV 2010-02-24 rašte. Pareiškėjams taip pat buvo paaiškinta, kad informacija apie pašalpų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus ir jų įsigaliojimų datas yra patalpinta ir visiems prieinama tinklapyje www.lrs.lt (dėl patogumo tinklapyje www.sodra.lt teisės aktai pateikti su tiesiogine nuoroda į šį tinklapį). Pažymi, kad dalis pareiškėjų prašomos informacijos ir dokumentų buvo susiję su atskirais teisės aktų nereglamentuotais klausimais, t.y. buvo prašoma pateikti informaciją apie teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrus VSDFV ar jos darbuotojų veiksmus priimant sprendimus dėl draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo pagrįstumo, atsakomybę už neteisingą sprendimų priėmimą, kriterijus, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimus ir pan. Kadangi atskiri teisės aktai, kurie reglamentuotų šiuos klausimus, neprivalo būti priimti, pareiškėjams buvo paaiškinti bendrieji Fondo administravimo įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ar konkrečios jų nuostatos, kurios yra taikomos atitinkamoms pareiškėjų prašyme nurodytoms situacijoms. Taigi pareiškėjams buvo nurodyti teisės aktai ir jų paskelbimo šaltiniai, paaiškintos Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos pareiškėjų prašyme keliamais klausimais, procedūros ir atrankos kriterijai (aiškumui pateiktas pavyzdys), paaiškintos teisės aktų nuostatos pagal pareiškėjų nurodytus klausimus, paaiškintos VSDFV ir VSDFV teritorinių skyrių bei teisėsaugos institucijų kompetencijos, nurodyta, jog, priimant sprendimus dėl pašalpos perskaičiavimo, remiamasi prokurorų nutarimais, paaiškinti pašalpų perskaičiavimo principai, pašalpų skyrimo, kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo, sprendimų priėmimo procedūros ir VSDFV teritorinių skyrių įgaliojimai, pašalpų gavėjų informavimas apie priimtus sprendimus. Dauguma informacijos teikimo principų yra vertinamieji, todėl jų vertinimas gali priklausyti nuo įvairių objektyvių ir subjektyvių veiksnių, tarp kurių paminėtini pareiškėjų ir įstaigos, teikiančios informaciją, požiūris į pateiktus klausimus ir vienodai profesionalus problemos supratimas, pareiškėjų lūkesčiai dėl pateiktų klausimų ir galimų atsakymų ir pan. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjams kreiptis į įstaigą pakartotinai dėl informacijos pateikimo, jeigu jie mano, kad įstaiga pateikė informacijos teikimo principų neatitinkančią informaciją, ar ne tokią, kokios pareiškėjai tikėjosi. VSDFV atsakymas pareiškėjams neužkirto kelio kreiptis pakartotinai dėl informacijos pateikimo, tačiau VSDFV toks pareiškėjų prašymas nebuvo gautas. Pareiškėjai taip pat teigia, jog VSDFV pažeidė Įstatymo 16 str. 2 d. 4 punkte nustatytą 5 dienų terminą informuoti pareiškėjus apie jų prašomos viešai paskelbtos informacijos paskelbimo šaltinį. Kadangi pareiškėjai prašė ne tik nurodyti informacijos paskelbimo šaltinį, o buvo prašoma nurodyti, kokiais teisės aktais vadovaujamasi ir pateikti paaiškinimus, be to, prašymas buvo didelės apimties ir atsakymui į jį parengti nepakako vien nurodyti viešai paskelbtos informacijos šaltinį, o reikėjo pateikti ir papildomus paaiškinimus, todėl VSDFV 2010-02-24 raštu atsakė į visą prašymą (b.l.24-26).

Šalies argumentai

Pareiškėjai, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad atsakymas neišsamus, abstraktus, kai tuo tarpu klausimai labai konkretūs, nenurodomi neatsakymo į kai kuriuos klausimus pagrindai. Atsakovės tinklalapyje ne specialistui labai sunku surasti konkrečią informaciją. Pareiškėjų nuomone, atsakyta tik į klausimą Nr. 1. Tarp Judėjimo sutartį pasirašiusių asmenų yra patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų, Judėjimas atstovauja jų interesus. Judėjimas nėra nustatyta tvarka įregistruotas. Atsakymai į klausimus nebūtinai turėjo būti sunumeruoti, bet jie turėjo atitikti klausimų turinį. Atsakovė pateikė statistinius duomenis 2009m. spalio 1 dienai, reiškia, turi duomenis ir už 2006-2008 metus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad jie nėra Statistikos departamentas ir įvairios statistikos nekaupiam norint išrinkti prašomus duomenis, net keli skyriai būtų turėję mesti savo tiesioginį darbą. Apie staigų atlyginimų padidėjimą sprendžia iš duomenų, pateikiamų į Apdraustųjų registrą, tuomet daroma analizė ir, esant pagrindui, medžiaga perduodama teisėsaugos institucijoms.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. G., D. Č , A. S., veikdami Šeimos gynimo judėjimo ,,Stop šeimos genocidui“ asociacijos 2010-01-30 sutarties, kurios 2.2 punktas numato, kad pagrindinis sutarties tikslas yra atstovauti, ginti šia sutartimi susibūrusių šeimų interesus, pagrindu (b.l.43-45) 2010-02-01 kreipėsi į laikinąją VDSFV direktorę Č. Z. (rašto kopija išsiųsta Seimo pirmininkei, Seimo kontrolieriui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, visiems Seimo nariams) nurodydami, kad atstovauja Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įtariami ir kaltinami, VSDFV ir prokuratūros manymu, nepagrįstai pasididinę atlyginimus, siekdami apgaule užvaldyti valstybės lėšas ir pasididinti socialines išmokas. Jų manymu, atsakomybėn buvo patraukti ne visi asmenys, o tik tie, kurie atrodė labiausiai pažeidžiami tyrimo iniciatoriui. VSDFV ir VSDFV teritoriniai skyriai, neištyrę kiekvienos situacijos individualiai, išskyrė tam tikrą socialinę grupę pagal tam tikrus požymius ir, nenagrinėję situacijų, pradėjo persekioti šeimas, kurių nariai dirbo smulkaus verslo įmonėse ir susilaukė vaikų. Anot pareiškėjų, buvo pažeista Konstitucijos 29 str. 1 dalis, Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Taikant teisiškai pagrįstą atranką, baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patraukta ne mažiau kaip 15-20 procentų visų išmokų gavėjų 2007-2009 metais. Todėl, pareiškėjų manymu, patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenys yra kaltinami ne siekiant atkurti teisingumą, o naudojami kaip pavyzdinė priemonė galimų nusikalstamų veikų prevencijai. Toks elgesys teisinėje valstybėje negalimas. Pareiškėjų manymu, išdėstytos prielaidos sudarys pagrindą kitame etape kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl galimai kaltų asmenų identifikavimo ir nubaudimo. Pareiškėjų teigimu, ateityje bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn VSDFV darbuotojus, kurie dalyvavo minėtų sprendimų formavime 2007-2009 metais, bei VSDFV teritorinių skyrių vadovus ir vadovų pavaduotojus, atsakingus už pašalpų skyrimą bei mokėjimą, ir pašalpų skyrimo procese tiesiogiai dalyvavusius vyriausiuosius specialistus. T. G., D. Č., A. S. prašė pateikti šią informaciją ir dokumentus (jei tarp klausimų bus tokių, į kuriuos VSDFV atsisakys ir/arba negalės atsakyti, prašė nurodyti tokių aplinkybių pagrindus, motyvus ir/arba kitokias teisines priežastis):

Kiek kartų ir kada keitėsi įstatymais ir teisės aktais nustatoma tvarka, kuria vadovaujasi VSDFV bei teritoriniai skyriai, apskaičiuodami būtent motinystės (tėvystės) pašalpos dydį? Prašė pateikti pakeitimų įsigaliojimų datas ir pritaikytų pakeitimų nuorodas (kokios aplinkybės ir/arba sąlygos pasikeitė).

