- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-07-31
- Bylos Nr.
- 1A-279-349-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis (pran.), Vytautas Norkūnas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- N., N. Š.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo N. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimo šešiems mėnesiams.
Priteista iš N. S. 2077 litai D. S. turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
N. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 14 d. apie 16 vai. iš J. S. nuomojamo buto, esančio, Panevėžyje, pagrobė svetimą - D. S. priklausantį turtą - DVD grotu vą AM S T AR 500 litų vertės, muzikinį centrą (duomenys neskelbtini) lito vertės, televizorių (duomenys neskelbtini) litų vertės, viso pagrobė turto bendros 2077 litų vertės.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: nuteistajam N. Š. paskirti vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismo nuosprendis keistinas, vadovaujantis BPK 328 str. 2 p., dėl neteisingai paskirtos bausmės, nes teismo paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per švelni, neatitinkanti BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties, nuteistojo asmenybės, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, paskirta netinkamai įvertinant BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Iš byloje esančios nuteistojo asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad N. Š. yra teistas net šešis kartus, visus kartus už turtinius nusikaltimus. Paskutinį kartą teistas 2004-12-06 pagal BK 178 str. 1 d., t. y. už analogišką nusikalstamą veiką. Už šią nusikalstamą veiką N. Š. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, skiriant 1 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo. Teismas 2007-05-14 nuosprendyje motyvavo tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, tačiau visiškai nepasisakė kodėl net septintą kartą teisiamam, neišnykusį teistumą turinčiam teisiamajam skiriama bausmė, artima bausmės vidurkiui. Teismas neįvertino to fakto, kad N. Š. yra nedirbantis, nesimokantis, kas parodo, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis nusikalstamu būdu gaunami pinigai.
Teismas taip pat neatsižvelgė ir nepakankamai įvertino N. Š. elgesį po nusikaltimo padarymo, bei teisminio nagrinėjimo metu. Iškart po nusikaltimo įvykdymo N. Š. pasislėpė, išvyko iš Panevėžio, jam buvo paskelbta operatyvinė paieška, ir tik po 3 dienų jis buvo sulaikytas Klaipėdoje. Pabrėžtina ir tai, jog svetimas turtas buvo pagrobtas iš pažįstamų asmenų, tai yra iš draugės J. S., pas kurią tam tikrą laikotarpį gyveno, naudojosi jos būstu ir visais teikiamais patogumais ir įgavęs pasitikėjimą pagrobė jos motinai D. S. priklausantį 2077 litų vertės turtą kas nukentėjusiajai D. S. padarė didėlę žalą nukentėjusioji iki šiol moka lizingo įmokas už pagrobtą turtą t. y. minėtą turtą įsigijo labai sunkiai. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo N. Š. antisocialinių nuostatų stiprumą atitinkamą požiūrį į kitų asmenų nuosavybę ir įstatymų saugomas vertybes. Paskutinis N. Š. įvykdytas nusikaltimas nėra nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių poveikio rezultatas, o dėsninga viso ankstesnio jo elgesio pasekmė ir leidžia pagrįstai manyti, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. N. Š. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju atsižvelgus į nuteistojo N. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nėra jokio pagrindo teigti, jog egzistuoja tokios aplinkybės, kurios leistų teismui padaryti neginčijamą išvadą jog bausmės tikslai bus pasiekti N. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės minimumui. Kadangi ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos sankcijose numatytos, bausmės vidurkiui artimos laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir jos nepataisė jo polinkio nusikalsti, todėl BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, tik kuo ilgiau N. Š. apribojus galimybę ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Teismas neįvertino minėtų N. Š. asmenybę charakterizuojančių bei rodančių jo pavojingumą visuomenei duomenų ir parinko neteisingą savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę, neatitinkančią kaltininko asmenybės bei jo pavojingumo visuomenei. Prokuroras mano, jog nuteistajam D. Š. už padarytą nusikalstamą veiką nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės vidurkiui.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. Š. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą nes jis nesutinka su priteistu žalos atlyginimu. Mano, kad nukentėjusioji D. S. nurodė žymiai didesnę pagrobto turto vertę, turėdama tikslą pasipelnyti. Daiktai, kuriuos jis pagrobė, yra jau naudoti.
Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.
Dėl pavogtų daiktų vertės ir padarytos žalos dydžio
Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir veikos kvalifikavimo, tačiau mano, jog nustatyta pagrobtų daiktų vertė, o kartu ir priteistas ieškinys yra per dideli. Iš tikrųjų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių nustatyti iš J. S. pagrobtų daiktų vertę, o apsiribota tik nukentėjusiosios D. S. nurodyta daiktų verte. Kadangi pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiksli pavogtų daiktų vertė nebuvo nustatinėjama.
Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą: apklausus nukentėjusiąją D. S. ir liudytoją J. S., apžiūrėjus nukentėjusiosios pateiktus teismui pagrobtų daiktų dokumentus, nustatyta, kad muzikinis centras SONY pirktas 2004 m. rugpjūčio