- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- A2.9.-131-547/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00084-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas V. P., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos raj. a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, aukštojo išsilavinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, 2016 m. vasario 20 d. apie 16:05 val. Varėnoje, Vytauto g. 18, kavinėje ,,Grilis“ eidamas svirduliavo, savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šiuos savo veiksmus pakartotinai padarė per vienerius metus po dviejų administracinių nuobaudų paskyrimų už girto pasirodymą viešoje vietoje. Toks surašytas protokolas nepasitvirtino.
V. P. nepripažino surašyto protokolo ir paaiškino, kad 2016-02-20 apie 15 val. jis su draugu nuėjo į kavinę ,,Grilis“ atšvęsti draugo gimtadienį. V. P. patvirtino, kad jis jau buvo išgėręs. Jam buvo žinoma, kad kavinės ,,Grilis“ darbuotojai jo girto neaptarnauja, nes nurodė jam, kad jis yra toje kavinėje nepageidaujamas klientas. V. P. nurodė, kad kavinėje žmonių nebuvo. Barmenas jam sakė, kad nesėdėtų, nes neaptarnaus ir iškvietė jam policiją. Jo draugas išėjo, o jis liko ir laukė pareigūnų. Jis nurodė, kad nepažeidė jokių normų, todėl be pagrindo buvo surašytas jam protokolas.
Liudytojas E. Š., kavinės ,,Grilis“ barmenas paaiškino, kad jis iškvietė policijos pareigūnus, nes kavinėje buvo girtas V. P., kuris yra nepageidaujamas kavinės klientas. Savininkės nurodymu šio asmens kavinėje neaptarnauja, jei jis yra girtas. Kai jis būna išgėręs, jis būna problematiškas: kabinėjasi prie klientų, įkyrus. Liudytojas nurodė, kad jis ir tą kartą buvo prisėdęs prie vienų moterų ir su jomis bendravo, po to – prie kitų žmonių. Liudytojas patvirtino, kad V. P. tą dieną kavinėje negėrė. Jis nurodė, kad P. pats ėjo, pagalbos jam nereikėjo.
Liudytojas E. D., policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog kavinėje ,,Grilis“ yra girtas klientas, kuris kabinėjasi prie kitų klientų. Jis nurodė, kad paprašė V. P. išeiti iš kavinės. Liudytojas patvirtino, kad V. P. buvo ramus, jis pats išėjo iš kavinės, truputį svirduliavo. Liudytojas paaiškino, kad jis negali tiksliai pasakyti, kiek buvo lankytojų, bet jų buvo, tačiau lankytojai jokių nusiskundimų P. neišsakė. V. P. nesipriešino, jis iš kavinės išėjo, eidamas kiek šlaistėsi, svirduliavo.
Liudytoja G. G. paaiškino, kad gavus Alytaus budėtojo pranešimą, kad kavinėje girtas kabinėjasi prie žmonių, trukdo lankytojams, vyko į kavinę ,,Grilis“ V. P. buvo per metrą nuo baro. Kavinėje gal buvo kokie 5 lankytojai, jie nesiskundė V. P.. Jis netriukšmavo, tik klausė, ar gali jis kavinėje išgerti. Liudytoja nurodė, kad išsivedė V. P., kuris sunkiai ėjo. Nurodė, kad ji prilaikė V. P. už parankės, nes bijojo, kad lipdamas laiptais jis nenukristų. Išėjus iš kavinės sakė, kad išsikviestų taksi, nes suprato, kad girtas eiti jis negali, nes taip pažeis viešąją tvarką. Tačiau V. P. atsisakė kviesti Taksi, sakydamas, kad neturi pinigų. Jis nesutiko skambinti ir draugams. Kadangi jis nesiieškojo, kas gali jį parvežti į namus, tai jie paprašė sėsti į policijos automobilį, norėjo nustatyti girtumą, tačiau V. P. nesutiko. Po to nusivežė jį į komisariatą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Alytaus AVPK Varėnos raj. PK vyriausiosios patrulės G. G. 2016-02-20 tarnybiniam pranešime nurodoma, kad kavinėje buvo V. P., kuris buvo neblaivus, stovėdamas šlaistėsi į šalis, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Kavinės darbuotojas nusiskundimų neturėjo tik paprašė išvesti iš kavinės. V. P. buvo pristatytas į PK, kur jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Alkotesterio kvitu Nr.981 patvirtinama, kad 2016-02-20 16:24 val. V. P. buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas (b. l. 8).
