Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Car Service“, V. S. dėl kelio servituto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. S. pateikė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) panaikinti ieškovės nuosavybės teisę varžančius, administraciniais aktais nustatytus servitutus: kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudoti, aptarnauti, tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), plotas 0,0473 ha, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai ir trečiajam asmeniui V. S. (ieškovės sutuoktiniui) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios paskirties pastatas, kiti statiniai esantys minėtame žemės sklype. Ieškovei ir trečiajam asmeniui V. S. naudotis žemės sklypu, būtinu pastato, (duomenys neskelbtini), tinkamai eksploatacijai užtikrinti, trukdo besiribojančiam įsiterpusiam tarp (duomenys neskelbtini) kelio/gatvės ir privataus žemės sklypo, kurį ieškovė su sutuoktiniu įsigijo iš valstybės, nustatyti servitutai. Ieškovės nuomone, būtent atsakovė privalo priimti sprendimą dėl servituto pabaigos, esant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų sutapimui, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisako tai daryti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinyje išdėstytais reikalavimais, prašo jį atmesti. Taip pat nurodė, kad ieškovė V. S. nepateikė atsakovei tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimo. Dėl šios priežasties institucija neturi teisės priimti sprendimo panaikinti servitutą. Be to, šiuo metu galiojančiame detaliajame plane, yra suplanuota gatvė, gatvės dalis patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir servitutų teisės naudoti, aptarnauti ir tiesti požemines, antžemines komunikacijas, nes nurodytame žemės sklype pagal minėtą detalųjį planą yra numatyta nauja statyba ir įgyvendinant detaliojo plano sprendinius šie servitutai bus reikalingi.

Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinyje išdėstytais reikalavimais, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai gali netrukdomai naudoti turtą, patekti į jį turi neribotas galimybes ir nėra būtinumo varžyti privataus žemės sklypo savininkų nuosavybės teisių. Mano, kad nepateisinamas ketinimas įrenginėti kelius privačiame žemės sklype per visą sklypo ilgį, kai tuo tarpu besiribojantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvę skiria vos keletas metrų, kur yra galimybė įrengti įvažiavimus/išvažiavimus.

Trečiasis asmuo UAB „Baltic Car Service Klaipėda“ pateikė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinyje išdėstytais reikalavimais, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pozicija visiškai nepagrįsta, kadangi žemės sklypą, kuriame nustatytas servitutas, ieškovė įsigijo 2010 m. lapkričio 3 d., o servitutas nustatytas 2011 m. birželio 13 d., todėl servituto nustatymas žemės sklype po to, kai ieškovė jau buvo šio sklypo savininkė, akivaizdžiai parodo, jog servitutas nustatytas kito žemės sklypo savininko naudai, t. y. viešpataujančio daikto savininkas yra ne ieškovė, o valstybė. Be to, ieškovės prašomas panaikinti servitutas numatytas galiojančiame detaliajame plane, t. y. servitutu užtikrinamas viešasis interesas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo vystydamas ūkinę komercinę veiklą yra numatęs nuomojamame žemės sklype pastatyti modernią, Klaipėdos mieste analogų neturinčią, automobilių plovyklą. Patenkinus ieškovės reikalavimą, trečiasis asmuo negalės vykdyti komerciškai pelningos veiklos, negalės realizuoti žemės sklypo paskirtimi numatytų komercinės veiklos galimybių.

