- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-752-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00962-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- AB SEB bankui priėmimo
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nutarties civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškinio atsakovui AB SEB bankui priėmimo klausimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas V. K. Palangos miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kreditavimo sutarties pripažinimo bei reikalavimo sumokėti skolą prieš terminą neteisėtais, kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir jų panaikinimo, bei jų pakeitimo sąžiningomis ir galiojančiomis, trečiasis asmuo D. K., institucija, teikianti išvadą, Lietuvos bankas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-02-17 nutartimi atsisakė priimti ieškinį atsakovui AB SEB bankas kaip neteismingą Palangos miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamos sutarties turinį dėl kreditavimo sutarties dalyko ir tikslo, sutarties užtikrinimui įkeičiamo turto rūšį ir kitas sutarties sąlygas, padarė išvadą, kad sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, ginčijama sutartis laikytina kreditavimo sutartimi, kuri neturi vartojimo teisinių santykių požymių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijama sutartis sudaryta kitos kreditavimo sutarties refinansavimui bei pirties statybai, sutarties užtikrinimui įkeisti poilsio nameliai su pagalbiniu ūkiniu pastatu, kredito suma yra 655 000 Lt. Šios sutarties sąlygos neturi jokių požymių, susijusių su ieškovo V. K. asmeninių, šeimos ar namų ūkio poreikių tenkinimu. Dėl to ieškovas turi kreiptis pagal atsakovo buveinės vietą į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Šalies argumentai
Ieškovas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog ginčas kilęs ne iš vartojimo teisinių santykių. Pasak apelianto, ginčijamos sutarties dalys turi požymių, kurie leidžia ją priskirti prie vartojimo sutarties. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo objektą. Apelianto vertinimu, ginčijama ne pati sutartis, o tik tam tikros jos sąlygos ir pačios sutarties nutraukimo pripažinimas negaliojančiu. Be to apeliantas nurodė, kad ieškinio turinys taip pat leidžia konstatuoti, jog tarp šalių kilęs ginčas susijęs su vartojimo teisiniais santykiais, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvadas apie ginčo teisinį santykį padarė iš esmės netgi nenagrinėdamas bylos iš esmės. Ieškovas, pridėdamas išrašą apie deklaruojamą gyvenamąją vietą, nurodo, jog tai paneigia teismo išvadas, kad jis su šeima negyvena name Kuršių takas 18, Palangoje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, jog ginčai dėl vartojimo sutarčių sprendžiami pagal ieškovo pasirinktą teismingumą. Tam, jog ieškovas galėtų pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle, jo ginčas turi būti kildinamas iš vartojimo teisinių santykių, kurį suponuoja vartojimo sutarties sudarymas. Aplinkybę, ar ginčas susijęs su vartojimo teisiniais santykiais, įvertina pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškinį ex officio. Tokią pareigą jam suponuoja CPK 137 straipsnio norma, įpareigojanti patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui, į kurį kreipiasi ieškovas. Pažymėtina, jog ši procedūra atliekama iki ieškinio priėmimo, t. y. civilinės bylos iškėlimo. Dėl to atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas ginčo pobūdį nustatė nenagrinėdamas bylos iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo leidžia konstatuoti, jog teismas turėjo pakankamai įrodymų, kad pradinėje proceso stadijoje įvertintų ieškinio teismingumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas tarp šalių negali būti kvalifikuojamas kaip kilęs dėl vartojimo sutarties. Šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas 2013-04-17 rašte, siųstame atsakovui AB SEB bankui ginčydamas vienašalį sutarties nutraukimą. Ieškovas nurodė, jog jam suteikta paskola susijusi su investiciniu kaimo turizmo projektu. Atsižvelgiant į tikslinę paskolos paskirtį ši sutartis negali būti pripažįstama vartojimo sutartimi, kadangi ji neatitinka CK 1.39 straipsnyje numatyto vartojimo sutarties apibrėžimo. Pagal šią teisės normą vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Šiuo atveju kaimo turizmo projektas priskirtinas prie verslo, kuris nėra išimtinai susijęs su šeimos poreikių tenkinimu CK 1.39 straipsnyje numatyta prasme.
Tuo tarpu kvalifikuojant ginčo teisinį santykį, kuris kyla iš ginčijamos sutarties konstatuotina, kad deklaruota gyvenamoji vieta neturi teisinės reikšmės. Esminę reikšmę turi suteiktos paskolos tikslinė paskirtis, kuri, kaip rodo bylos aplinkybės, buvo suteikta kaimo turizmo verslo vystymui. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta neturinčiu teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką, kadangi ginčijama ne pati sutartis, o tik tam tikros jos sąlygos ir pačios sutarties nutraukimo pripažinimas negaliojančiu. Pažymėtina, jog sutarties sąlygos yra sudėtinė sutarties dalis. Būtent sutarties turinys ir apsprendžia, ar ši sutartis ir jos sąlygos gali būti pripažintos kaip kylančios iš vartojimo sutarties. Be to, pats ieškovas, manydamas, jog vartojimo sutarties sąlygos gali būti atskirai vertinamos nuo sutarties, neturėtų teisės kreiptis į teismą pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį, kadangi ši teisės norma leidžia paduoti ieškinį pagal ieškovo pasirinkimą tik tuo atveju, jeigu ieškinys pateiktas dėl vartojimo sutarčių.
Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nepagrįsti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.