Kokia tvarka VSDFV vadovaujasi nustatydama draudžiamąsias pajamas, siekiant tinkamai apskaičiuoti pagrįstai priklausančios motinystės (tėvystės) pašalpos dydį? Jeigu, be įstatyminių nuostatų, yra tokia tvarka, prašė pateikti tokią tvarką nustatančio dokumento patvirtintą kopiją.Ar yra kokia tvarka ir/arba kokios kitokios taisyklės, kuriomis vadovaujantis, VSDFV bei teritoriniai skyriai prokurorų prašymu perskaičiuoja įstatymais bei teisės aktais vadovaujantis apskaičiuotą (jau skirtą) motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, remiantis subjektyvia, VSDFV darbuotojų nuomone - pagrįsta, nuostata? Jei taip, prašė pateikti šių dokumentų patvirtintas kopijas ir nurodyti pridedamų dokumentų teisėtumo pagrindus. Jei ne, prašė paaiškinti, kokiu pagrindu (kokiais teisės aktais, tyrimais ar kitokiais kriterijais) VSDFV bei teritoriniai skyriai darbuotojai tai darė(-o)?

Kas ir kokiais teisės aktais remiantis VSDFV struktūroje turi atlikti prevencinį darbą (pvz. stebėti ir išaiškinti padidėjusių deklaruojamųjų įmokų pagrįstumą)? Jei specialiai šiai funkcijai atlikti yra atskiras VSDFV struktūros skyrius ir/arba poskyris, prašė pateikti tokio skyriaus ir/arba poskyrio nuostatų patvirtintą kopiją, jeigu tokio skyrius ir/arba poskyrio nėra, kas tokią funkciją atlieka, ir pridėti patvirtintus pareiginius nuostatus ir/arba darbo instrukcijas?

Kokia tvarka (kokiais teisės aktais, tyrimais ar kt.) VSDFV vadovaujasi, siekdama nustatyti draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo pagrįstumą bei draudžiamąsias pajamas pagrindžiančių (jei tokie yra) dokumentų patikimumą? Jeigu tokia yra, prašė pateikti tokią tvarką nustatančio dokumento patvirtintą kopiją.Ar VSDFV yra nustačiusi VSDFV atsakingų už motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimą darbuotojų konkrečius veiksmus, kuriais, kilus abejonėms dėl motinystės (tėvystės) pašalpos gavėjo draudžiamųjų pajamų pagrįstumo, patikrinamas šių draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo pagrįstumas? Jeigu yra, prašė pateikti tokią tvarką nustatančių dokumentų patvirtintą kopiją.

Ar VSDFV yra nustačiusi kriterijus, tvarkas ar kitus reikalavimus, reglamentuojančius, kokiais atvejais VSDFV darbuotojai turi vertinti draudžiamąsias pajamas kaip nepagrįstai padidintas? Jei taip, prašė pateikti tokios tvarkos(-ų) patvirtintą(-as) kopiją(-as), jei ne, tai kas ir kokia informacija vadovaujantis tai vertina?Ar VSDFV yra nustačiusi VSDFV darbuotojų veiksmus (jų atlikimo tvarką), kai šie įtaria, kad draudžiamosios pajamos padidintos nepagrįstai? Jeigu taip, prašė pateikti šio dokumento patvirtintą kopiją. Jei ne, kokia yra VSDFV darbuotojų, atliekančių patikrinimus/atrankas ikiteisminiams tyrimams inicijuoti, kvalifikacija ir papildomas parengimas tai atlikti? Ar VSDFV darbuotojai turi teisę spręsti, kiek įmonė privalo mokėti už atliktą darbą vienos ar kitos profesijos, kvalifikacijos asmeniui? Jei taip, tai kokiais teisės aktais, tvarka, kriterijais vadovaujantis VSDFV darbuotojai sprendžia, kiek įmonė privalo mokėti už atliktą darbą vienos ar kitos kvalifikacijos, vienos ar kitos pareigybės asmeniui? Prašė nurodyti tai pagrindžiančius teisės aktus (straipsnius juose) arba pateikti, tai pagrindžiančių patvirtintų dokumentų kopijas.

Ar VSDFV darbuotojai turi teisę lyginti skirtingų pareigybių ir kvalifikacijų darbuotojų atlyginimus? Jei taip, prašė pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas bei nurodyti kokiais teisės aktais (straipsnius juose), kriterijais, tvarka vadovaujantis VSDFV darbuotojai palygina skirtingų pareigybių ir kvalifikacijų darbuotojų atlyginimus? Prašė pateikti tai pagrindžiančių dokumentų patvirtintas kopijas. Ar VSDFV darbuotojai turi teisę lyginti skirtingų darbuotojų skirtingų kvalifikacijų, profesijų darbo sutartis? Prašė pateikti taip elgtis įgalinančio dokumento patvirtintą kopiją. Kokiais teisės aktais (straipsniais juose), kriterijais, tvarka vadovaujantis lyginamos tos pačios įmonės skirtingų darbuotojų, skirtingų kvalifikacijų darbo sutartys? Prašė pateikti tai pagrindžiančių dokumentų patvirtintas kopijas. Ar VSDFV prisiims atsakomybę, jei bus nustatyta, kad paskirtų atlikti pakartotinius patikrinimus/atrankas ikiteisminiams tyrimams inicijuoti VSDFV darbuotojų darbas nebuvo atliktas atsakingai, t.y. tinkamai, ir VSDFV yra pasirengusi inicijuoti papildomus ikiteisminius tyrimus, siekiant užkirsti kelią apgaule įgyti turtinę teisę į nepagrįstai padidintą motinystės (tėvystės) pašalpą, tokiu būdu padarant žalą VSDFV biudžetui arba atlyginti patirtą žalą persekiojamoms šeimoms, nes šios šeimos gali įvardinti konkrečių pavyzdžių, kai analogiški duomenys vertinami skirtingai. Ar VSDFV yra nustačiusi VSDFV darbuotojų atsakomybę, jeigu šie, atlikdami pakartotinius patikrinimus/atrankas ikiteisminiams tyrimams inicijuoti, neteisingai įvertina, ar draudžiamosios pajamos yra pagrįstos? Jeigu taip, prašė pateikti šio dokumento patvirtintą kopiją. Ar VSDFV yra pasirengusi išmokėti delspinigius už laiku neišmokėtas (areštuotas) motinystės (tėvystės) pašalpas bei padengti nukentėjusiųjų šeimų patirtas išlaidas, susijusias su nepasiteisinusiu baudžiamuoju persekiojimu, t.y. ikiteisminiais tyrimais ir nepasitvirtinusiais VSDFV įtarimais civilinėse ir/arba baudžiamosiose bylose? Ar VSDFV ketina grąžinti jos nuomone nepagrįstai įmokėtas socialines įmokas, kurių ji nevertina, apskaičiuodama jos nuomone pagrįstai priklausančios motinystės (tėvystės) pašalpos dydį? Jei taip, kada ir kodėl būtent tuo metu ketinama tai padaryti, jei ne, tuomet prašė pateikti LR galiojančių įstatymų ar teisės aktų nuorodas, kurių pagrindu VSDFV bei teritoriniai skyriai turi teisę taip elgtis.