Ieškovė V. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, papildomai nurodė, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantis žemės sklypas ribojosi su (duomenys neskelbtini), į jį buvo įsiterpęs apie 10 metrų ilgio laisvos valstybinės žemės ruožas, kuris buvo naudojamas siekiant patekti į jų privatų sklypą, gyvenamąsias ir komercines patalpas. Servitutas buvo nustatytas jos pačios prašymu, prieš įsigyjant minėtą valstybei priklausantį sklypą, nes nebuvo žinoma, ar savivaldybė sutiks jį parduoti, kad užtikrintų įvažiavimą į ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad valstybė, laikanti save servituto teisės turėtoja ir kiti subjektai, iki 2016 m. šia teise nesinaudojo. Servitutas įregistruotas 2010 m. spalio 14 d. administraciniu aktu, pakartotinai tas pats veiksmas atliktas 2011 m. (ieškovei to nežinant), tai yra servitutai nustatyti iki žemės sklypo įsigijimo 2010-11-03, ieškovės prašymu. Ieškovės nuomone, trečiajam asmeniui UAB „Baltic Car Service Klaipėda“ nėra būtinybės naudotis privačiu sklypu, nes norint patekti į sklypą (duomenys neskelbtini), yra įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini), iš terminalo pusės. Jokių kliūčių jiems patekti į teritoriją nėra. Ieškovė pažymėjo, kad nekilnojamo turto registro duomenimis viešpataujantysis daiktas servitutui nenurodytas. Trečiojo asmens UAB „Baltic Car Service Klaipėda“ nuomojamas sklypas yra vientisas, tai kad jis vėliau buvo suskirstytas į keletą sklypų, tai neturi reikšmės, nes sklypų atskyrimas viešajame registre neįregistruotas.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad šiuo atveju viešpataujantis daiktas yra žemės sklypas, kuriuo naudojasi UAB „Baltic Car Service Klaipėda“, o ieškovės žemės sklypas yra tarnaujantis, todėl mano, kad ieškovė nėra viešpataujančio daikto savininkė. Viešpataujančiu daiktu naudojasi UAB „Baltic Car Service Klaipėda“.

Trečiojo asmens UAB „Baltic Car Service Klaipėda“ atstovas advokatas Mauras Urbonavičius teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ieškovės sklypas yra tarnaujantis, o šalia esantis sklypas, priklausantis valstybei ir nuomos sutarties pagrindu išnuomotas trečiajam asmeniui, yra viešpataujantis. Jei registre nėra nurodyta, kad sklypas yra viešpataujantis, tai nereiškia, kad viešpataujantis daiktas neegzistuoja. Papildomai nurodė, kad detaliuoju planu 2006 m. visa teritorija tapo komercine, ieškovė tam neprieštaravo, kitu atveju, ji turėtų prieštarauti visam detaliajam planui. Paaiškino, kad pardavus ieškovei ginčo žemės sklypą, 2011 m. birželio 13 d. valstybė įregistravo naują servitutą, jeigu šis servitutas būtų nustatytas ieškovės naudai, valstybė iš naujo jo nebūtų nustatinėjusi. Visas nuomojamas sklypas, kuris priklauso atsakovei ir kurį nuomojasi trečiasis asmuo, skirtas komercinei veiklai. Nuomojamame sklype trečiasis asmuo planuoja statyti automobilių plovyklą, tam, kad tai būtų komerciškai patrauklus objektas, reikalingas servitutas užtikrinantis patogų įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini), todėl trečiasis asmuo ketina įrengti įvažiavimą per ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą. Nors visas sklypas yra vientisas, tačiau vykdant veiklą sklypas dalinamas. Kitaip sklypas tampa komerciškai nepatrauklus, nereikalingas, visos investicijos tampa bereikalingos.

Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovei ir jam priklausantis sklypas iš dviejų pusių ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), per jų sklypą į kitą sklypą, kurį iš valstybės nuomojasi trečiasis asmuo, patekti galima tik važiuojant per žalią veją. Nustačius įvažiavimą per ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantį sklypą, tai pablogintų jų padėtį, nes šiuo metu toks kelias nėra įrengtas. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Car Service Klaipėda“ gali į valstybinį sklypą patekti per (duomenys neskelbtini), kur yra du įvažiavimai, iš (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens nuomone, vieno verslo sąskaita naikinamas kitas verslas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui V. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamosios paskirties pastatas, kiti statiniai esantys minėtame žemės sklype (2017 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T2-353 patvirtintas Uosto ir rezervinės teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Varnėnų g. detalusis planas (toliau – detalusis planas). Minėtu planu, dėl pradėtos vykdyti privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, buvo pakeistos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paskirtis, ribos. Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 4-1303-(l .3) „Dėl privačios žemės sklypų, esančių Klaipėdos miesto savivaldybėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sujungimo“, 2010 m. lapkričio 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5715 nustatyta, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu – trečiuoju asmeniu V. S. įsigijo 0,0473 ha žemės sklypą.

