- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- 1-645-655/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- I. F.
- Advokatai
- Raimundas Lideika
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. F. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 235 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. F. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuo 14 val. iki 15 val., Generalinės prokuratūros patalpose, esančiose Vilniuje, Smetonos g. 4, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00066-06, dėl Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, būdamas įspėtu pagal LR BK 235 str. 1 d., dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2009-01-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 23 (numeracija pieštuku 300), 2006-03-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 114 (numeracija pieštuku 167) ir kasos išlaidų orderyje Nr. 52 (numeracija pieštuku 261) eilutėje „gavėjo parašas“ pasirašė ne jis.
Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad kaltinime nurodyta dieną ir valandomis buvo apklausiamas Generalinėje prokuratūroje kaip liudytojas. Atsakydamas į klausimus apie kasos išlaidų orderį Nr. 23, 2006-03-03 kasos išlaidų orderį Nr. 114 ir kasos išlaidų orderį Nr. 52, nurodė, kad juose nėra pasirašęs kaip atlyginimo gavėjas, kadangi tokio atlyginimo, kaip nurodyta orderyje, negaudavo. Pripažįsta, kad apklausos metu, atsakydamas į klausimus nurodė, kad parašai yra ne jo ir kas pasirašė, nežino. Pateikdamas tokius atsakymus, neturėjo tikslo suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūno, o sąžiningai klydo dėl kelių priežasčių. Prokuroro klausimai buvo užduodami serijomis, t. y. po tris iš karto. Klausimuose buvo akcentuojama, kad orderiuose įrašyta, jog I. F. buvo išmokėtas nurodyto dydžio darbo užmokestis. Tuo tarpu kaltinamasis, tiksliai žinodamas, kad nurodytais mėnesiais tokio darbo užmokesčio iš Darbo partijos nebuvo gavęs, tą aplinkybę ir neigė. Juolab, kad vėliau susipažindamas su baudžiamąja byla, pamatė, kad nei viename iš šių orderių nėra nurodoma, jog juose minimos sumos yra darbo užmokestis. Nei viename iš kasos išlaidų orderių, dėl kurių pasirašymo buvo apklausiamas, nėra įrašyta, kad pinigus gavo būtent jis, t.y. I. F. . Taip pat kaltinamasis nurodė, kad jis yra pasirašinėjęs ir ant tuščių orderių blankų, kurie vėliau galėjo būti panaudoti be jo žinios. Apklausos metu jam pateiktuose orderiuose esantys gavėjo parašai yra trumpi, neinformatyvūs, todėl juos atpažindamas galėjo sąžiningai suklysti. Be to, jis turi regėjimo trūkumų, o eidamas duoti parodymų neturėjo akinių, nes nesitikėjo, kad jam bus pateikti atpažinimui įrašai dokumentuose, todėl negalėjo detaliai išstudijuoti prokuroro pateiktų orderių bei juose esančių parašų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad realiai orderiuose nurodytos pinigų sumos jam nebuvo išmokėtos, jis, atpažindamas parašus bei duodamas parodymus, buvo įsitikinęs, jog parašai yra ne jo. Kokiomis aplinkybėmis orderiuose galėjo atsirasti jo parašai, paaiškinti negali. Tai galėjo būti, kuomet jis kelis kartus buvo pasirašęs kasos išlaidų orderių tuščiuose (neužpildytuose) blankuose, kai gavo Darbo partijos būstinės patalpose kelių dešimčių litų dydžio pinigų sumas kanceliarinėms išlaidoms. Tikėtina, kad šiuos orderius buhalterė ar kas nors kitas galėjo panaudoti asmeniniais tikslais