LR ATPK ATPK 178 str. 1 d. numato atsakomybę tik už tokius veiksmus, kai asmuo, pasirodydamas neblaivus viešoje vietoje, įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, t. y. kai asmuo dėl savo girtumo atlieka tokius veiksmus, kurie nedera žmogaus orumui (griuvinėja, miega nugriuvęs, šlaistosi, garsiai šūkauja, trukdo kitiems asmenims ar pan.) ir tokiais veiksmais kartu pažeidžiama ir visuomeninė dorovė, kadangi asmeniui taip negalima elgtis ir toks netinkamas elgesys yra nepriimtinas visuomenei. Vien faktas, kad asmuo yra neblaivus savaime neužtraukia administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 178 str., kadangi asmuo būdamas neblaivus gali elgtis adekvačiai esamai situacijai, neatlikti jokių veiksmų, kuriais būtų įžeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė.
Byloje nustatytos aplinkybės, jog V. P. buvo neblaivus ir jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taip pat yra nustatyta, kad kavinėje jis elgėsi ramiai, nusiskundimų iš klientų nebuvo nei barmenui, nei atvykusiems policijos pareigūnams. Tarnybiniame pranešime G. G. nurodo, kad V. P. iš kavinės išvedė todėl, kad to prašė barmenas, nors pažymi, kad nusiskundimų juo neturėjo. Barmenas E. Š. nurodė, kad jis kvietė policiją, jog ši išvestų P., nes jis kavinėje yra nepageidaujamas asmuo.
Dėl V. P. sugebėjimo judėti yra surinkti prieštaringi įrodymai. Liudytojai E. Š. ir E. D. nurodė, kad P. galėjo eiti pats. Taip nurodė ir pats V. P.. Tuo tarpu liudytoja G. G. nurodė, kad V. P. sunkiai judėjo, jam reikėjo jau kito asmens pagalbos.
Kaip nurodė pareigūnai, E. Š. prašymu jie išvedė V. P. iš kavinės kaip nepageidaujamą asmenį ir siūlė jam išsikviesti taksi, važiuoti į namus. Nustatytos aplinkybės rodo, kad policijos pareigūnams nekilo abejonių, jog V. P. veiksmai kavinėje nesutrikdė viešosios rimties ir tvarkos ir neįžeidė žmogaus garbės ir orumo.
Tik tuomet, kai liudytojų policijos pareigūnų teigimu, V. P. nesiieškojo galimybės sugrįžti į namus kieno nors parvežamas, jie liepė lipti jam į automobilį, vežėsi į policijos komisariatą ir surašė jam protokolą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, protokole nurodant, kad V. P. svirduliavo kavinėje ,,Grilis“.
Nustatyti faktai patvirtino policijos pareigūnų prieštaringą poziciją V. P. veiksmų atžvilgiu. Esant tokiems prieštaravimams, kuomet pirmiausia yra konstatuojama, kad išvedus V. P. iš kavinės jis gali vykti į namus, t. y. jo veiksmuose jokio pažeidimo nėra, ir kai V. P. atsisako ieškoti taksi ar kito asmens su automobiliu, kuris galėtų jį parvežti, asmuo įsodinamas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, ir jam surašomas protokolas dėl svirduliavimo kavinėje. Policijos pareigūnai nevienodai nurodė P. būseną. E. D. nurodė, kad jis galėjo pats judėti, kiek svirduliavo, tuo tarpu G. G. nurodė, kad jis sunkiai judėjo ir jam reikėjo kito asmens pagalbos. Kitas bešališkas liudytojas kavinės barmenas nurodė, kad P. galėjo judėti pats.
Tokiu būdu byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra neginčijamai ir neabejotinai įrodyta V. P. veiksmuose LR ATPK 178 str. 1 d. sudėtis, dėl ko jam galėtų kilti administracinė atsakomybė. Vien ta aplinkybė, jog V. P. vidutinio girtumo būsenoje buvo viešoje vietoje neduoda pagrindo daryti išvadai, kad jis įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę.
Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-12 nutartimi administracinėje byloje Nr.N556-1022/2012 nurodė, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.)“.
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 3 d. bylos teiseną prieš V. P. nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.