2011 m. birželio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237 minėtam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas, suteikiantis teises tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), plotas 473 m²; aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), plotas 473 m²; naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), plotas 473 m²; kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), plotas 473 m²; kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas 473 m² (šio įsakymo priedo 9-9.5 punktai; 2017 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Įsakyme nurodyta, kad įsakymas priimtas V. S., V. S. ir S. S. prašant ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616) 24 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Analogiški servitutai buvo nustatyti 2010 m. spalio 14 d. Žemės tarnybos vedėjo įsakymu Nr. Ž13-(6.2)-96 „Dėl nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. Ž13-17-(6.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir perdavimo“ pakeitimo (b. l. 89). Besiribojančio valstybinio žemės sklypo (viešpataujantis), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servituto (plotas 0,0074 ha) įregistravimo pagrindas – 2010 m. balandžio 8 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-1759-(l-.3) (b. l. 25-27). Iš žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plano ir detaliojo plano nustatyta, kad privatus žemės sklypas (duomenys neskelbtini), iš keturių pusių ribojasi su valstybine žeme, - iš trijų pusių privatus žemės sklypas ribojasi su Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2.5620 ha. Šia valstybine žeme pagal nuomos sutartį naudojasi UAB „Baltic Car Service Klaipėda“.

Tarp besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų – valstybės ir ieškovės, kilo ginčas dėl nustatytų servitutų panaikinimo. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis viešpataujančio daikto savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba, o tarnaujančio daikto savininkai yra V. S. ir V. S.. Ieškovės ir trečiojo asmens V. S. įsigytam žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu nustatyti servitutai siejami su pastato (duomenys neskelbtini), savininkų išreikšta valia ir prašymais, jog pastato (duomenys neskelbtini), eksploatacijai užtikrinti neišvengiamai naudojamasi valstybinės žemės dalimi, skiriančia privatų žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kurią vėliau ieškovė ir trečiasis asmuo V. S. įsigijo nuosavybės teise iš valstybės. Ieškovė nurodė, kad siekiant nevaržomai naudotis jai privačios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, būtinu pastato (duomenys neskelbtini), tinkamai eksploatacijai užtikrinti, trukdo besiribojančiam sklypui, kurį ieškovė V. S. su sutuoktiniu įsigijo, nustatyti servitutai. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Car Service Klaipėda“ nurodė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti kelio servitutą prieštarauja galiojančiam detaliųjų planų sprendiniais nustatytam privalomam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, todėl ieškovė privalo savo reikalavimą pagrįsti ne tik asmeniniais poreikiais, bet ir nurodyti, jog servituto panaikinimas nepažeis trečiųjų asmenų interesų ateityje. Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininko, žemės sklype nustatyto servituto panaikinimas nėra galimas, nes neišnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas negalės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį be nustatyto servituto. Trečiojo asmens atstovo nuomone servitutas šiuo metu nustatytas UAB „Baltic Car Service Klaipėda“ nuomos pagrindais valdomo sklypo naudai. Todėl servituto žemės sklype - tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikštų, kad atsakovė, taip pat ir trečiasis asmuo, praras galimybę tinkamai naudotis viešpataujančiuoju daiktu - atsakovei priklausančiu žemės sklypu, o taip pat ateityje prarandamos galimybės įgyvendinti atitinkamus sprendinius Klaipėdos miesto naudai. Ieškovė puikiai žino, jog jai priklausantis turtas yra komercinės paskirties miesto teritorijoje, todėl trečiųjų asmenų teisėtai vykdoma komercinė veikla negali būti traktuojama kaip ieškovės interesų pažeidimas.