Liudytoja N. S. teisme parodė, kad su kaltinamuoju ji susipažino dirbdama Darbo partijos iždininke. I. F. buvo Darbo partijos kuratoriumi, tačiau už ką tiksliai jis buvo atsakingas, nurodyti negali. Apie 2 metus ji mokėdavo oficialiuose dokumentuose neužfiksuotus darbo užmokesčius, kurių dydį jai nurodydavo V. V. . Kaltinamajam darbo užmokestį ji mokėjo apie 30 kartų. Gavus SMS pranešimą ar sulaukus skambučio, liudytoja važiuodavo į Darbo partiją, kur gaudavo tam tikrą pinigų sumą, skirtą darbo užmokesčių mokėjimui. Darbo užmokestis paprastai buvo mokamas penktą mėnesio dieną, vieną kartą per mėnesį. Tačiau kartais galėjo būti kelių dienų paklaida. Būdavo atvejų, kad žmogus prašydavo jam sumokėti atlyginimą prieš penktą dieną, tada reikėdavo gauti leidimą iš V. V. . Kelis kartus, kai penktą mėnesio dieną kaltinamojo nebūdavo Darbo partijos būstinėje, kaltinamasis atvažiuodavo pasiimti pinigų į liudytojos pagrindinę darbovietę. Išmokėdama atlyginimus, naudodavo tipinius kasos išlaidų orderius, kuriuos pirkdavo blankų leidykloje, kanceliarinių prekių parduotuvėse. Vėliau, atsiradus tokiai galimybei, atspausdindavo juos iš Interneto. Kartais būdavo taip, kad, neatvykus asmeniui, darbo užmokestis būdavo išmokomas ir kitam žmogui, kuris vėliau tuos pinigus perduodavo tikrajam gavėjui. Tokiais atvejais kasos išlaidų orderyje buvo nurodoma data, žmogaus, kuriam turėjo būti faktiškai išmokėtas darbo užmokestis pavardė ir, skliausteliuose, pavardė žmogaus, kuriam buvo perduoti pinigai. Ar yra buvę, kad už I. F. pinigus gaudavo kitas asmuo, tiksliai nurodyti negali. Pasirašyti išlaidų orderiai likdavo pas ją. Teismo posėdžio metu, apžiūrėjusi 2006-01-09 kasos išlaidų orderį Nr. 23, liudytoja nurodė, kad minėtą kasos išlaidų orderį išrašė ji. Jame esantys užrašai reiškia, kad 2 000 Lt darbo užmokestis už 2005 m. gruodžio mėnesį buvo išmokėtas I. F. . Orderiuos nurodyti J. F. , J. P. ir I. F. yra tas pats asmuo. 2006-03-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 114 įrašas „J. P. “ yra padarytas per skubėjimą. Iš tikrųjų įrašai šiame orderyje turi tą pačią prasmę. Kaltinamajam buvo išmokėtas 2 000 Lt darbo užmokestis bei 250 Lt už kurą. Tas pats pasakytina ir apie 2006-02-02 kasos išlaidų orderį Nr. 52. Pagal 2006-02-02 kasos išlaidų orderį Nr. 53 buvo išmokėtos lėšos, skirtos kurui ir kanceliarinėms prekėms už lapkričio ir gruodžio mėnesius. Iš išmokėtos 1613 Lt sumos, 1170 Lt buvo skirti Vilniaus apskričiai ir 443 Lt – Alytaus apskričiai. Vėliau tuos pinigus kuratoriai išdalindavo rajonų vadovybei. Visus aukščiau nurodytus kasos išlaidų orderius I. F. pasirašė asmeniškai liudytojos akivaizdoje. Liudytoja paaiškino, jog numeruodavo išduotus kasos išlaidų orderius tam, kad galėtų vesti jų neoficialią apskaitą. Būdavo, kad numerius orderiams suteikdavo, grįžusi į savo pagrindinę darbovietę, todėl rašiklis, kuriuo įrašytas numeris, gali skirtis nuo rašiklio, kuriuo buvo padaryti kiti įrašai. Byloje esantys kasos išlaidų orderiai sudarant oficialias ataskaitas naudojamai nebuvo. Tai buvo „juodos“ buhalterijos dokumentai. Asmuo, niekaip nesusijęs su Darbo partijos veikla, iš jų galėjo ir nesuprasti, jog šiuose kasos išlaidų orderiuose yra užfiksuotas darbo užmokesčio mokėjimas.
