Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1282-653/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
2A-1282-653/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14047-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
UAB „Marginalas“
Ieškovas
AB LESTO
Trečiasis asmuo
V. A., D. J.
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1282-653/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14047-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 121.18; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Marginalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui UAB „Marginalas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. A. ir D. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB LESTO kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1 ) priteisti iš atsakovo UAB „Marginalas“ 225,49 Lt įsiskolinimą už jam patiektą elektros energiją; 2) 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tiekė elektros energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini). Elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 str. 1 d. jei abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, tai sutartis laikoma sudarytas nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Tokiu būdu laikytina, jog vartotojas patvirtino elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.). Nuo 2007-04-04 iki 2011-06-14 butui buvo tiekiama elektros energija, už kurią neatsiskaityta, todėl susidarė 682,51 Lt įsiskolinimas. Atsakovui priklauso ½ buto, todėl atsakovo skola yra 341,26 Lt. Įvertinus 2011-07-19 mokėjimą (atsakovas sumokėjo 115,77 Lt) liko neapmokėta 225,49 Lt skola.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Marginalas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog atsakovas nuo 2008-10-08 mokėjo už visą bute suvartotą elektros energiją. Už laikotarpį nuo 2008-10-08 iki 2011-07-19 už suvartotas 337 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 5229 iki 5566 kwh buvo sumokėta 115,77 Lt. Ieškovas faktiškai reikalauja iš atsakovo sumokėti už suvartotą elektros energiją ne už ieškovo nurodytą laikotarpį nuo 2007-04-04 iki 2011-06-14, o už tiekiamą elektros energiją laikotarpiu nuo 2007-02-05 iki 2008-10-08, t.y. iki elektros skaitiklio rodmens 5229 kWh, kai atsakovo buvo padarytas pirmas mokėjimas. Atsakovas taip pat nurodė, jog nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo remiantis 2007-02-27 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, kuris 2007-04-04 buvo patvirtintas teismo. Pažymėjo, kad nuo 2007-04-04 atsakovas netapo elektros energijos vartotoju, nes visu butu ir toliau naudojosi buvęs ½ dalies buto savininkas V. A., kuris atitinkamai buvo elektros energijos vartotoju. Šį faktą patvirtina 2007-02-27 sutartis pagal kurią V. A. įsipareigojo išpirkti iš UAB „Marginalas“ parduotą pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą 1/2 dalį buto iki 2007-07-15, tačiau V. A. preliminarios sutarties neįvykdė ir toliau naudojosi visu butu. Atsakovui pareikalavus, butas V. A. buvo atlaisvintas ir užfiksuotas elektros energijos skaitiklio rodmuo 5229 kwh. Atsakovas nurodė, kad ieškovas atsisakė su juo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl, pasak atsakovo, ieškovas tokiais savo veiksmais patvirtino aplinkybę, kad atsakovas nebuvo elektros energijos vartotoju.

Tretieji asmenys V. A. ir D. J. atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo AB LESTO naudai iš atsakovo UAB „Marginalas“ 143,77 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,62 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino, atsakovo teiginius, kad nuo 2007-04-04 jis iš karto netapo elektros energijos vartotoju, nes visu butu ir toliau naudojosi buvęs ½ dalies savininkas V. A. ir nurodė, kad 2007-02-27 sutartis sudaryta tarp V. A. ir UAB „Marginalas“ patvirtina tik atsakovo ir trečiojo asmens susitarimą dėl nuosavybės teisės perleidimo, o ne faktą, jog atsakovas netapo elektros energijos vartotoju. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kuris kaip verslo subjektas turėjo veikti kaip atidus ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas, todėl turėjo realią galimybę fiksuoti rodmenis 2007-04-04. Todėl, padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja sumokėti įsiskolinimą nuo elektros skaitiklio fiksuoto rodmens- 3 399 kWh. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas už patiektą elektros energiją taikė atsakovui netinkamą tarifą, todėl įsiskolinimą susidariusi nuo 2007-04-04 iki 2011-06-14 skaičiavo po 0,33 Lt/kWh, o ne pagal ieškovo nurodytą 0,45/kWh.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas UAB „Marginalas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad faktiškai pradedant nuo 2008-10-08 iki 2011-07-19 už visą bute suvartotą energiją, periodiniais mokėjimais sumokėjo iš viso 115,77 Lt. Tokiu būdu, ieškovas faktiškai reikalauja iš atsakovo sumokėti už suvartota elektros energiją, kuri buvo tiekiama iki 2008-10-08. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis neturėjo realios galimybės užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenis 2007-04-04 dienai, kadangi remiantis turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, atsakovas įsigijo ne visą, o ½ dalį vieno kambario buto ir buvo susitaręs su trečiuoju asmeniu V. A., kuris po akto patvirtinimo ir toliau naudojosi visu butu. Nurodo, kad nelaikė savęs elektros energijos vartotoju iki 2008-10-08, kai faktiškai pradėjo naudotis butu ir mokėti už visą bute suvartotą elektros energiją. Pasak apelianto, ieškovas neįrodė skaitiklio rodmenį 003993 kWh 2007-02-05 dienai, be to, kad teismas priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisė normas, todėl netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisė normas ir tai turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui byloje.