Dėl nustatyto servituto būtinumo išnykimo ir panaikinimo pagrindų

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą. Ši teisė siejama su iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis ar nenumatytų aplinkybių atsiradimu, dėl kurių servitutu suteikiamų teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas ar labai sudėtingas. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai servitutas baigiasi, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku (CK 4.130 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu, sprendžiant dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti (įrodyti), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, o dėl servituto pasibaigimo pagal CK 4.130 straipsnio 1 dalį – kad yra bent vienas iš šioje normoje nustatytų pagrindų. Kadangi servitutas yra nuosavybės teisės suvaržymas, tai jis nustatomas ir pateisinamas tik tada, kai egzistuoja objektyvus būtinumas (CK 4.135 straipsnis). Jei būtinumo nėra, tai nėra ir pagrindo nustatyti servitutą, o jeigu jis buvo, bet, pasikeitus aplinkybėms, išnyko, laikytina, kad atsirado pagrindas servitutui pasibaigti ar jį panaikinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad servitutas dar 2010-10-14 nustatytas, siekiant pastatui (duomenys neskelbtini), užtikrinti eksploatavimą pagal privalomuosius reikalavimus (privažiavimo kelias, takas pėstiesiems, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas), tai yra privataus asmens – ieškovės interesais. Nustačius, kad 2010 m. lapkričio 3 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovė kartu su sutuoktiniu – trečiuoju asmeniu V. S. įsigijo 0,0473 ha valstybinės žemės sklypą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) kelio/gatvės ir privataus žemės sklypo, kuriame administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas, ir tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančio (žemės sklypas, pastatai, statiniai adresu (duomenys neskelbtini)), ir tarnaujančiojo (žemės sklypas 0,0473 ha) daikto savininku, asmeniui, kurio naudai, interesais buvo nustatytas servitutas, servituto būtinumas išnyksta (CK 4.135 straipsnis). Tai lemia servituto pabaigą, nustačius kad, pardavus valstybinės žemės sklypą, kuriame administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas, asmeniui, kurio naudai, interesais buvo nustatytas servitutas, servituto būtinumas išnyko, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku (CK 4.130 straipsnis 1 dalies 2 punktas, 4.132 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai. Ieškovė nurodė, kad servitutas buvo nustatytas jos pačios prašymu, kol dar nebuvo žinoma, ar jai bus parduotas valstybinės žemės sklypas, kuriam šiuo metu nustatytas servitutas. Servitutas buvo įregistruotas dar iki žemės sklypo įsigijimo 2010-10-14. Valstybinės žemės sklypas įsigytas 2010-11-03. Vėliau, t. y. 2011 m., dėl jai nežinomų priežasčių, servitutas buvo pakartotinai įregistruotas registre. Atsakovės atstovė šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad servitutas ginčo žemės sklype 2011 m. buvo įregistruotas ankstesniu ieškovės prašymu. Taigi visiškai pagrįstos ieškovės dėstomos aplinkybės, kad servitutas jai buvo reikalingas, kol paaiškės, ar ji turi galimybę įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriuo naudojasi patenkant į jai priklausantį pastatą. Šios aplinkybės paneigia trečiojo asmens dėstomas aplinkybes, kad servitutas nustatytas dėl tinkamo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014).