Iš 2006 m. rugpjūčio 30 d. liudytojo I. F. apklausos protokolo (b. l. 9-11) matyti, kad kaltinamasis buvo apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01075-03, prieš duodant parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 183 str., jam buvo išaiškintos BPK 81 ir 83 straipsniuose numatytos teisės ir pareigos bei atsakomybė, taip pat jis pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Iš protokolo turinio matosi, kad liudytojas buvo apklausiamas apie jo darbą Darbo partijoje. Apklausos metu liudytojui buvo pateikti trys kasos išlaidų orderiai – 2006-01-09 orderis Nr. 23, 2006-02-02 orderis Nr. 52 ir 2006-03-03 orderis Nr. 114 bei prokuroras jam uždavė klausimus, į kuriuos apklausiamasis davė tokius atsakymus: “1) Klausimas: Jums pateikiamas susipažinti 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 23, kuriame nurodyta, kad J. F. išduota 2000 litų kaip darbo užmokestis už gruodžio mėnesį (DU XII mėn.). Ar Jums buvo išmokėta orderyje nurodyta pinigų suma? Ar pasirašėte pateiktame orderyje kaip gavėjas? Atsakymas: Ne, orderyje nurodytos pinigų sumos negavau, orderyje nepasirašiau. Orderyje esantis gavėjo parašas nepanašus į mano, kas pateiktame orderyje yra pasirašęs, nežinau. 2) Klausimas: Jums pateikiamas susipažinti 2006 m. vasario 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. 53, kuriame nurodyta, kad J. P. išmokėta 2250 Lt kaip darbo užmokestis ir kuras už sausio mėnesį (“DU, kurui I mėn.”). Ar orderyje nurodyta pinigų suma Jums buvo išmokėta? Ar esate orderyje pasirašęs kaip pinigų gavėjas? Atsakymas: Ne, pateiktame orderyje nesu pasirašęs kaip pinigų gavėjas, orderyje esantis parašas yra ne mano, Kas čia pasirašė, man nežinoma. 3) Klausimas: Jums pateikiamas susipažinti 2006 m. kovo 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 114, kuriame nurodyta, kad J. P. išmokėta 2250 Lt kaip darbo užmokestis ir kuras už vasario mėnesį (“DU, kuras II mėn.”). Ar gavote orderyje nurodytą pinigų sumą, ar pasirašėte pateiktame orderyje kaip pinigų gavėjas? Atsakymas: Ne, pateiktame orderyje nesu pasirašęs kaip pinigų gavėjas, orderyje esantis parašas yra ne mano, Kas čia pasirašė, man nežinoma.”.
2006-01-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 23 (b. l. ) yra įrašai “kasos išlaidų orderis Nr. 23 2006 m. sausio 09 d.”, “Suma 2000 Lt”, “Išduoti J. F. ”, “Pagrindas DU XII mėn.”, “Gavėjo parašas (pasirašyta)”,
2006-02-02 kasos išlaidų orderyje Nr. 52 (b. l. ) yra įrašai “kasos išlaidų orderis Nr. 52 2006 m. vasario 02 d.”, “Suma 2250 Lt”, “Išduoti J. P. ”, “Pagrindas DU ir kurui I mėn.”, “Gavėjo parašas (pasirašyta)”,
2006-03-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 114(b. l. ) yra įrašai “kasos išlaidų orderis Nr. 23 2006 m. kovo 03 d.”, “Suma 2250 Lt”, “Išduoti J. P. ”, “Pagrindas DU, kuras II mėn.”, “Gavėjo parašas (pasirašyta)”.
Atlikus pateiktų kasos išlaidų orderių rašysenos ekspertizę, 2006-12-27 specialisto išvada Nr. 11-3390(06) (b. l. ) pasitvirtina, kad 2006-01-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 23, 2006-02-02 kasos išlaidų orderyje Nr. 52, 2006-03-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 114 eilutėse “Gavėjo parašas” pasirašė I. F. .