Ar VSDFV ir atskirų teritorinių skyrių Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės poskyrių veiklos nuostatai yra vienodi? Jei taip, prašė pateikti VSDFV tipinio atskiro teritorinio skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės poskyrio nuostatų patvirtintą kopiją, jei ne, tai prašė pateikti Vilniaus teritorinio skyriaus ir dar dviejų, VSDFV nuožiūra labiausiai besiskiriančių nuo pastarojo teritorinių skyrių, nuostatų patvirtintas kopijas. Ar VSDFV atskirų miestų skyrių Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrių vedėjų pareigybės yra vienodos? Jeigu taip, prašė pateikti VSDFV tipinio atskiro teritorinio skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo patvirtintą kopiją, jei ne, tuomet Vilniaus teritorinio skyriaus ir dar dviejų, VSDFV nuožiūra labiausiai besiskiriančių nuo pastarojo teritorinių skyrių, Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo patvirtintas kopijas. Kai VSDFV atskirų miestų skyrių Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės poskyrių vedėjai Tarnybiniu pranešimu dėl draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo pagrįstumo kreipiasi į VSDFV atskirų miestų skyrių vadovą (direktorių) su prašymu patikrinti, ar draudžiamosios pajamos aktualųjį laikotarpį padidintos pagrįstai:

Ar pateikiami dokumentai (išvados) privalo neprieštarauti patikrinimų rezultatams? Ar pateikiamų dokumentų išvadose privalo būti nurodyta, kas konkrečiai kelia įtarimų? Ar pateikiami dokumentai (sprendimai) privalo būti paremti atliktų patikrinimų išvadomis ir/arba patikinimų rezultatais, iš kurių galima daryti prielaidas dėl draudžiamųjų pajamų pagrįstumo/nepagrįstumo ir/arba galimų sukčiavimo atvejų?

Prašė nurodyti VSDFV darbuotojų, atsakingų už draudžiamųjų pajamų pagrįstumo vertinimą, pareigybes, pateikti tokių darbuotojų pareigybės aprašymo (pareiginių nuostatų) patvirtintas kopijas. Ar pagal pareiginius nuostatus VSDFV atsakingas (įgaliotasis) darbuotojas privalo patikrinti ir įvertinti draudžiamųjų pajamų pagrįstumą prieš priimdamas sprendimą dėl teisės į motinystes (tėvystės) pašalpą skyrimo? Ar buvo tokių atvejų, kai VSDFV atsakingas(-i) darbuotojas(-i), įvertinę motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo teisėtumą, atsisakė skirti motinystės (tėvystės) pašalpą(-s)? Jei taip, tuomet prašė pateikti duomenis, kiek tokių atvejų buvo atskirai už 2006, 2007, 2008, 2009 metus.

Ar VSDFV yra nustačiusi VSDFV darbuotojų atsakomybę, jeigu šie neteisingai įvertina, ar draudžiamosios pajamos yra pagrįstos? Jeigu taip, prašė pateikti šio dokumento patvirtintą kopiją. Ar VSDFV yra nustačiusi VSDFV motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo dokumentus tikrinančių, išvadas rašančių ir sprendimus priimančių darbuotojų atsakomybę už galimai tyčia (sąmoningai) neteisėtai skirtas motinystės (tėvystės) pašalpas. Jei taip, prašė pateikti tokių dokumentų patvirtintas kopijas. Jei ne, kodėl tokia atsakomybė nėra numatyta? Kiek VSDFV yra atlikusi auditų, vidinių tyrimų ir patikrinimų per 2006, 2007, 2008, 2009 metus atskirai dėl galimų VSDFV darbuotojų prisidėjimo prie VSDFV lėšų švaistymo, neteisėtai paskiriant/apskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpas? Kiek buvo nustatyta neapdairiai įvertintų motinystės (tėvystės) pašalpų paskyrimo atvejų atskirai per 2006, 2007, 2008, 2009 metus? Kai motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos:

Ar privalu šiuos paskyrimus patvirtinti VSDFV darbuotojų sprendimais? Jei taip, ar kiekvienu šių sprendimų priėmimo atveju privalu nurodyti sprendimą pagrindžiančius (lydimuosius) dokumentus su šiuos dokumentus parengusių darbuotojų identifikavimo duomenimis?Kokių pareigybių darbuotojai rengia, sprendimo skirti/neskirti motinystės (tėvystės) pašalpą, priėmimą pagrindžiančius (lydimuosius) dokumentus? Prašė išvardinti ir pridėti šių pareigybių aprašymų patvirtintas kopijas? Ar priėmus sprendimą skirti/neskirti motinystės (tėvystės) pašalpą, privalu apie šį sprendimą pranešti motinystės (tėvystės) pašalpos prašytojui? Jei taip, kokia yra informavimo tvarka? Prašė pridėti šio dokumento patvirtintą kopiją.

Ar kada nors buvo priimtas koks nors teisinį galiojimo pagrindą turintis dokumentas, įgalinantis, tikrinant/audituojant jau skirtų motinystės (tėvystės) pašalpų suteikimo aplinkybes (dokumentus), vertinti kitaip nei pagal įstatymus, motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo momentu? Jei taip, kada, kokia tvarka ir kieno priimtu sprendimu taip buvo nustatyta? Prašė pateikti šio dokumento patvirtintą kopiją. Jei tokių dokumentų nėra, kokias kriterijais, tyrimais ar kitokiomis įteisintomis nuostatomis vadovaujantis pasirinktas(-i) laikotarpis(-iai), nuo kurio(-ų) iš naujo peržiūrimos skirtos motinystės (tėvystės) pašalpos ir pasirinkti jau mokamų motinystės (tėvystės) pašalpų atvejai, kuriuos būtina iš naujo patikrinti ir/arba perskaičiuoti? Prašė įvardinti datą (-as), nuo kurio konkrečiai laikotarpio iš naujo buvo papildomai peržiūrimos jau skirtos motinystės (tėvystės) pašalpos?

28. Ar nuo nurodytojo laikotarpio buvo peržiūrimos (tikrinamos) visos pradėtos mokėti motinystės (tėvystės) pašalpos? Jei ne, tai kokiais kriterijais atrenkamos tokios motinystės (tėvystės) pašalpos ir koks yra jų kiekis?

Ar buvo/bus peržiūrimos (papildomai tikrinamos) jau išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos? Kiek VSDFV nustačiusi kasmet tikrinti/audituoti motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo atvejų? Prašė pateikti auditų kiekį nustatančių dokumentų patvirtintas kopijas. Kiek buvo atliktų motinystės (tėvystės) pašalpų auditų per 2006, 2007, 2008, 2009 metus atskirai? Prašė pateikti skaičius vienetais ir/arba procentais nuo skirtų pašalpų skaičiaus 2006, 2007, 2008, 2009 metais atskirai. Keliems atvejams, užfiksuotiems per planinius VSDFV patikrinimus/auditus dėl motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo dėl neteisėtai priskaičiuotų motinystės tėvystės pašalpų, buvo pritaikyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, LR Vyriausybės 2001 m. sausio mėn. 25 d. nutarimo Nr. 86 numatyta tvarka neteisėtai sumokėtoms išmokoms išieškoti? Prašė pateikti šių atvejų skaičius už 2006, 2007, 2008, 2009 metus atskirai. Kiek atvejų, užfiksuotų per planinius VSDFV patikrinimus/auditus dėl motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo dėl neteisėtai priskaičiuotų motinystės tėvystės pašalpų, buvo perduota tirti LR prokuratūrai siekiant išsiaiškinti, ar motinystės (tėvystės) pašalpos skirtos teisėtai? Prašė pateikti šių atvejų skaičius už 2006, 2007, 2008, 2009 metus atskirai.