Vertinant besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), geografinį išsidėstymą, fizines savybes, matyti, kad žemės sklypai yra išsidėstę lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, minėti žemės sklypai rytinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kurios detaliajame plane pažymėti, (du iš jų įrengti) trys įvažiavimai į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Žemės sklypai vakarinėje pusėje ribojasi su keliu, išdėstytu lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, išsidėsčiusiu palei Centrinio Klaipėdos Keltų terminalo tvorą. Trečiojo asmens UAB „Baltic car Service Klaipėda“ atstovas taip pat neneigė ir tos aplinkybės, kad per ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį sklypą patekti į nuomos pagrindu valdomą žemės sklypą ir planuojamą statyti plovyklą, kelio nėra. Nurodė ir sutiko su ta aplinkybe, kad remiantis detaliuoju planu, į sklypą galima patekti iš (duomenys neskelbtini), ten yra įvažiavimas, nebūtina važiuoti per ieškovės sklypą, tačiau komerciškai tai yra nepatrauklu. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui nepatrauklus įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), nes reikėtų tiesti papildomą kelią, nors jis ir numatytas detaliajame plane. Šiuo metu sklype statomo greito maisto restorano savininkai nepageidaus, kad per jų teritoriją važiuotų automobiliai į plovyklą (nors kavinė ir degalinė priklausys tam pačiam savininkui), reiktų iš jų gauti leidimą. Tokiu būdu, atstovo nuomone, į nuomojamą sklypą patekti nėra galimybės, reikalingas servitutas per ieškovės ir jos sutuoktinio privatų sklypą, kitaip reiktų pažeisti kitų ūkio subjektų interesus, be to, kelias per privatų sklypą yra patraukliausias.

Teismui nustačius, kad ginčo žemės sklypus iš dviejų pusių juosia keliai, kurių dėka šiuo metu yra įrengti įvažiavimai/išvažiavimai tiek į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tiek į (duomenys neskelbtini), reiškia, kad atsakovė naudoti turtą, patekti į jį turi neribotas galimybes, ir nėra būtinumo naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, kuriai nustatyti servitutai. Šios aplinkybės paneigia trečiojo asmens argumentus, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra viešpataujantis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Be kita ko, tai patvirtina faktą, kad ginčo servitutas buvo nustatytas ieškovės prašymu, jai pačiai siekiant tinkamai naudotis savo turtu, kol paaiškės, ar yra galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriam ir buvo nustatytas servitutas. Esant duomenų, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), visada buvo ir šiuo metu yra galimybė patekti ne per ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą, patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo ir negali būti viešpataujančiu daiktu tarnaujančio daikto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat iš detaliojo plano matyti, kad į pastatą ,esantį sklype, (duomenys neskelbtini), galima patekti tik iš (duomenys neskelbtini), per dalį servituto, kitokio patekimo nėra, kelio pabaiga sutampa su pastato fasadu. Šiuo metu trečiasis asmuo į sklypą patenka per greito maisto restorano teritoriją, nesinaudodamas servitutu. Taip pat nustatyta, kad visas kelias patenka į ieškovei priklausantį sklypą. Per ieškovei priklausantį sklypą jokie kiti asmenys į kitą teritoriją nepatenka ir negali patekti, nes kelias veda tik į ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį pastatą. Tokiu būdu servitutas patekimo į trečiojo asmens UAB „Baltic car Service Klaipėda“ nuomojamą sklypą tikrai neužtikrina, priešingai, egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė šį žemės sklypą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte. Be to, privačiame žemės sklype nenumatyta tiesti jokių požeminių ar antžeminių komunikacijų. Detalusis planas patvirtina, kad jas suprojektuota tiesti prieš ir už privataus žemės sklypo ribų, todėl laikytina, kad ir dėl šios aplinkybės, minėtų servitutų būtinumo nėra ir servituto registravimo metu nebuvo. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, trečiasis asmuo UAB „Baltic car Service Klaipėda“ nepateikė įrodymų, jog įrengti įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini), ir Terminalo pusės neįmanoma ar tai sietina su didelėmis išlaidomis (CPK 178 straipsnis), nes, kaip patvirtino trečiojo asmens atstovas, įvažiavimą reikėtų rengti ir privačiame sklype, nes šiuo metu jo ten nėra, todėl tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neturėtų būti ribojamos. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Baltic car service Klaipėda“ be savo samprotavimų jokių kitų įrodymų savo pozicijai pagrįsti nepateikė, todėl nepagrįstai nurodo, jog servitutas buvo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančio daikto, naudai ir pažeidžiamas ginčo sklypų savininkų interesų pusiausvyros principas.

Tokiu būdu, ieškovė įrodė, kad tas pats asmuo tapo ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, be to, bylos duomenimis nustatyta galimybė patekti į valstybinės žemės sklypo dalį, kuriuo nuomos pagrindais naudojasi trečiasis asmuo, kitokiu būdu nei per nustatytą kelio servitutą ieškovės žemės sklype (CK 4.135 straipsnis), todėl ieškovės žemės sklypui nustatytas servitutas naikintinas. Pažymėtina ir tai, kad nustatyti servitutai neatitinka servituto turinio, tikslų, kadangi aplinkybės yra pasikeitusios taip, kad viešpataujančio daikto tinkamas naudojimas užtikrinamas ir be teisių naudotis daiktu apribojimo, nes viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkai sutampa, kitų viešpataujančių daiktų nenustatyta. Nustatytas servitutas nėra vienintelis būdas tinkamai įgyvendinti trečiojo asmens UAB „Baltic car service Klaipėda“, kaip nuomininkės, interesus.

Teisinį reguliavimą, nustatytą Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje, Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 4.135 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiškinant sistemiškai, darytina išvada, kad sprendimą nustatyti servitutą priėmusi institucija, savo sprendimu tokį servitutą gali panaikinti tik tuo atveju, jeigu nustato, kad aplinkybės yra pasikeitusios taip, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, ir jei nustato, kad dėl nustatyto servituto panaikinimo yra tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimas, t. y. dėl to yra aiškiai išreikšta šių civilinių teisinių santykių subjektų valia, arba, tarnaujančiojo daikto savininkui ir viešpataujančiojo daikto savininkui nesusitarus, dėl servituto pabaigos yra priimtas teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. A143-1825/2008). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustačius, kad tas pats asmuo tapo ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, pasiekti reikalaujamo susitarimo neįmanoma, nes sklypų savininkas tokio susitarimo sudaryti su pačiu savimi negali.

Dėl nustatyto servituto turinio, apimties

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, tai yra turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Servituro turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančio daikto poreikiai. Jei tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, taip pat turi būti nurodyta konkreti servituto rūšis ir turinys, nes servituto nustatymas lemia tam tikrų suvaržymų tarnaujančiam nekilnojamajam daiktui atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

Kaip jau bylos duomenimis nustatyta, nustatant kelio servitutą administraciniu aktu, buvo nustatytas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudoti, aptarnauti, tiesti požemines, antžemines komunikacijas.

Trečiasis asmuo UAB „Baltic car Service Klaipėda“ nurodė, kad jo tikslas tiesti kelią per ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą, kad patektų į būsimą plovyklą, nes jam taip yra komerciškai naudingiau, tačiau byloje pateikti įrodymai dėl nustatyto servituto turinio teikia pagrindą padaryti išvadą, jog minėtame sklype nenumatytas servitutas tiesti kelius kuriame nors iš nurodytų žemės sklypų pagal teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų, kurias patvirtino byloje dalyvaujantys asmenys savo paaiškinimuose, šiuo metu ieškovei priklausančiame sklype, kuriam nustatytas servitutas, neįrengtas ir niekada nebuvo įrengtas kelias, kuriuo atsakovė ir jos nuomininkas galėtų patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl laikyti šį žemės sklypą viešpataujančiu daiktu nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šiuo atveju, trečiasis asmuo UAB „Baltic car Service Klaipėda“ neįvykdė nurodytos įrodinėjimo pareigos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ginčo sklypui nustatytas konkretus servitutas, todėl nėra pagrindo jį interpretuoti kaip teisės, bet kokiu tikslu naudotis servitutu, t. y. tiesti kelius, kaip nurodė trečiasis asmuo UAB „Baltic car Service Klaipėda“.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti kelio servitutą, nustatytą 2011 m. birželio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-237, ieškovei V. S. ir trečiajam asmeniui V. S. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei V. S. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.