Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui M. A. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. U., institucija duodanti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bylą pateikė 2021 m. balandžio 19 d. išvadą Nr.12SD-1980, kurioje teigiama, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Išvadoje nurodo, kad ginčo dėl ieškinio reikalavimo tarp šalių nėra, o tretysis asmuo - E. U. pripažįsta, kad jis yra nepilnamečio O. A. biologinis tėvas, ir ieškovės A. A. teigimu, ketina pripažinti tėvystę O. A. ne ginčo tvarka, VTAS specialistų nuomone ieškinio reikalavimas - nustatyti, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), nėra 2020 m. lapkričio 13 d. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimusio sūnaus O. A. tėvas ir panaikinti Rietavo savivaldybės administracijos Sveikatos ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje 2020 m. lapkričio 19 d. įrašą Nr. 58, kad M. A. yra (duomenys neskelbtini)A. A. gimusio sūnaus O. A. tėvas, neprieštarauja vaiko interesams (e. b. l. 24-26).

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas įteiktas jam tinkamai, nedalyvavimo priežastys nežinomos.

Tretysis asmuo E. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį pripažįsta ir papildomai nurodė, kad A. A. pažįsta jau seniai dar prieš jos pirmąsias vestuves, bet kadangi ji buvo ištekėjusi, todėl jų santykiai buvo nutrūkę. Kai sužinojo, kad ji išsiskyrė, jis santykius atnaujino, pas ją nuvažiavo su gėlyte ir kovo 8 dieną pradėjo O.. Su A. nori susituokti ir pripažinti vaiką. Nesusituokė tik dėl to, kad pirma norėjo susitvarkyti vaiko pavardę. Kur su M. A. jie gyveno nežinojo. Tik sužinojo, tada kai ji išsiskyrė ir parėjo gyventi pas savo mamą. Parėjo gyventi pas savo mamą prieš kovo 8 dieną ir anksčiau. Kai tik sužinojo , kad jie išsiskyrė, iš karto pas ją nuvažiavo. Kada tiksliai apsigyveno prieš kovo 8 d. nežino, gal kokį pusmetį. Tiksliai nežino, ar jau buvo išsituokus oficialiai, ar tik atskirai gyveno. Mano, kad vaiką pradėjo būtent kovo 8 dieną. Po to irgi turėjo lytinių santykių. Kiek žino, M. A. visiškai ją ignoruoja, su ja nebendrauja. Kada paskutinį kartą matė ieškovė M. negali pasakyti. A. M. A. niekada nėra matęs. Tuo metu tretysis asmuo gyveno Rietave, ieškovę už 16 km. P. A. važiuodavo automobiliu. Po to kovo 8 dienos pas A. lankydavosi kiekvieną savaitgalį. Kai pilvelis pradėjo matytis, sužinojo, kad ji nėščia. Kai ji pastojo vis dar sirgo, gal todėl ir pati nežinojo, už tai jam nesakė. Kad su ja negyveno kartu, buvo tokia mintis, kad gali būti ir ne jo vaikas. Todėl DNR darė pats ir atsakymai atėjo jam į el. paštą. Pinigus už DNR sumokėjo jis, ieškovė pinigų neturėjo. DNR išvada neabejoja, vaikas panašus į jį. Vaikas be tėvo neliks, nes po teismo sprendimo iš karto ketina skambinti notaro biurui, kad pripažinti tėvystę. (2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 35 min. 00 sek. – 41 min. 40 sek.).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje išvadą palaikė, papildomų reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančia santuokos nutraukimo įrašo kopija nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. liepos 30 d. nutraukė santuoką, pagrindas 2020 m. liepos 30 d. santuokos nutraukimo įrašo Nr. 10 kopija, išduota Rietavo savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. O. A. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo. Jo gimimo faktas įregistruotas Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 58, tėvai nurodyti atsakovas M. A. ir ieškovė A. A..

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CPK 3.149 str.1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos sudarymo, galima tik įrodžius, kad asmuo negalėjo būti vaiko tėvas (CK 3.150 str.1 d.). Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str.1 d.) Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str.1 d.).