Kiek iki šiol VSDFV darbuotojai atliko pakartotinų patikrinimų dėl motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo? Prašė pateikti pakartotinių patikrinimų dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo skaičius už 2006, 2007, 2008, 2009 metus atskirai. Kiek atvejų iš šių VSDFV darbuotojų pakartotinai atliktų patikrinimų dėl neteisėtai priskaičiuotų motinystės (tėvystės) pašalpų buvo pritaikyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Vyriausybės 2001 m. sausio mėn. 25 d. nutarimo Nr. 86 numatyta tvarka, neteisėtai sumokėtoms išmokoms išieškoti? Prašė pateikti šių atvejų skaičius už 2006, 2007, 2008, 2009 metus atskirai. Kiek atvejų iš šių VSDFV darbuotojų pakartotinai atliktų patikrinimų dėl neteisėtai priskaičiuotų motinystės (tėvystės) pašalpų buvo perduota tirti prokuratūrai? Prašė pateikti šių atvejų skaičius už 2006, 2007, 2008, 2009 metus atskirai. Ar pakartotinius duomenų dėl motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo patikrinimus atlieka tie patys darbuotojai (specialistai), kurie šiuos dokumentus peržiūri prieš priimant sprendimus skirti motinystės (tėvystės) pašalpas? Jei ne, kokiais kriterijais remiantis paskiriami kiti? Prašė pateikti tokią tvarką nustatančių dokumentų patvirtintas kopijas. Kokia dalis, VSDFV nuomone, iš LR prokuratūrai perduotų abejonių keliančių atvejų dėl motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo, teisminių institucijų turėtų būti pripažintos, kaip neteisėtai priskaičiuotos? Kodėl VSDFV taip mano? Ar, be VSDFV darbuotojų pareigybių aprašyme išvardintų funkcijų, buvo kai kurių konkrečių pareigybių, VSDFV darbuotojams suteikti papildomi įgaliojimai priimti sprendimus dėl jau skirtų motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo visiško sustabdymo (vėliau mokėtinos pašalpos patikslinimo), neturint konkrečių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytomis nuostatomis VSDFV pašalpų neteisėtumą patvirtinančių (nemokėjimo) pagrindų? Jei taip, prašė pateikti konkrečių papildomus įgaliojimus suteikusių ir gavusių pareigybių pavadinimus, papildomus įgaliojimus suteikti įgalinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Kaip VSDFV darbuotojai tiesiogiai vykdo šiuos LR prokurorų nurodymus:

Kokie veiksmai turi būti atlikti, kad motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas būtų sustabdytas ir/arba pradėtas mokėti perskaičiavus? Ar priimant sprendimus, būtina nurodyti aplinkybes, kurias būtina įvertinti perskaičiuojant jau skirtas motinystės (tėvystės) pašalpas? Prašė nurodyti šias aplinkybes arba pateikti tokią tvarką nustatančio dokumento patvirtintą kopiją. Jei ne, kas sprendžia, kokiais kriterijais ir dokumentais (duomenimis) vadovaujantis skirtos motinystės (tėvystės) pašalpos turi būti perskaičiuojamos? Kokių pareigybių ir kvalifikacijos turi būti VSDFV darbuotojas, kuris vadovaudamasis prokuratūros nurodymu, VSDFV sprendimu perskaičiuoja LR įstatymų nustatyta tvarka jau skirtas motinystės (tėvystės) pašalpas? Jei tai nustatyta, prašė pateikti tai įteisinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Jei ne, kokiais kriterijais, tyrimais, dokumentais ar kitokiais nurodymais vadovaudamiesi VSDFV darbuotojai tai atliko/atlieka?

40.4. Prašė pateikti kriterijus, kuriais vadovaujantis, buvo atliekami motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimai, įteisinančių dokumentų patvirtintas kopijas arba nurodyti bendrinius įstatyminius teisės aktus, kurie tai reglamentuoja.

41. Kiek vidutiniškai laiko VSDFV darbuotojui užtrunka atlikti pašalpos skyrimo duomenų patikrinimą, įvertinimą, išvadų su nuorodomis į šią išvadą pagrindžiančius įrodymus surašymą?

Kokie teisės aktai nustato VSDFV išvadų rengimo tvarkas? Jei tokie yra, prašė pateikti patvirtintas jų kopijas arba nuorodą, kur ir kaip su jais galima susipažinti. Kokie dokumentai yra vertinami išvadoms parengti? Kurie VSDFV darbuotojai ir kuo vadovaudamiesi gali nustatyti, kad motinystės (tėvystės) pašalpa skirta „apgaulės įtakoje"? Ar su tokia išvada privalo būti supažindinti apdraustieji? Ar yra išvados formuluotės „motinystės (tėvystės) pašalpa skirta apgaulės įtakoje" galiojantis teisinis išaiškinimas? Jei taip, prašė jį pateikti ir nurodyti, kas ir kada tokią išaiškinimo formuluotę įtvirtino VSDFV nuostatuose ir/arba išvadų rengimo teisiniuose aktuose. Ar yra aprašyta, kokios turi būti nustatytos aplinkybės, kad būtų galima teigti jog „motinystės (tėvystės) pašalpa skirta apgaulės įtakoje"? Jei taip, prašė pateikti šio dokumento patvirtintą kopiją. Prašė nurodyti teisės aktus, kurie apibrėžia sąvokas: „neproporcingai didelis darbo užmokestis", „nemotyvuotas darbo užmokestis", o taip pat atsakyti:

. Ar VSDFV turi teisę nustatinėti, kas tai yra motyvuotas/nemotyvuotas darbo užmokestis, proporcingas/neproporcingas darbo užmokestis?. Kokiais teisės aktais (straipsniais juose), taisyklėmis, kriterijais vadovaujantis VSDFV darbuotojai nustatinėja, kad atitinkamos įmonės mokamas darbo užmokestis darbuotojams yra motyvuotas/nemotyvuotas, proporcingas/neproporcingas?

Ar funkcija nustatyti, ar įmonės darbuotojams mokamas motyvuotas/nemotyvuotas, proporcingas/neproporcingas darbo užmokestis yra nurodyta pareiginiuose VSDFV darbuotojo nuostatuose? Prašė pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.

Ar pagal pareiginius nuostatus/darbo instrukcijas atsakingas VSDFV darbuotojas privalo patikrinti ir įvertinti draudžiamųjų pajamų pagrįstumą prieš priimdamas sprendimą dėl teisės į įstatymais nustatyta tvarka apskaičiuojamos motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimą? Kiek patikrinimų VSDFV yra atlikusi 2006-2009 metais prieš skiriant galimai nepagrįstas senatvės pensijas, neįgalumo ir motinystės (tėvystės) pašalpas? Prašė pateikti atliktų (atliekamų) patikrinimų skaičių 2006, 2007, 2008, 2009 metais atskirai. Taip pat atskirai pamečiui išskiriant ir kiekvieną aukščiau įvardytą socialinę grupę. Ar klausime Nr. 48 įvardyti senatvės pensijų, neįgalumo ir motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo teisėtumo patikrinimai atliekami naudojantis tais pačiais įstatyminiais principais? Prašė juos įvardyti. Ar kada nors buvo ir/arba bus atliekami pakartotiniai (jau skyrus ir pradėjus mokėti socialines išmokas) patikrinimai, siekiant nustatyti, ar pagrįstai skirtos ir jau mokamos senatvės pensijos ir neįgalumo pašalpos, t.y. jų dydžiai? Jeigu buvo ir/arba yra atliekami pakartotiniai patikrinimai, prašė pateikti šių patikrinimų skaičius už 2006, 2007, 2008, 2009 metus atskirai. Taip pat atskirai išskiriant ir kiekvieną aukščiau įvardintą socialinę grupę. Kiek atvejų iš senatvės pensijas ir neįgalumo išmokas gaunančių ir/arba gavusių asmenų po pakartotinio VSDFV darbuotojų duomenų patikrinimo/audito su patikrinimo išvadomis dėl galimų sukčiavimo atvejų ir nepagrįstai išmokėtų socialinių išmokų buvo perduota LR prokuratūrai 2006-2009 metais? Prašė pateikti duomenis, kiek tokių atvejų buvo 2006, 2007, 2008, 2009 metais atskirai. Taip pat atskirai išskiriant ir kiekvieną socialinę grupę, kurioje tokios aplinkybės (išvados) buvo nustatytos.

