- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-555-212/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01666-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Kreditorius
- AB „Ūkio bankas“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininkės J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ pareiškimą skolininkei bankrutuojančiai VšĮ „Lauviluka“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė iš varžytinių parduoti 2007-09-24 hipotekos lakštu įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. Š.; priteisti ir išieškoti iš VšĮ „Lauviluka“ 127 615,73 Lt ir 6 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo dienos iki visiško skolos grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi patenkino AB „Ūkio bankas“ pareiškimą priverstinai išieškoti iš BVŠĮ „Lauviluka“ 122 128,09 Lt paskolos, 4 516,66 Lt palūkanų, 777,98 Lt delspinigių, iš viso 127 615,73 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos skaičiuojant nuo 2011-06-20 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą įvykdymo ir 193 Lt bylinėjimosi išlaidų; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą J. Š. priklausantį turtą - 50,99 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iš pareiškėjos 8 Lt į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad 2007-09-27 sutartinės hipotekos lakštu J. Š., užtikrindama VšĮ „Lauviluka“ prievolių pagal 2007-09-17 kredito sutartį Nr.07/03-472 su visais galimais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais įvykdymą, kreditoriui AB Ūkio bankas, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – 50,99 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 191 000 Lt. Skolininkas BVšĮ „Lauviluka“, tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, todėl hipotekos teisėjos 2010-12-23 nutartimi areštuotas įkeistas turtas. Skolininkas 2010-12-27 ir įkeisto turto savininkė 2011-03-08 buvo įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkas ir įkeisto turto savininkė bankui per įspėjimo laikotarpį skolos negrąžino, įkeitimu užtikrintos prievolės neįvykdė, todėl pažeidė sutarčių vykdymo principus bei CK 6.38 str., 6.256 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str., 6.881 str. 1 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Mano, kad pareiškėja turėjo suteikti jai, kaip fiziniam asmeniui galimybę, persirašyti kreditą ir leisti įstaigos įsiskolinimą dengti dalimis neiškeldinant jos su trimis nepilnamečiais vaikais iš vienintelio šeimos būsto. Pareiškėja kreditą suteikė VšĮ „Lauviluka“, pagal CK nuostatas, jeigu prievole neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Pareiškėja pirmiausia turėtų nukreipti skolos išieškojimą iš kreditą gavusios įstaigos VšĮ „Lauviluka“, nes įstaigos turtas dar nėra parduotas. Mano, kad bankas, iškeldindamas ją su trimis nepilnamečiais vaikais iš vienintelio šeimos buto, pažeidžia Konstitucijos 23 ir 24 straipsnius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo apeliacinį procesą pagal pareiškėjos skundą nutraukti arba atskirojo skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atskirajame skunde keliami nauji reikalavimai, kurie nėra apeliacijos dalykas, ir kurie nesprendžiami hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo metu. Apeliantės nuomonė, kad bankas turėjo suteikti galimybę prisiimti jai skolininkės skolą ir leisti ją išmokėti dalimis yra visiškai nepagrįsta, nes bankas tokios prievolės neturi. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti banko kaltę dėl ko turėtų būti sumažinta arba panaikinta skolininko skola. Skolininkės prievolė, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka, neįvykdyta, o tai reiškia, kad bankas turi teisėtą ir galiojantį reikalavimą. Be to, teismas 2007-08-17 nutartimi leido apeliantei įkeisti turtą, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios trukdytų tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl leidimo leisti įkeisti turtą į teismą kreipėsi pati apeliantė, todėl ji prisiėmė visas teisines pasekmes susijusias su turto įkeitimu ir jai jos buvo žinomos. Pareiškėjos prašymas neiškeldinti iš buto, o skolą išreikalauti iš BVšĮ „Lauviluka“ yra nepagrįstas ir nesusijęs su nutarties teisėtumo vertinimu.
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-06-21 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad AB Ūkio bankas 2007-09-17 sudarė kredito sutartį, pagal kurią VšĮ „Lauviluka“ suteikė 140 000 Lt kreditą (b. l. 5-18). J. Š., užtikrindama skolininkės VšĮ „Lauviluka“ kredito grąžinimą, kreditoriui AB „Ūkio bankas“ įkeitė jai priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22). Skolininkei VšĮ „Lauviluka“ Panevėžio apygardos teismas 2010-06-19 nutartimi iškėlė bankroto bylą (b. l. 23-25). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-12-23 nutartimi areštavo hipoteka įkeistą turtą – butą ir įspėjo skolininkę bei įkeisto turto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių (b. l. 27-28). Skolininkei ir įkeisto turto savininkei negrąžinus skolos, kreditorius pagrįstai pakartotinai kreipėsi į teismą dėl priverstinės skolos išieškojimo iš įkeisto turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).
Panevėžio miesto apylinkės teismas, patenkindamas AB Ūkio bankas pareiškimą, ištyrė teisingam pareiškimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą turtą ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Įstatymas reglamentuoja, jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d.). Šiose materialinės teisės normose įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė gauti patenkinimą iš įkeisto turto reiškia, kad įkeistas turtas turi būti realizuotas arba perduotas pačiam hipotekos kreditoriui administruoti, iš šios veiklos gautomis pajamomis sudarant galimybę patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Materialinės teisės normų nenustatyta hipotekos kreditoriui jokių specialių sąlygų, kuriuo konkrečiai iš nurodytų būdų jam siekti reikalavimo patenkinimo. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimų dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad hipotekos kreditoriui numatytas aktyvus vaidmuo pasirenkant būdą, kuriuo siekti reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto, t. y. jį realizuoti varžytynėse ar perimti administruoti, pasirenka kreditorius. Kreditorius naudojasi CK 4.192 str. 1 d. jam suteikta dispozicijos teise pasirinkti, kuriuo iš minėtų būdų naudodamasis jis gali pasiekti greitesnį savo reikalavimo patenkinimą.
Apeliantės argumentai atmestini, nes bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius). Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Jis atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Šalių ginčas dėl kredito dengimo turi būti nagrinėjamas ginčo teisena bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmiausia skola turėjo būti išieškoma iš skolininkės, nes pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį laikoma, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos visi bankrutuojančios įmonės skolų terminai yra pasibaigę, todėl kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto. Kreditorius turi teisę, bet ne pareigą savo turtinių reikalavimų patenkinimui pirmiausiai nukreipti išieškojimą į skolininką. Hipotekos kreditoriaus reikalavimas nukreipti išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto yra teisiškai apsaugotas tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimo būdas, nes tokiu atveju hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius išsiieškoti iš įkeisto turto, kuriuo kreditorius šiuo atveju ir pasinaudojo (CK 4.198 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliantės teiginys, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atsakomybės gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, bei šie klausimai bylose dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Aplinkybė, kad įkeisto turto savininkė turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes įkeičiant fizinio asmens turtą, tikrinama, ar šis turtas nėra šeimos gyvenamoji patalpa, o jei taip - būtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). Nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-08-17 nutarties matyti, kad jokių kliūčių įkeisti butą nebuvo, hipoteka įregistruota viešame registre, todėl įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytinių teisėtai ir pagrįstai.
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 21 d. nutartis pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.