Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-506-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
1S-506-485/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-506-485/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Ramūno Antanavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., Kauno apygardos teismo 2008-09-12 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., 253 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas laisvės atėmimas 14 metų; Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-13 nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 5 d. ir 4 d. paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-02 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtas laisvės atėmimas 16 metų 6 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartimi 2011-03-02 nutartis pakeista, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtas laisvės atėmimas 14 metų; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-13 nutartimi 2008-09-12 nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas laisvės atėmimas 13 metų 9 mėnesiams; Kauno apylinkės teismo 2015-12-02 nutartimi, vadovaujantis BK 3 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 str., 364 str., paskirtas laisvės atėmimas 13 metų 9 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007-06-05, pabaiga – 2021-03-05. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2008-09-23. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 metai 25 dienų, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2016-02-10.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-02-10 nutarimu Nr. 357-63 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnį, per likusios neatliktos bausmės dalį siūlant teismui nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą bei auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-03-14 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, nuteistasis R. K. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi R. K. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog sutinka, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 45 balai (pagal „OASys“ metodiką), tačiau atkreipia dėmesį, jog jau 40 balų yra priskiriama mažai rizikos grupei, o jis tik viršijo 5 balus. Nuteistasis pripažįsta, jog bausmės atlikimo metu 14 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jo įsitikinimu, jis už pažeidimus atliko jam paskirtas nuobaudas (baustas areštais po 15 parų baudos izoliatoriuje, perkeltas į Drausmės grupę), todėl dar kartą jį bausti nepaleidžiant į laisvę, neteisinga. Nuteistasis taip pat nurodė, jog civilinio ieškinio dengti nebuvo galimybės, kadangi nukentėjusioji nesikreipė į antstolius dėl išieškojimo, taip pat ji nėra nurodžiusi savo sąskaitos, į kurią jis galėtų pervesti pinigus. R. K. teigimu, buvusi žmona su sūnumi 7 metai gyvena Islandijoje, ten jis mokosi, buvusios sutuoktinės teigimu jie viskuo aprūpinti ir iš nuteistojo pinigų neima. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog R. K. bausmės atlikimo metu nuo 2008 m. mokėsi ir tik 2014 m. baigė mokyklą, įgijo keturias specialybes, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės, todėl nuteistojo teigimu mokytis ir tuo pačiu dirbti nebuvo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą R. K. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 14 kartų buvo baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda skirta 2013 metais, už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus. Nuteistasis bausmę atlikinėjo drausmės grupėje, po to paprastojoje grupėje, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis mokėsi, įgijo 12 klasių išsilavinimą, profesinio rengimo centre įgijo keturias specialybes, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės, pamokas lanko labai gerai, aktyviai. Kreipėsi su prašymu į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, taip pat papildomose programose.

Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo R. K. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - vidutinė 45 balai (pagal OASys), jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, teisės pažeidėjas anksčiau pasiduodavo kitų asmenų neigiamai įtakai), mąstymas ir elgesys (emocijos gan stabilios, tačiau būdingas impulsyvus elgesys; savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti, save pateisinti). Nors nuteistasis skunde nurodė, kad jo elgesys atliekant bausmę yra kardinaliai pasikeitęs ir jis gali blaiviai mąstyti bei kurti ateitį, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, jo pažangos veiksniai, įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu, tai, kad nuteistasis nesilaikė vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šią pareigą nuteistasis pažeidė net 14 kartų, baustas drausminėmis nuobaudomis 14 kartų – nepakankami šiuo metu spręsti, jog R. K. ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas, paskirtos nuobaudos neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Pažymėtina ir tai, jog R. K. nuteistas jau ketvirtą kartą, anksčiau buvo teistas už vagystes. Taigi, šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir iš savo klaidų nepasimokė, yra linkęs nusikalsti, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Taip pat svarbi aplinkybė yra ir tai, jog kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis, turėdamas finansinių įsipareigojimų, t. y. 880,73 Eur civilinį ieškinį, jo nesistengia padengti, nors į savo asmeninę sąskaitą gauna pinigus, tačiau juos išleidžia asmeninėms reikmėms, taip pat turėdamas nepilnametį sūnų, prie jo išlaikymo visiškai nesistengia prisidėti, nes pataisos namuose nedirba, o su prašymu dėl darbo suteikimo kreipėsi tik 2015-12-29. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju R. K. mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darytina išvada, jog nuteistasis R. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. K. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėRamūnas Antanavičius