Iš 2008-10-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizė akto matyti, kad 2006 m. sausio 09 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 23 eilutėje „KASOS IŠLAIDŲ ORDERIS Nr. ..." esantis skaitmeninis įrašas „23" yra parašytas kita šratinukų pasta, t.y. kita rašymo priemone nei eilutėje „Gavėjo parašas" esantis parašas; 2006 m. sausio 09 d. kasos išlaidų orderio Nr.23 įrašai „2006 sausio 09"; „2000,- "; „J. F. "; „DU XII mėn." ir eilutėje „Gavėjo parašas" esantis parašas yra parašyti tos pačios rūšies (pasižyminčia vienodomis savybėmis) juodos spalvos šratinukų pasta. Tikėtina, kad šie įrašai ir parašas yra parašyti ta pačia rašymo priemone. Kategoriškai to teigti negalima, nes konkrečiai rašymo priemonei (šratinuko šerdelei) individualizuoti įrašų ir parašo štrichuose esančių požymių nepakanka; 2006 m. kovo 03 d. kasos išlaidų orderio Nr. 114 eilutėje „KASOS IŠLAIDŲ ORDERIS Nr. ..“ esantis skaitmeninis įrašas „114" yra parašytas skirtinga šratinukų pasta, t.y. kita rašymo priemone nei eilutėje „Gavėjo parašas" esantis parašas; 2006 m. kovo 03 d. kasos išlaidų orderio Nr. 114 įrašai „6 kovo 03"; „2250,- "; „ J. P. "; „DU, Kuras II mėn" ir eilutėje „Gavėjo parašas" esantis parašas yra parašyti tos pačios rūšies juodos spalvos šratinukų pasta. Tikėtina, kad šie įrašai ir parašas yra parašyti ta pačia rašymo priemone. Kategoriškai to teigti negalima, nes įrašų ir parašo štrichuose konkrečiai rašymo priemonei (šratinuko šerdelei) individualizuoti esančių požymių nepakanka; 2006 m. vasario 02 d. kasos išlaidų orderio Nr. 52 eilutėje „KASOS IŠLAIDŲ ORDERIS Nr. .." esantis skaitmeninis įrašas „52" ir eilutėje „Gavėjo parašas" esantis parašas yra parašyti tos pačios rūšies mėlynos spalvos šratinukų pasta. Tikėtina, kad šis skaitmeninis įrašas ir parašas yra parašyti ta pačia rašymo priemone. Kategoriškai to teigti negalima, nes skaitmeninio įrašo ir parašo štrichuose konkrečiai rašymo priemonei (šratinuko šerdelei) individualizuoti esančių požymių nepakanka; 2006 m. vasario 02 d. kasos išlaidų orderio Nr. 52 įrašai „6 vasario 02"; „2250,- "; „J. P. "; „DU ir kurui I mėn." yra parašyti skirtinga šratinukų pasta ir skirtinga rašymo priemone nei parašas, esantis eilutėje „Gavėjo parašas". Nustatyti, ar tirti pateiktuose kasos išlaidų orderiuose Nr. 23, Nr. 114, Nr. 52 eilutėje „Gavėjo parašas" esantis parašas ir kiti šiuose dokumentuose esantys atitinkami rankraštiniai įrašai yra parašyti tuo pačiu metu (tą pačią dieną), negalima, nes rašto medžiagų, jų tarpe ir šratinukų pastų, absoliučiam amžiui nustatyti moksliškai pagrįstų metodikų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo.
Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieną nuo kito.
