Telšių apylinkės teismo sprendimas

(2.5.39.2.5.5; 2.5.39.2.6.1; 3.1.3.6; 3.1.7.5; 3.2.3.1; 3.2.6.4.)

TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2016 m. vasario 12 d.

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į/k 125709291, ieškinį atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui M. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinyje (1 t.1-3 b. l.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 10 str. l d., 17 str., 23 str., 41 str. 3 ir 8 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.44 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 , 6.249 str. 4 d., 6.263 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 130 str. 1 d., 235 str. 6 d., ieškinyje, prašė priteisti iš atsakovės J. B. 7168,67 EUR nuostolių atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe 215 EUR žyminį mokestį bei už pateiktų priedų vertimą į valstybinę kalbą. Ieškovas nurodė, kad 2011-06-01 Švedijoje dėl transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, tai yra atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Trečiojo asmens vairuojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės savininkė, t.y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuva yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortos sistemos) dalyvė. Vienas iš šios sistemos tikslų yra užtikrinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Sistema pagrįsta tuo, jog eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Švedijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spęsti visus reikalus, susijusius su žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos (šiuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltą žalų atlyginimą. Kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPD įstatyme - Bendradarbiavimo nuostatai) (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Todėl eismo įvykio valstybės - ŠVEDIJOS nacionalinis draudikų biuras (RAFIKFORSAKRINGSFORENINGEN (SWEDISH MOTOR INSURERS' BUREAU)), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), suadministravęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 63566,00 SEK (7168,66 EUR) sumai. TPVCAPD įstatymas numato atvejus, kuomet ieškovas privalo mokėti išmokas. TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko ŠVEDIJOJE (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių-valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta, transporto priemone yra akivaizdu, kad ieškovas privalėjo apmokėti ŠVEDIJOS nacionalinio draudikų biuro pateiktą aukščiau minėtą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta ieškovui privalomuose vykdyti teisės aktuose: TPVCAPD įstatyme (17 str. 5 d.) ir Biurų tarybos Vidaus nuostatuose (5 str.).Todėl, ieškovas, gavęs ŠVEDIJOS nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 63566,00 SEK (7168,67EUR dėl transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo ŠVEDIJOS nacionaliniam draudikų biurui. Kadangi atsakovei priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio dieną galiojančiu ŠVEDIJOJE ir atitinkančiu TPVCAPD įstatymo reikalavimus, buvo sukeltas eismo įvykis bei padaryta žala, atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, ŠVEDIJOS nacionalinis draudikų biuras administravo ir atlygino atsakovo vairuojama transporto priemone padarytą žalą, tai ieškovas, sumokėdamas ŠVEDIJOS nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovo padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos. Be to Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą regreso teisę, raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas sumokėti ieškovui ŠVEDIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 7168,66 EUR dėl transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimo, o Atsakovei neatlyginus ieškovui padarytų nuostolių, pastarasis kreipėsi į teismą. Iki šiol Atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą minėto eismo įvykio ŠVEDIJOJE metu ir atitinkančio TPVCAPD įstatymo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinkantys, nes -nors atsakovė ir esanti atsakinga už jos vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltas pasekmes, tačiau prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą numatytus CK 1.125 str. 7 d., taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, nes eismo įvykis Švedijoje įvykęs 2011-06-01, o apie padarytą žalą ji sužinojusi, tai yra į ją ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip 2 metams. Be to atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė yra patyrusi šioje byloje bylinėjimosi išlaidų (atstovavimas advokato teisme ir procesinių dokumentų vertimas), todėl atmetus ieškinį prašo priteisti atsakovės turėtas išlaidas iš ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Švedijoje 2011-06-01 įvykusio eismo įvykio metu atsakovei J. B. priklausančia (1 t. 4 b. l.) Lietuvoje registruota transporto priemone (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojant trečiajam asmeniui buvo apgadinta kita transporto priemonė (to neginčijo atsakovas), tuo padaryta žala (1 t. 7-8, 9-12,13-21 b. l.). Įvykyje dalyvavo atsakovo transporto priemonė, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu (tos aplinkybės neginčijo ir atsakovė bei jos atstovas). Ieškovas 2011-06-30 išmokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui (1 t. 22 b. l.) 50438,00 Švedijos kronų (toliau tekste SEK) ir regreso tvarka pareiškė tokio pat dydžio reikalavimą atsakovui (1 t.13-24 b. l.).