Kiek atvejų iš senatvės pensijas ir neįgalumo išmokas gaunančių ir/arba gavusių asmenų po pakartotinio VSDFV darbuotojų duomenų patikrinimo/audito su patikrinimo išvadomis dėl galimų sukčiavimo atvejų ir nepagrįstai išmokėtų socialinių išmokų buvo inicijuoti neteisingai ir/arba neteisėtai priskaičiuotų išmokų išieškojimai be LR prokuratūros pagalbos. Prašė pateikti tokių atvejų duomenis už 2006, 2007, 2008, 2009 metus atskirai. Taip pat atskirai išskiriant ir kiekvieną aukščiau įvardintą socialinę grupę.Prašė pateikti informaciją, ar yra atidarytos specialios sąskaitos areštuotoms motinystės (tėvystės) pašalpoms saugoti. Jei specialios sąskaitos nėra atidarytos, prašė pateikti informaciją, kur yra saugomos ir kaip apskaitomos areštuotos motinystės (tėvystės) pašalpoms išmokėti skirtos lėšos? (b.l.31-38).

T. G., D. Č. ir A. S. prašymas VSDFV buvo gautas 2010-02-01 (registracijos Nr. 6P-189). Atsakyti į šį prašymą 2010-02-01 rezoliucija buvo pavesta R. K. ir M. P. (b.l.31). Į 2010-02-01 prašymą VSDFV atsakė 2010-02-24 raštu Nr. (11.1)I-1102, adresuotu Šeimos gynimo judėjimui ,,STOP šeimos genocidui“, atsakymą pasirašė laikinoji direktorė Č. Z., jame nenurodyti apskundimo tvarka ir terminai. Kartu su 2010-02-24 atsakymu Nr. (11.1)I-1102 Šeimos gynimo judėjimui ,,STOP šeimos genocidui“ VSDFV nepateikė jokių dokumentų (b.l.27-30).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Dėl atsakymo pateikimo terminų.

2005-11-10 Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. X-383 14 straipsnyje nustatyta, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, tai informacijos pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo įstaigoje dienos.

20 darbo dienų terminas informacijai pateikti (nuo 2010-02-01, kai VSDFV buvo gautas prašymas) baigėsi 2010-03-02, atsakymas duotas 2010-02-24 raštu; 5 darbo dienų terminas nurodyti pareiškėjams viešai paskelbtos informacijos šaltinį baigėsi 2010-02-08 (pagal Įstatymo 16 str. 2 d. 4 punktą). Tad atsakymas pareiškėjams duotas nepraleidus 20 darbo dienų termino.

Dėl kreipimosi subjekto.

Pagal Įstatymo 2 str. 6 dalį asmuo, kreipęsis informacijos, yra pareiškėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės susitarimą, pilietis, užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ar šių asmenų grupė, Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, įregistruotos valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, ar jų atstovybės ir filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje. Minėta, kad į atsakovę šiuo atveju kreipėsi nustatyta tvarka (2004 m. sausio 22 d. Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 6 str. (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-610 redakcija): Asociacija teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įregistruota juridinių asmenų registre (1d.); Asociaciją registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, sušauktas asociacijos steigiamasis susirinkimas, priimti asociacijos įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos steigimo sutartyje nustatytos prievolės (2d.); Asociacija laikoma įsteigta nuo įregistravimo juridinių asmenų registre (4d.)) neįregistruotas juridinis asmuo, neva ginantis traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų interesus (prie prašymo jokie įgaliojimai atstovauti patrauktų ar traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų interesus nepridėti). Be to, pareiškėjai atsakovei nepateikė įrodymų, kad jie yra įgalioti atstovauti visus Judėjimo dalyvius.

Dėl atsakymo apskundimo tvarkos neišaiškinimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-273 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių (toliau-Taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, aptarnaudami asmenis, nagrinėdami prašymus ir skundus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais principais, o teikdami informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytą administracinę procedūrą. Prašymai pateikti informaciją nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, pagal cituotą reglamentavimą skiriamos dvi kreipimųsi į viešojo administravimo subjektą rūšys- a) asmenų prašymai ir skundai, nagrinėjami pagal VAĮ reikalavimus ir b) prašymai pateikti informaciją, nagrinėjami Įstatymo nustatyta tvarka.

Tik dėl išnagrinėtų pirmos grupės prašymų (skundų) priimamai individualūs administraciniai aktai, išduodami dokumentai, patvirtinantys tam tikrą juridinį faktą, ar atliekami kiti administraciniai veiksmai, įforminami Fondo valdybos direktoriaus įsakymu, pavedimu, raštu ar kitokiu sprendimą patvirtinančiu dokumentu, atitinkančiu prašymo esmę (Taisyklių 37 p.). Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, nesutinkantis su priimtu sprendimu dėl jo prašymo ar skundo (t.y. pirmos grupės kreipimosi) savo pasirinkimu turi teisę paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Gi atsisakymo suteikti informaciją apskundimo tvarka yra nurodyta Įstatymo 16 str. 3 dalyje: jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Šiuo atveju atsakovė nesiuntė pranešimo atsisakyti pateikti informaciją, t.y. manė suteikusi visą prašomą informaciją, todėl nenurodė apskundimo tvarkos, nes atsakymas į prašymą šiuo atveju išties nebuvo administracinis sprendimas, priimamas dėl prašymo ir skundo, išnagrinėto VAĮ nustatyta tvarka. Nežiūrint to, jei prašymą suteikti informacijos padavęs asmuo mano, kad suteikta informacija yra nepilna, neišsami (kaip yra šiuo atveju) arba vilkinama j1 suteikti, jis turi teisę tokį, anot jo, netinkamą veikimą (neveikimą) apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ja pareiškėjai ir pasinaudojo.

Dėl atsakymo pilnumo.

2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo Nr. X-736 (toliau-VAĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administracinės paslaugos yra ir įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto turimos informacijos teikimas asmenims. VAĮ 15 str. 2 dalyje nustatyta, kad administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai. Pagal 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 (toliau-VSDĮ) 28 str. 1 dalį Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą į Fondą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Tad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, privalantis teikti ne bet kokią prašomą, bet jo turimą informaciją.

2005-11-10 Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. X-383 (toliau- Įstatymas) 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 3 str. 2 dalyje nustatyta, kad įstaigos teikia informaciją pareiškėjams įstaigoje tvarkomais dokumentais, informacijos rinkmenomis arba jų dalimis, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu ar kitokiomis elektroninėmis priemonėmis. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs. Įstatymo 6 str. 2 dalyje nustatyta, kad visa informacija apie įstaigos veiklą vykdant teisės aktais pavestas funkcijas turi būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai. Įstatymo 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms. Įstatymo 17 str. 1 dalyje nustatyta, kad informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją, elektroninę laikmeną, garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą, prieigą prie informacijos rinkmenos. Jei prašyme nenurodyta informacijos pateikimo forma, įstaiga ją pateikia tokia pačia forma kaip gauto prašymo. Įstatymo 18 str. 4 dalyje nustatyta, kad įstaigos neprivalo kurti dokumentų ar informacijos rinkmenų pagal pareiškėjų prašymus, jeigu tai susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.

Iš cituoto reglamentavimo darytina išvada, kad prašymui suteikti informacijos irgi keliami tam tikri reikalavimai, o prašymo pateikimas nesuponuoja viešojo administravimo subjektui pareigos suteikti visą prašomą informaciją: 1) gali būti prašoma suteikti ir privalo būti teikiama ne bet kokia, o tik tokia informacija, kurią turi (kuria disponuoja) viešojo administravimo subjektas; 2) prašoma suteikti ir teikiama informacija turi būti susijusi su įstaigos veikla vykdant teisės aktais pavestas jai funkcijas; 3) galima suteikti (teikiama) informacija turi būti išsami, t.y. atitinkanti prašymo turinį; 4) atsisakymas teikti informaciją kokiu nors iš Įstatymo 16 str. 2 dalyje ar kitame teisės akte numatytu pagrindu turi būti motyvuotas. Vertinant reikalavimus informacijos išsamumui bei atsakymo formai, kolegija pritaria atsakovės pozicijai, jog duodamas atsakymas nebūtinai turi atitikti prašymo formą (t.y. atsakymai į klausimus teikiami nebūtinai tokia seka, kokia duoti, ypač jei jie kartojasi, yra panašūs arba gali būti sugrupuoti pagal kokį nors požymį, nebūtinai sunumeruoti ir pan.), tačiau atsakymas turi atitikti prašymo turinį, t.y. ir apimtis.

Įvertinus pasakytą, kolegija mano, kad atsakovė, iki suteikdama pareiškėjams informaciją, turėjo išanalizuoti pateiktus klausimus pagal jų atitiktį keliamiems reikalavimams ir atitinkamai formuluoti atsakymus į klausimus. Padarius išvadą, kad, atsakant į konkretų klausimą, informacija privalėjo būti suteikta (t.y. atsakovė tokia informacija disponuoja ir prašoma informacija susijusi su įstaigos veikla vykdant teisės aktais pavestas jai funkcijas), suteikiama informacija turi atitikti prašymo turinį; padarius išvadą, kad klausimas (prašoma suteikti informacija) neatitinka šių reikalavimų arba ji patenka į Įstatymo 16 str. 2 dalies ar kito teisės akto reguliavimo sferą, turi būti atsakoma, kokia konkrečiai informacija negali būti pateikta ir dėl kokių priežasčių.

Kokias atsakovė vykdo teisės aktais pavestas jai funkcijas, numato VSDĮ 28 str. 1 dalis: Fondo valdyba organizuoja socialinį draudimą ir vykdo operatyvų Fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą, užtikrina priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą į Fondą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-02-09 įsakymu Nr. A1-56 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau- Nuostatai) 8 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos uždaviniai yra organizuoti valstybinį socialinį draudimą ir vykdyti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą, užtikrinant priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą į Fondą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis ir išmokų gavėjus tvarkymą bei įstatymuose nustatytų valstybinio socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš valstybės biudžeto, kurias pavesta mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms skyrimą ir mokėjimą gavėjams. Nuostatų 9 punkte nustatyta, kad, organizuodama valstybinį socialinį draudimą, Fondo valdyba: užtikrina socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytų socialinio draudimo politikos tikslų ir uždavinių bei Vyriausybės pavedimų įgyvendinimą nustatytu laiku (9.1 punktas); užtikrina teisės aktų, reglamentuojančių valstybinį socialinį draudimą, įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje (9.2 punktas); teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybinį socialinį draudimą, ir išmokas iš valstybės biudžeto, kurias moka Fondo administravimo įstaigos, tobulinimo ar pakeitimo (9.3 punktas); teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paaiškinimus dėl iškilusių problemų, susijusių su Fondo administravimo įstaigų veikla, taip pat dėl valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir kitą informaciją, reikalingą ministerijai jos funkcijai socialinio draudimo valdymo sistemoje užtikrinti (9.4 punktas); nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu (9.7 punktas). Nuostatų 13 punkte nustatyta, kad užtikrindama valstybinio socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš valstybės biudžeto skyrimą ir mokėjimą gavėjams, Fondo valdyba: organizuoja ir kontroliuoja valstybinio socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (13.1 punktas); organizuoja ir kontroliuoja išmokų iš valstybės biudžeto teisingą skyrimą ir (ar) mokėjimą (13.2 punktas); organizuoja ir vykdo laikinojo nedarbingumo, darbingumo lygio (darbingumo netekimo), profesinių ligų nustatymo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo tikrinimus (13.3 punktas). Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad Fondo valdyba taip pat atlieka šias funkcijas: steigia Fondo valdybos teritorinius skyrius bei kitas Fondo įstaigas socialinio draudimo funkcijoms vykdyti (14.1 punktas); koordinuoja ir užtikrina jų efektyvų ir kokybišką darbą, juos kontroliuoja bei teikia metodinę ir praktinę pagalbą (14.2 punktas); teikia nurodymus Fondo valdybos teritoriniams skyriams ir kitoms Fondo įstaigoms dėl valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo (14.3 punktas); nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, valstybinio socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš valstybės biudžeto, gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundus, prašymus, pranešimus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau vadinama – valstybės tarnautojai ir darbuotojai), veiksmų ir sprendimų (14.4 punktas); užtikrina veiklos planavimą, veiklos vertinimą, rizikos ir kokybės valdymą Fondo administravimo įstaigose (14.9 punktas); vykdo Fondo administravimo įstaigų vidaus auditą (14.10 punktas); užtikrina Fondo valdybos personalo valdymą; formuoja Fondo administravimo įstaigų personalo valdymo politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą; rengia Fondo administravimo įstaigų darbuotojų skaičiaus nustatymo normatyvus, pareigybių tipinius aprašymus, pareigybių sąrašus ir nustato pareigybių skaičių (14.11 punktas); informuoja visuomenę valstybinio socialinio draudimo ir išmokų iš valstybės biudžeto klausimais (14.13 punktas); užsiima leidybine veikla, susijusia su visuomenės informavimu apie valstybinį socialinį draudimą bei apie išmokas iš valstybės biudžeto (14.4 punktas); vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (14.21 punktas).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento (toliau-Reglamentas) 3 punkte nustatyta, kad Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti valstybinį socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą, užtikrinanti priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą į Fondo biudžetą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų valstybinio socialinio draudimo išmokų ir išmokų iš valstybės biudžeto, kurias pavesta mokėti Fondo valdybai, Fondo valdybos teritoriniams skyriams ir kitoms Fondo įstaigoms, susijusioms su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat kitas norminiuose teisės aktuose numatytas funkcijas. Reglamento 104 punkte nustatyta, kad Asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami (išskyrus atvejus, kai skundai bei Fondo valdybos sprendimai nagrinėjami Ikiteisiminio skundų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka) bei klientai aptarnaujami Fondo valdybos direktoriaus įsakymu patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Fondo valdyboje taisyklių ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pateiktų klausimų analizė leidžia kolegijai daryti išvadą, kad dalis jų yra suformuluoti žymiai plačiau, nei teisės aktais VSDFV yra pavesta vykdyti funkcijas.

Minėta, kad skunde nėra nurodyta, į kokius konkrečius klausimus neatsakė atsakovė, pareiškėjai teismo posėdyje teigė, kad atsakyta tik į klausimą Nr.1, tačiau tokia pareiškėjų pozicija aiškiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. VSDFV 2010-02-24 rašto Nr. (11.1)I-1102 analizė leidžia daryti išvadą, kad juo atsakyta į dalį pateiktų klausimų: į 1 klausimą („Informacija apie pašalpų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus ir jų įsigaliojimų datas, yra patalpinta ir visiems prieinama Lietuvos Respublikos Seimo tinklapyje adresu www.lrs.lt.; į 2 klausimą (,,VSDFV teritoriniai skyriai pašalpas skiria ir moka vadovaujantis LMSDĮ, Nuostatais bei VSDĮ“); į 3, 6 klausimus („Pagal LMSDĮ 30 str. 1 dalį bei Nuostatų 69 punktą, VSDFV teritoriniai skyriai turi užtikrinti teisingą pašalpų apskaičiavimą ir mokėjimą. Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2006-09-20 įsakymu Nr.V-405, 66 punkte nustatyta, kad kilus įtarimui dėl asmens nusikalstamos veikos, VSDFV teritorinis skyrius, esant pagrindui, turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl veikų ištyrimo, kartu pateikdamas visus turimus dokumentus, patvirtinančius baudžiamųjų veikų padarymą.“); į 5 klausimą („LMSDĮ 18 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vykdydami savo funkcijas, VSDFV teritoriniai skyriai analizuoja Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau-Registras) duomenis apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas. LMSDĮ 36 straipsnyje nustatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos. VSDFV teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo pavaduotojo pavedimu atliekami pirminių dokumentų patikrinimai, bendradarbiaujama su kitomis institucijomis. Įvertinus patikrinimo rezultatus ir nustačius galimus piktnaudžiavimo atvejus, kai siekiant gauti didesnes pašalpas padidinamos laikotarpio, iš kurio pajamų apskaičiuojamos pašalpos, draudžiamosios pajamos, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms ikiteisminiam tyrimui atlikti. Šios institucijos, išnagrinėjusios pateiktus dokumentus ir duomenis, įvertina konkrečią situaciją, ir pradeda arba atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal ikiteisminio tyrimo rezultatus byla perduodama teismui arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Taigi, nusikalstamas veikas vertina ir nustato ikiteisminio tyrimo institucijos, o bylas nagrinėja ir veiksmų kvalifikavimą atlieka teismai. Pagrindinis pirminės atrankos kriterijus yra pašalpų gavėjų draudžiamųjų pajamų pokytis, ir ši analizė atliekama išimtinai pagal Registro duomenis, vertinant visų draudėjų (įmonių, įstaigų, organizacijų) apdraustuosius, neišskiriant kurios nors įmonių grupės, kurioje dirba apdraustieji. Todėl VSDFV kategoriškai nesutiko su pareiškimo teiginiu, kad pažeidžiant asmenų lygybės principą, tikrinamos tik vienos socialinės grupės -dirbusių smulkaus verslo įmonėse- apdraustųjų pajamos.“); į 7, 8, 9, 10, 11, 40 klausimus („Laikotarpis, pagal kurio pajamas apskaičiuojamas asmens kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiui nustatyti, nurodytas LMSDĮ 6 str. 2 dalyje. LMSDĮ 6 straipsnio nuostatos dėl laikotarpio nustatymo keitėsi: iki 2008-12-31 kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų mėnesį. Jau 2007 m. buvo numatytas laikotarpio, iš kurio pajamų skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis pašalpų dydžiui nustatyti, pailginimas (2007-12-04 buvo pakeistas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau-LMSDĮ), numatant, kad nuo 2009-01-01 motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuojamos pagal 6 mėnesių asmens draudžiamąsias pajamas, skaičiuojant nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų mėnesį, pabaigos), tačiau dar nespėjus įsigalioti šiam įstatymui 2008-12-18 LMSDĮ vėl buvo pakeistas nustatant, kad nuo 2009-01-01 šios pašalpos apskaičiuojamos pagal 9 kalendorinių mėnesių, o nuo 2009-07-01 pagal 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš atitinkamų atostogų pradžios mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas. Taip pat didėjo motinystės (tėvystės) pašalpos dydis (nuo 2001-01-01 buvo 60 procentų, nuo 2004-03-01 70 procentų, nuo 2007-01-01 85 procentai, o nuo 2007-07-01 100 procentų iki vaikui sukaks 6 mėnesiai, už likusį laiką, iki vaikui sukaks 1 metai, - 85 procentai šios pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio). Nuo 2008-01-01 motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sukaks 1 metai - 100 procentų, o kol sukaks 2 metai - 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Taigi, nuo 2008-01-01 buvo pailginta ir motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė (šios pašalpos pradėtos mokėti iki vaikui sukaks 2 metai). Be to, nuo 2008-01-01 LMSDĮ 21 str. 4 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, numatanti galimybę dirbant gauti paskirtosios pašalpos ir gaunamų draudžiamųjų pajamų skirtumą. Būtent po šių pakeitimų, ypač pašalpos mokėjimo laikotarpio pailginimo, įsigaliojimo, buvo, pastebėtas galimas piktnaudžiavimas, todėl VSDFV teritoriniai skyriai suaktyvino savo veiklą, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Analizuojant Registro duomenis apie pašalpų gavėjų draudžiamąsias pajamas, kilo abejonių dėl jų pagrįstumo. Pavyzdžiui, įmonėje, kurioje dirba 10 tos pačios pareigybės darbuotojų, vieno iš jų draudžiamosios pajamos (uždarbis) išauga keliais ar net keliolika kartų, neretai viršijant įmonės vadovų uždarbį. Tokiais atvejais VSDFV teritoriniai skyriai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenis, atskirais atvejais rajonų apylinkės prokuratūrų nutarimais buvo laikinai apribota asmenų teisė į pašalpos dalį, kuri nustatyta pagal galimai nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas, t.y. siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, prokurorai skyrė procesinę prievartos priemonę- laikiną nuosavybės teisių į pašalpą apribojimą. Nutarimuose nurodoma apribojimo apimtis (nurodoma, kad laikinai apribojama nuosavybės teisė į motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, kuri nustatyta pagal nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas, visiškai uždraudžiant šią pašalpos dalį naudoti, valdyti ir disponuoti). VSDFV teritoriniai skyriai privalo vadovautis Prokuratūros įstatymo 3 str. 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisėti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Teismai, nagrinėdami skundus dėl tokių prokurorų nutarimų, taip pat pažymi, kad teisėti prokuroro reikalavimai yra privalomi juos vykdantiems subjektams. Vykdant prokurorų nutarimus, negalima mokėti visos paskirtosios pašalpos, todėl pašalpos buvo perskaičiuojamos. Taigi, sprendimai dėl pašalpų perskaičiavimo ar mokėjimo sustabdymo priimami vadovaujantis prokurorų nutarimais.“).