Kaltinimas I. F. buvo grindžiamas liudytojos N. S. parodymais, kaltinamojo 2006 m. rugpjūčio 30 d. apklausos protokolu bei 2006 m. gruodžio 27 d. specialisto išvada Nr. 11-3390(06), t. y. įrodymaisneva neginčijamai patvirtinančiais: 1) kad jis 2006 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu davė melagingus parodymus, neigdamas savo parašo tikrumą kasos išlaidų orderiuose; 2) kad liudytoja N. S. parodė, jog jai mokant pinigus, kaltinamasis asmeniškai pasirašė kasos išlaidų orderiuose; 3) kad kasos išlaidų orderiuose eilutėse “Gavėjo parašas” pasirašė I. F. .
BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, arba iš esmės neteisingai išverčia, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. ( LR Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-616/2006 ).
Byloje, sprendžiant kaltinamojo I. F. kaltės klausimą, būtina nustatyti ar duodamas parodymus prokuratūroje ir teigdamas, kad orderiuose parašas yra ne jo, jis sąmoningai melavo, turėdamas tikslą suklaidinti ikiteisminį tyrimą kitoje baudžiamojoje byloje, ar galėjo sąžiningai klysti, neatpažindamas savo parašo.
Byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje 2006 m. rugpjūčio 30 d. buvo apklausiamas I. F. šiuo metu neišnagrinėta, prejudicinę galią turintis sprendimas, patvirtinantis, jog orderiuose nurodyti pinigai kaltinamajam iš tikrųjų buvo išmokėti, nėra priimtas, todėl teigti, kad apklausiamas liudytoju I. F. melavo, jog kasos išlaidų orderiuose yra ne jo parašas, norėdamas suklaidinti ikiteisminį tyrimą (nuslėpti faktą, kad jam buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis) negalima. Nagrinėjant baudžiająją bylą, šio klausimo teismas nesprendžia, todėl minėta faktine aplinkybe grįsti kaltinamojo kaltę nėra pagrindo
Inkriminuojamo nusikaltimo subjektas turi suvokti, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali būti tegul ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio ar kitos bylos aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl sąžiningai klydo duodamas parodymus. Šios aplinkybės yra svarbios, vertinant subjektyvius veikos požymius, t. y. aiškinantis, ar I. F. sąmoningai davė neteisingus parodymus, ar jis sąžiningai klydo.
Teismo posėdyje, surinktais ir ištirtais įrodymais, nustatyta, kad I. F. 2006 m. rugpjūčio 30 d. buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01075-03 dėl darbo partijos apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Prieš duodant parodymus, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, jis pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Apklausos metu liudytojui buvo pateikti kasos išlaidų orderiai bei užduoti klausimai ar orderiuose nurodyti pinigai jam yra išmokėti kaip darbo užmokestis ir ar jis orderiuose pasirašė kaip pinigų gavėjas. Duodamas parodymus, I. F. nurodė, kad nurodytų pinigų sumų jis negavo, orderiuose jis nepasirašė, parašas yra ne jo, gavėjo parašas nepanašus į jo parašą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad apklausiamas liudytoju prokuratūroje, pasižiūrėjęs į pateiktus kasos išlaidų orderius, nebuvo tvirtai įsitikinęs, jog juose esantys parašai tikrai yra jo, nes parašai yra trumpi, neinformatyvūs. Pateiktuose orderiuose nurodyti kiti duomenys taip pat neatitiko tikrovės t.y. nurodyta ne jo pavardė ir tokios pinigų sumos , kurios jam išmokėtos nebuvo, todėl, duodamas parodymus parašų neatpažino ir manė, jog orderiuose esantis pinigų gavėjo parašas yra ne jo. Tokiu būdu, sakydamas, kad orderiuose parašai yra ne jo, jis papraščiausiai suklydo, o ne siekė suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, juolab neturėjo tokio tikslo. Be to, jis turi regėjimo trūkumų, bet nesitikėdamas, kad jam bus pateikti atpažinimui parašai, eidamas duoti parodymų neturėjo akinių, todėl negalėjo