Byloje nėra ginčo, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl teismas pripažįsta, kad Švedijos draudikų biuras turėjo išimtinę teisę administruoti žalos bylą ir taikė Švedijos valstybės teisę ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (LR CPK 185 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota Lietuvos Respublikoje, buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Švedijoje ir remiantis eismo įvykio šalyje taikomais teisės aktais, buvo sukeltas privalomuoju transporto priemonių draudimu neapdrausta atsakovei J. B. priklausančia transporto priemone, o didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus (LR CK 6.270 str.). Teismas pažymi, kad prievolę tinkamai apdrausti transporto priemonę, tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Švedijos teisę, turėjo atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo teises kildina dėl atsakovui įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – norminių aktų (draudimo teisinių santykių) pažeidimo, todėl byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl autoįvykio priežasčių, vairuotojo kaltės ir pan., įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog atsakomybė atsakovei kilo pažeidus TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį.

Trečiasis asmuo M. R. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai ir laiku (1 t. 132, 147 b. l.).

Be to deliktinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, o tai reiškia, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties, buvusios iki teisės pažeidimo, atkūrimui susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Šalys civilinio ieškinio sumos neginčijo, todėl teismas plačiau ir nepasisako, nes detaliai yra išdėstyta kas šią 63566,00 SEK sumą sudaro Švedijos transporto priemonių draudikų biuro rašte (1 t. 7-8 b. l.), tame tarpe remonto išlaidos ir detalizuoti darbų atlikimai bei kompensacijos (išmokos suma) - teismas neturi pagrindo netikėti, kad šie darbai ir detalės buvo reikalingos kokybiškam sugadintos transporto priemonės atstatymui.

Esant TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalyje numatytoms sąlygoms įstatyme numatyta ieškovo pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir nustatytą atlygį už žalos administravimą. Teismas daro išvadą, kad remiantis į bylą pateiktais įrodymais ieškovui neišmokėti Švedijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo išmokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.), todėl atsakovė J. B. privalo atlyginti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 7168,67 EUR nuostolių atlyginimui, kuriuos ieškovas patyrė sumokėdamas Švedijos transporto priemonių draudikų biurui už padarytą žalą.

Nustačius, kad atsakovas yra ieškovo skolininkas, jis privalo mokėti įstatymų nustatytas penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti (LR CK 1.131 str.1 d.). Šioje byloje yra reiškiamas regresinis ieškinys, o tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas yra sutrumpintas trijų metų ir skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo (LR CK 1.127 str. 4 d.), savo prievolę ieškovas įvykdė 2012-03-15, sumokėdamas Švedijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą (1 t. 39 b. l.), nuo šios datos ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti šios sumos atlyginimo iš atsakingo asmens, teismui ieškovas išsiuntė pareiškimą, ieškinys teisme gautas 2015-03-05 (1 t. 1 b. l.), todėl teismas konstatuoja, kad ieškovui ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, todėl atsakovės atstovo prašymą pritaikyti senatį atmeta.

Ieškovas ir atsakovė bei trečiasis asmuo kitokių įrodymų nepateikė, o tokiose bylose šalių pareiga yra teikti įrodymus (LR CPK 178 str.). Teismas nagrinėjo civilinę bylą neišeidamas iš ieškinio ribų, nes tokiose bylose teismas nėra aktyvus (LR CPK 179 str.).

Teismas priėmęs sprendimą turi paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, o būtent bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o patenkinus ieškinį - priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo (LR CPK 93 str.). Ieškovas turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 215 EUR sumokėjo žyminį mokestį valstybei (1 t. 43 b. l.), 105,27 EUR sumokėjo vertėjams už dokumentų vertimus į valstybinę kalbą (1 t. 42 b. l.), 583 EUR ir 143,31 EUR sumokėjo vertėjams už dokumentų vertimus į užsienio kalbą ( 1 t. 98-99, 140-143 b. l.). Iš viso ieškovas patyrė 1046,58 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys yra patenkintas.

Be to Telšių rajono apylinkės teismas patyrė 31,79 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 307, 371 straipsniais, nusprendžia :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 1257092914, naudai 7168,67 EUR (septynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 67 euro centus) nuostolių atlyginimo regreso teise.

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 1257092914, naudai penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2015-03-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 1257092914, naudai 1046,58 EUR (vieną tūkstantį keturiasdešimt šešis eurus 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,79 EUR (trisdešimt vieną eurą 79 euro centus) teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą (į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.