Atkreiptas dėmesys, kad didžiojoje daugumoje atvejų asmuo turi teisę į pašalpą (ši teisė neginčijama) ir ginčijamas tik asmens draudžiamųjų pajamų ir jų lemiamas pašalpos dydis, todėl pašalpos gavėjui toliau mokama perskaičiuota pagal nekeliančias abejones draudžiamąsias pajamas pašalpa arba mokama minimali pašalpa (kiekvienu atveju remiamasi prokuratūros nutarimu, kuris taip pat gali būti skundžiamas). VSDFV teritoriniai skyriai, priėmę sprendimą neskirti pašalpos, vadovaujantis Nuostatų 60 punktu, išsiunčia (įteikia) pareiškėjui sprendimo nuorašą, apie pašalpos mokėjimo sustabdymą ar kitus atliekamus veiksmus pašalpų gavėjai informuojami raštu, nurodant priimtų sprendimų apskundimo tvarką ir terminus. Taigi, vykdant teisės aktų nuostatas užtikrinti teisingą pašalpų apskaičiavimą ir mokėjimą. VSDFV teritoriniai skyriai tinkamai vykdė savo funkcijas: skyrė ir mokėjo pašalpas LMSDĮ ir Nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais, analizavo duomenis bei, siekiant išvengti piktnaudžiavimu galimos žalos Fondo biudžetui, surinktą informaciją perdavė ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Į pareiškėjų klausimus apie pašalpų skyrimo, kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo, sprendimų priėmimo procedūrą ir VSDFV teritorinių skyrių įgaliojimus (20, 25, 42, 43, 47 klausimai), paaiškino, kad pašalpos skiriamos ir mokamos, pašalpų dydis nustatomas pagal LMSDĮ ir Nuostatus. LMSDĮ 6 str. 6 dalyje nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 12 punkte nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal Registro ir/ar darbdavio pateiktų pažymų duomenis. Pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, pašalpos skiriamos VSDFV teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) ar skyriaus direktoriaus įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu (Nuostatų 55, 58 punktai). Terminas pašalpų skyrimui nustatytas Nuostatų 59 punkte - sprendimas dėl pašalpos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos. Pagal Nuostatų 60 punktą, atsisakęs skirti pašalpą, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šio sprendimo priėmimo dienos turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą (sprendime nurodoma atsisakymo skirti pašalpą priežastis, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai). VSDFV teritorinių skyrių įgaliojimai, jų teisės ir pareigos skiriant ir mokant ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir profesinės reabilitacijos pašalpas nurodytos VSDĮ, LMSDĮ, Nuostatuose, VSDFV teritorinių skyrių nuostatuose. VSDFV teritorinių skyrių dirbančiųjų teisės ir pareigos nustatytos minėtuose teisės aktuose bei jų pareigybių aprašymuose, parengtuose pagal skyrių nuostatus. VSDFV teritorinio skyriaus direktorius, atsižvelgdamas į skyriaus struktūrą, vadovaudamasis Nuostatų 58 punktu, įsakymu įgalioja šio skyriaus valstybės tarnautojus (savo pavaduotoją, vyriausiąjį pašalpų specialistą ar Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėją (jo pavaduotoją) - pastarosios pareigybės yra tik 7 didžiausiuose VSDFV teritoriniuose skyriuose) priimti sprendimus dėl pašalpų skyrimo. Nepriklausomai nuo VSDFV teritorinio skyriaus struktūros, visi VSDFV teritoriniai skyriai turi pareigybes, užtikrinančias visų skyriams pavestų funkcijų tinkamą ir savalaikį vykdymą. VSDFV tiek nagrinėdama apdraustųjų asmenų prašymus, skundus, pareiškimus, tiek atlikdama VSDFV teritorinių skyrių darbo, skiriant ir mokant pašalpas ir kitas išmokas, tikrinimus, kontroliuoja, ar pašalpos skiriamos ir mokamos teisingai ir laiku. Didžioji dalis pašalpų skyrimo ir mokėjimo procedūrų yra atliekamos programiniu būdu (pašalpas skiriantys ir rengiantys mokėjimui specialistai nesuveda pirminių duomenų, jie gaunami iš Registro), taip išvengiant tiek žmogiškojo faktoriaus sąlygotų klaidų, tiek galimo piktnaudžiavimo ar korupcijos pasireiškimo atvejų. Be to, atskiros pašalpų skyrimo proceso dalys yra atskirtos ir jas atlieka atskiri (atskirų padalinių) VSDFV teritorinio skyriaus darbuotojai; pašalpos apskaičiavimas ir sprendimo dėl pašalpos skyrimo/neskyrimo projektas, kuriuos rengia vyresnysis pašalpų specialistas (pašalpų specialistai dirba rotacijos principu), yra tikrinami vyriausiųjų pašalpų specialistų ar Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjo (jo pavaduotojo) ar teritorinio skyriaus direktoriaus (jo pavaduotojo); sprendimų priėmimo teisę irgi turi teisės aktuose nustatyti ir tam VSDFV teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) įgalioti pareigūnai. VSDFV teritorinių skyrių pareigūnai nenustatinėja įmonių darbuotojų kvalifikacijų, kompetencijų ir apmokėjimo jiems už darbą sąlygų. Tik išanalizavus Registro ir atliktų patikrinimų duomenis, įvertinus konkrečią įmonės situaciją, individualiai įvertinant kiekvieną atvejį ir remiantis protingumo principu, atrenkami galimai nepagrįsto draudžiamųjų pajamų padidinimo atvejai, duomenys apie kuriuos teikiami teisėsaugos institucijoms. Ir šios institucijos, išnagrinėjusios pateiktus dokumentus ir duomenis, įvertina konkrečią situaciją, ir pradeda arba atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal ikiteisminio tyrimo rezultatus byla perduodama teismui arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Taigi, nusikalstamas veikas nustato ikiteisminio tyrimo institucijos, bylas nagrinėja teismai. Antai, pagal VSDFV teritorinių skyrių pateiktus duomenis, iki 2009-10-01 dėl 891 apdraustųjų kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą bei prokuratūrą. Ikiteisminio tyrimo institucijos, išnagrinėję pateiktus dokumentus ir duomenis, dėl 657 atvejų pradėjo ikiteisminį tyrimą (iš jų dėl 89 atvejų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas) ir 234 atvejai dar nagrinėjami. VSDFV teritoriniai skyriai pareiškė 120 civilinių ieškinių.

Be to, atsakyme nurodė, kad VSDFV (VSDFV nuostatai paskelbti Žin., 2005, Nr. 14-445, Žin., 2010, Nr. 18-849), vykdydama VSDĮ 28 straipsnio nuostatas ir užtikrindama teisingą pašalpų skyrimą ir mokėjimą, keitė programinę įrangą ir teikė metodines rekomendacijas analizei ir kontrolei vykdyti, analizavo teisės aktų įtaką ir teikė siūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių pašalpų skyrimą ir mokėjimą, pakeitimo ir papildymo, siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui. VSDFV ir jos teritoriniai skyriai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių pašalpų ir išmokų skyrimą ir mokėjimą, nuostatų, vykdo VSDĮ pavestas funkcijas, ir atlikdami pareigas, naudojasi teisės aktų suteiktomis teisėmis. Tik visuma minėtų priemonių bei, esant reikalui, teisės aktų tobulinimo inicijavimas, ir, esant pagrindui, kreipimasis į teisėsaugos institucijas, leidžia visapusiškai ir pilna apimtimi užtikrinti vieną iš VSDFV teritoriniams skyriams keliamų uždavinių- užtikrinti išmokų skyrimą ir mokėjimą teisingai ir laiku. To jokiu būdu negalima vertinti kaip kenkimo šeimoms ar pašalpų gavėjų persekiojimo ar prevencijos vykdymo. Kartu informavo, kad kiekvienas pašalpos gavėjas, kaip ir kiekvienas apdraustasis, pateikęs asmens tapatybę įrodantį dokumentą, turi teisę susipažinti su VSDFV teritoriniuose skyriuose apie jį esančia informacija.

Vadovaudamasi Įstatymo 16 str. 2 d. 1 ir 4 punktais bei 18 str. 4 dalimi, VSDFV informavo, kad prašomų duomenų apie 2006-2009 metais atliktus patikrinimus pateikti neturi teisės (21, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 48, 49, 50, 51, 52 klausimai), tačiau, kaip jau buvo minėta, Įstatymo 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (1p.); prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį (4p.). Įstatymo 18 str. 4 dalyje nustatyta, kad įstaigos neprivalo kurti dokumentų ar informacijos rinkmenų pagal pareiškėjų prašymus, jeigu tai susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, tad atsisakymo pateikti informaciją pagrindas nurodytas neteisingas. Jei šiuo atveju atsisakyta teikti informacija yra tarnybos paslaptis, turėjo būti remiamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.

Įvertinus atsakymo apimtis bei turinį, kolegija konstatuoja, kad visiškai neatsakyta į 4, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 37, 38, 39, 41, 44, 45, 46, 53 klausimus.

Iš pasakyto darytina išvada, kad atsakovė netinkamai, t.y. ne pagal Įstatymo reikalavimus, neišsamiai išnagrinėjo Judėjimo 2010-02-01 kreipimąsi, todėl ji įpareigotina jį išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2p., 127 str.,

nusprendė:

skundą patenkinti iš dalies. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gynimo judėjimo ,,Stop šeimos genocidui“ 2010-02-01 prašymą suteikti informacijos išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Arūnas KaminskasRosita PatackienėNijolė Šidagienė