Atsiliepimas

Ieškovas AB LESTO atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo, kaip nepagrįstą ir spendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad apeliantas yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, todėl turėjo būti rūpestingas ir atidus ir, kaip proceso dalyvis, turėjo ir privalėjo būti aktyvus ir domėtis apie proceso eigą. Pažymi, kad apeliantas į bendrovę kreipėsi tik 2008 m. rugsėjo mėn., todėl neaišku kodėl tik po ilgo laiko tarpo nuo įsigijimo apeliantas kreipėsi į operatorių. Pasak ieškovo, apeliantas nepagrindė aplinkybės, kodėl jam, kaip ½ buto dalies savininkui, mokestinė prievolė atsiskaityti už suvartotą elektros energija turi būti skaičiuojama nuo 2008-10-08 ( t.y. nuo 5 229 kWh rodmenų). Pažymi, kad sutartis su apeliantu nebuvo sudaryta, kadangi vartotojas buvo skolingas operatoriui už suteiktas paslaugas. Ieškovas taip pat nurodė, kad apskaitos prietaisai įrengti buto viduje, todėl ieškovo darbuotojai laisvai prieiti prie apskaitos prietaisų be buto savininko neturi galimybės, be to, kadangi apskaitos įrenginiai yra buto viduje, patikrinimas atliekamas dalyvaujant savininkui arba jo atstovui, kurie yra vietoje informuojami apie patikrinimo rezultatus. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad taisyklių 100.8 punktas numato operatoriui teisę, o ne pareigą nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui dėl neapmokėtų sąskaitų.

Tretieji asmenys V. A. ir D. J. atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Marginalas“ pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad butas, esantis Skroblų g. 17-44, Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Marginalas“ ir trečiajam asmeniui V. A.. Vykdant vykdomąją bylą Nr. 0011/06/03799 2007-02-27 aktu buvo parduotas turtas – ½ dalis vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolininko V. A. pasiūlytam pirkėjui UAB „Marginalas“ (b. l. 36). Minėtas aktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo buvo patvirtintas 2007-04-04. Laikotarpiu nuo 2007-04-04 iki 2011-06-14 butui buvo tiekiama elektros energija, už kurią ieškovui nevisiškai atsiskaityta.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurią sudarant sąlygos nebuvo individualiai aptartos, t.y. sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas, kurias tvirtina kompetentingos valstybės institucijos. Nagrinėjamu atveju standartinės sąlygos yra nurodytos 2005-10-07 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose Elektros naudojimo taisyklėse, kurias šioje byloje pagrįstai taikė pirmosios instancijos teismas. Taigi, šiuo atveju pagal minėtų taisyklių 83 p. už elektros energijos tiekimo paslaugas privalo atsiskaityti buto savininkas.

Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis turėjo realią galimybę fiksuoti elektros skaitiklio rodmenis 2007-04-04 dienai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodomais argumentais ir pažymi, kad apeliantas, kaip rūpestingas ir atidus verslo subjektas turėjo būti aktyvus, domėtis sandorio tvirtinimo eiga bei su įsigyjamu turtu susijusiais įsiskolinimais už paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės įsigytame bute fiksuoti skaitiklio duomenų.

Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad jis mokėjo už visą butui patiektą elektros energiją, taip pat, kad pradėjo mokėti tik nuo 2008-10-08 ir, jog iki 2008-10-08 jis nelaikė savęs elektros energijos vartotoju, kadangi faktiškai butu naudojosi kitas bendrasavininkas V. A.. Akivaizdu, kad apeliantui įgijus nuosavybę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), jis prisiėmė visas teises ir pareigas tenkančias bendrasavininkui, tame tarpe - laiku atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Apelianto argumentai, kad jis nurodytu laikotarpiu sumokėjo ne už ½ dalį, o už visam butui patiektą energiją, neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, nes šioje byloje nėra sprendžiamas ginčai tarp bendraturčių. Apeliantas, sumokėjęs ieškovui už visam butui teikiamas paslaugas, gali kreiptis į kitą buto bendrasavininką dėl dalies pinigų grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui mokestinė prievolė už butui tiekiamą elektros energiją tenka nuo dienos, kada jis įsigijo ½ dalį buto, t.y. nuo 2007-04-04.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 4-350, 100.8 punktas operatoriui ar visuomeniniam tiekėjui, raštu įspėjusiam buitinį vartotoją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, kitus vartotojus – prieš 10 kalendorinių dienų, suteikia teisę įspėjime nurodytu laiku arba vėliau jam nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, tačiau ne pareigą nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui dėl neapmokėtų sąskaitų. Todėl apelianto argumentai, kad ieškovas nepasinaudojo teisę nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atmestini. Pažymėtina ir tai, kad įsiskolinimas už elektros energiją yra nedidelis, be to atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nusiuntęs apeliantui pranešimą apie susidariusį įsiskolinimą, nurodė, jog skolininkui neįvykdžius savo prievolės, kreditorius bus priverstas kreiptis į teismą, ką ir padarė, todėl teismo manymu imtis kraštutinių priemonių nebuvo būtina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl to, kad ieškovas nepateikė teismui dokumento, kuris įrodytų skaitiklio rodmenį 003993 kWh - byloje esanti užduotis Nr. 42464621 patvirtina, kad 2007-02-05 dienai skaitiklio rodmuo buvo 003993 kWh ( b. l.48), atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti užduotyje fiksuotų duomenų teisingumu, tuo labiau, kad pagal minėtų taisyklių 57 p. apie patikrinimo rezultatus vartotojas gali būti informuojami patikrinimo vietoje, todėl darytina išvada, kad ieškovas pilnai įrodė savo ieškinio pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina