- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-33-185-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Eligijus Gladutis, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- P. N., A. G., ir D
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudž. byla Nr. 1NTA-000033-185-2007-59
Teisėja D. Gadliauskienė Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1;
NUTARTIS
2007 m. sausio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų P. N. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:
P. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Panevėžio apygardos teismo 2004 m. birželio 22 d. nuosprendžiu ir 2004 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.
A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
P. N. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie drauge su D. J. 2005 m. lapkričio 26 d. apie 23 val., veikdami bendrininkų grupėje, sodų bendrijoje „Putinas“, Daukniškių kaime, Panevėžio rajone, pro langą įsibrovė į patalpą - (duomenys neskelbtini), priklausantį P. M. ir pagrobė turto, kurio bendra vertė 155 Lt, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, pro langą įsibrovė į patalpą - (duomenys neskelbtini), priklausantį Stanislovui Petroniui ir pagrobė turto, kurio bendra vertė 70,00 Lt, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, pro langą įsibrovė į patalpą - (duomenys neskelbtini), priklausantį Č. Ž. ir kėsinosi pagrobti Č. Ž. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių - nerado vertingų daiktų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. N. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, žada ateityje nebenusikalsti. Išėjęs iš kalėjimo eitų dirbti, mokytis. Prašo atsižvelgti į tai, kad darydamas nusikaltimą, buvo nepilnametis. Kalėjime gyvenimas nelengvas, trūksta artimų žmonių.
A. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę ir nurodo, kad pirmos instancijos teismas nubaudė per griežtai, nes neatsižvelgė į tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis P. M. atleido, civilinio ieškinio nereiškė. Padarytas nusikaltimas nesunkus. Abu su broliu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, todėl mamai, kuri yra silpnos sveikatos, auginti mažametę sesutę be jų pagalbos sunku.
Teismo posėdyje nuteistieji P. N. ir A. G. bei jų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, įstatymų nepažeidė: bausmė A. G. skirta, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o nepilnamečiui P. N. - vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir Baudžiamojo kodekso XI skyriuje išdėstytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.
Už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos veikos padarymą, įstatymas numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Teismas pagrįstai nuteistiesiems P. N. ir A. G. nustatė griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio nuostatas jie yra recidyvistai, nes šią tyčinę nusikalstamą veiką P. N. padarė turėdamas vieną, o A. G. – du neišnykusius ir nepanaikintus teistumus. Be to, P. N. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, seka, kad bausmės tikslai be realaus jos atlikimo pasiekti nebuvo (BK 92 str. 1 d.). A. G. ankstesniais nuosprendžiais skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės jo nusikalstamų polinkių taip pat nepakeitė.
Teismas individualizavo bausmes taip pat tinkamai. Nurodė, kad padarytas savanaudiškas tyčinis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiesiems nedidelė, byloje yra viena abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinanti (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir viena atsakomybę sunkinanti (veiką padarė bendrininkų grupė) aplinkybės.
Nuteistasis A. G. jauno amžiaus, tačiau turi du neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus (2 t., b.l. 4-5), yra keletas galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 7-9). Bylos nagrinėjimas teisme taip pat nepadarė drausminančio poveikio neigiamai orientuotai nuteistojo asmenybei, nes jo metu net du kartus baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus (2 t. b.l. 159, 160), nesimoko ir nedirba. Įvertinus šias, asmenybę charakterizuojančias ir kitas, paminėtas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, A. G. paskirta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Nuteistasis P. N. nusikalto būdamas nepilnamečiu. Teistas net už 27 tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas (viena iš jų – sunkus nusikaltimas), padarytas per labai trumpą laiką. Bausmės vykdymo atidėjimo metu padaryta dar viena kvalifikuota vagystė yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Klasės auklėtojo ir soc. pedagogo charakterizuojamas tik patenkinamai (1 t., b.l. 179; 180). Teisminio bylos nagrinėjimo metu pažeidinėjo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, į teismo posėdžius neatvykdavo. Iš buitinių – materialinių gyvenimo sąlygų tyrimo akto (1 t., b.l. 178) matyti, kad P. N. gyvena su motina (tėvai išsiskyrę), jos pajamos labai mažos, tačiau jis, baigęs pagrindinę mokyklą, toliau nei dirbo, nei mokėsi, o pajamų pragyvenimui stengėsi gauti neteisėtais būdais. Kaip matyti, nei šeima, nei anksčiau išreikštas teismo pasitikėjimas atidedant bausmės vykdymą, jaunuolio nusikalstamų polinkių pakeisti negali, todėl paskirta reali 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
P. N. padarė nusikaltimą, neatlikęs anksčiau skirtos bausmės, todėl galutinė 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė nustatyta subendrinus šiuo nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos teismo 2004 m. birželio 22 d. nuosprendžiu ir 2004 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskirtas bausmes. Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. numatyti du bendrinimo būdai: visiškas ir dalinis. Teismas, parinkęs švelnesnį – dalinį bendrinimo būdą, prie didesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo nedidelę dalį (5 mėn. 20 d.) šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės. Taigi, bendrindamas bausmes, teismas įstatymo nepažeidė, subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.
Abiejų apeliantų skunduose paminėtą aplinkybę, kad kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pirmos instancijos teismas įvertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d., 2 p.), skirdamas bausmę. Atsiprašymas nukentėjusiojo įeina į minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį. Taigi dar kartą vertinti jau įvertintą aplinkybę nėra pagrindo, o P. N. pažadai ateityje nebenusikalsti, dirbti ir mokytis taip pat nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę.
Atmestinas A. G. argumentas, kad padarytas nusikaltimas nesunkus, nes, kaip minėta, padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistųjų A. G. ir P. N. apeliacinius skundus atmesti.