detaliai išstudijuoti prokuroro pateiktų orderių bei juose esančių parašų. Kaip teigia kaltinamasis, apklausos metu jis akinių neturėjo, todėl nepaneigtinas kaltinamojo aiškinimas, kad atpažindamas parašus, jis negalėjo įsitikinti jų tikrumu dėl regėjimo trūkumų. Be to, iš kasos išlaidų orderių matyti, kad juose esantys parašai yra trumpi ir neinformatyvūs, todėl neatmetama galimybė, kad, įvertinant žmogiškąjį faktorių, kaltinamasis galėjo suklysti ir savo parašo neatpažinti. Kaltinamasis parodė, kad jis kelis kartus yra pasirašęs kasos išlaidų orderių tuščiuose (neužpildytuose) blankuose, kai Darbo partijos būstinės patalpose gaudavo kelių dešimčių litų dydžio pinigų sumas kanceliarinėms išlaidoms, todėl tikėtina, kad šiuos orderius buhalterė ar kas nors kitas galėjo panaudoti asmeniniais tikslais. Iš bylos medžiagos - 2006-01-09, 2006-02-02, 2006-03-03 kasos išlaidų orderių, 2008-10-22 specialisto išvados Nr. 11-2448(08) matyti, kad atitinkamos orderių grafos užpildytos skirtingomis rašymo priemonėmis, dalis grafų iš viso neužpildytos, orderiuose nėra įrašų žodžiais apie mokamą sumą, orderiuose nurodyti gavėjo vardas ir pavardė, neatitinka tikrųjų kaltinamojo anketinių duomenų. Liudytoja N. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu, iš dalies patvirtindama kaltinamojo parodymus, nurodė, kad orderiai buvo pildomi per kelis kartus, skirtingose vietose, skirtingomis rašymo priemonėmis, t. y. pinigus ji išmokėdavo partijos centrinėje būstinėje, ten orderiai buvo pasirašomi gavėjų, o kitus įrašus įrašydavo savo pagrindinėje darbovietėje. Iš liudytojos parodymų galima daryti prielaidą, kad buhalterinė apskaita Darbo partijoje buvo vedama netvarkingai Kaip nurodyta aukščiau paminėtoje specialisto išvadoje, 2006-01-09 ir 2006-03-03 kasos išlaidų orderiuose gavėjo parašas bei kiti rekvizitai rašyti kita rašymo priemone, nei orderio numeris. 2006-02-02 kasos išlaidų orderyje Nr. 52 gavėjo parašas įrašytas skirtinga šratinukų pasta ir skirtinga rašymo priemone nei kiti orderio rekvizitai (pinigų suma, gavėjo pavardė, pinigų mokėjimo pagrindas). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigta kaltinamojo versija, jog kelis kartus jis buvo pasirašęs ant tuščio kasos išlaidų orderio ir orderius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas, galėjo būti pasirašęs ant tuščio blanko.
Kaltinimas I. F. , be kitų įrodymų, buvo grindžiamas liudytojos N. S. parodymais, kuri patvirtino, kad orderiuose nurodytus pinigus kaltinamajam ji išmokėjo ir kaltinamasis orderiuose pasirašė jos akivaizdoje. Vienok šie liudytojos parodymai, sprendžiant klausimą ar I. F. melavo, apklausos metu teigdamas, kad orderiuose esantys parašai yra ne jo, nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo kaltės. Tai, kad orderiuose yra kaltinamojo parašas nustatyta rašysenos ekspertizės metu ir teismui tai nekelia abejonių, tačiau vien ši faktinė aplinkybė neturi išskirtinės įrodomosios reikšmės, patvirtinančios kaltinamojo melagindų parodymų davimą apklausos metu.
Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo, tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, jog I. F. aklausos metu suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniame dokumente – apklausos protokole ir panaudota byloje. Kilusių abejonių teismas objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl jos vertintinos kaltinamojo naudai. Tokiu būdu, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nustatė, kad I. F. duodamas parodymus 2006 m. rugpjūčio 30 d. dėl jo parašų tikrumo sąžiningai klydo, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Ikiteisminio tyrimo metu I. F. kardomoji priemonė nepaskirta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Išteisinti I. F. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.