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d.. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vertina, koks atsakovo ir trečiojo asmens požiūris į vaiką, kurį iš jų vaikas pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė tapo nėščia tuo metu, kai ieškovė ir atsakovas dar nebuvo išsituokę, tačiau ieškovė iki nėštumo jau gyveno atskirai su atsakovu. Kaip nurodo ieškovė ji su atsakovu kartu jau nebegyvena nuo 2019 m lapkričio 1 d.. Ieškovė ir trečiasis asmuo kartu gyvena kaip šeima, nuo vaiko gimimo ir trečiasis asmuo pripažįsta save vaiko tėvu. Iki vaiko gimimo trečiasis asmuo, pas ieškovę atvykdavo kiekvieną savaitgalį nuo 2020 m. kovo 8 d. Kad būtų užtikrintas, jog trečiasis asmuo tikrai yra vaiko tėvas, jis savo iniciatyva užsakė genetinį tėvystės tyrimą. Remiantis tyrimo rezultatais, gautais išanalizavus DNR lokustus, kurie pateikti atsakyme iš EDL laboratorijos, tėvystės tikimybė yra 99,99999%. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas su ieškinio reikalavimu nuginčyti tėvystę sutinka. Ieškovė nurodė ir trečiasis asmuo šią aplinkybę patvirtino, kad trečiasis asmuo, pripažindamas save vaiko tėvu, rūpinasi juo, nori pripažinti tėvystę, jie gyvena kaip šeima, nori susituokti. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, jų nurodytomis aplinkybėmis.

Iš ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių, jos, trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė A. A., būdama santuokoje su atsakovu M. A., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. kartu kaip sutuoktiniai nebegyvena, nepalaiko jokių ryšių. Tai leidžia daryti išvadą, kad M. A. negali būti vaiko tėvu, nes ieškovė pastojo apie 2020 m. kovo mėnesį, t. y. tuo metu kai su atsakovu M. A. nebegyveno kartu jau apie tris mėnesius, tą patvirtinta ir suinteresuotas asmuo E. U., kuris pripažįsta esantis O. A. tėvu. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų ieškovės ieškiniui ir jos nurodytų aplinkybių neginčijo, jo ir vaiko nesieja glaudus emocinis ryšys, jis išlaikymo vaikui neteikia, su vaiku nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, ieškovė yra suinteresuota biologinio tėvo nustatymo klausimo išsprendimu. Šias aplinkybes patvirtino ir vaiko motina – ieškovė ir tretysis asmuo ir prie ieškinio pridėtas genetinis tėvystės tyrimas EAS40508LT. Teismas sprendžia, kad šie visi įrodomieji faktai, patikimai įrodo, kad atsakovas negali būti ir nėra O. A. biologinis tėvas.

Vaiko motina žino tikrąjį jo tėvą, trečiasis asmuo pripažįsta esantis biologinis O. A. tėvas, jie kartu gyvena kaip šeima, todėl atsakovo tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nepakenks jo teisėms ir interesams. Nuginčijus tėvystę, vaiko motinai išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo, jeigu tretysis asmuo to neatliks pas notarą. Trečiajam asmeniui E. U. teismo posėdžio metu patvirtinus, kad po teismo sprendimo priėmimo kreipsis pas notarą dėl vaiko tėvystės pripažinimo, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tėvą nebus pažeista (CK 3.161 str. 2 d.). Trečiajam asmeniui E. U. išaiškintina, jog nuginčijus vaiko tėvo tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta, asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu notarui (CK 3.141 str.), ar kreipiantis su ieškiniu į teismą, prašant nustatyti tėvystę (CK 3.146 str.).

Kadangi visos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas M. A. nėra O. A., gimusio (duomenys neskelbtini)., biologinis tėvas, todėl įrašas apie O. A. tėvą gimimo akto įrašuose neatitinka tikrovės, ir yra naikintinas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro valstybės išlaidos - žyminis mokestis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 88 str. ).

Ieškovė paduodamas ieškinį teismui turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį valstybei, tačiau nuo jo sumokėjimo buvo atleista, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3 Mr)TP-21-186-1733 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jai buvo teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)-PT-3786 nurodoma, kad ieškovei A. A. suteiktos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 261,00 Eur, kuri turėtų būti iš atsakovo priteistina valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.1 d.). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str.5 d.). Nors šioje byloje procesinis atsakovo elgesys buvo netinkamas, kadangi jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisminiame bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo, teismo dokumentus ne visada atsiimdavo, tačiau taikos sutartis byloje nebuvo galima, o bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės ne dėl jo kaltės, kadangi jam ir ieškovei nenutraukus santuokos, ieškovė turėjo lytinių santykių su kitu vyru, dėl ko nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, ieškovei gimė sūnus, kuris remiantis CK 3.140 str. 2 d., gimimo įraše buvo įrašytas jo vardu. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 str.1 d. nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, iš atsakovo šių išlaidų valstybei nepriteisti. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai, ji yra atleista nuo išlaidų valstybei sumokėjimo, iš jos valstybės išlaidos taip pat nepriteistinos.

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas tėvu O. A. gimimo įraše Nr.58, atliktame Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriuje 2020 m. lapkričio 19 d., nėra O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

P. R. rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. gimimo įrašo Nr. 58, dalį, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas O. A. tėvu.

Nepriteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismo sprendimo patvirtintas kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.